L. Juškaitė 2018–2019 metų sezoną tapo naudingiausia LMKL žaidėja. Vėliau ji pradėjo legionierės karjerą, kuri tęsėsi iki 2022–2023 metų, kuomet žaidėja vėl grįžo rungtyniauti į Lietuvą ir atstovavo Vilniaus „Kibirkšties“ komandai.
Apie tai, kaip tą sezoną sekėsi Laurai, papasakojo tuometinis „Kibirkšties“ vyr. treneris Gitautas Kievinas: „Žinojau, kad Lauros praėjęs sezonas buvo ne itin „geras“ minučių prasme. Kalbinau vadovybę, kalbinau pačią Laurą, kad ji jungtųsi prie mūsų. Aišku, už žymiai mažesnius pinigus, nei yra verta... Buvo nelengva, labiausiai prie viso to prisidėjo Gintarė Petronytė, kurią prisijungti jau buvau prikalbinęs anksčiau.
Darbas su Laura buvo kartu ir smagus, ir sunkus. Smagus, nes ji niekada nėra iki galo patenkinta rezultatu. Visada daro viską maksimaliai. Sunkus dėl to, kad ji dar gali daug patobulėti ir tau, kaip treneriui, yra didelė atsakomybė turėti tokio lygio žaidėją. Žmogus ji - pasakiškai šiltas: draugiška, komandiška.
Apskritai, mūsų, lietuvių „šaika“ pernai metais buvo fantastiška. Mes buvome tarsi nenušlifuotas deimantas. Reikėjo dar sezono, dar kokios stipresnės legionierės ir būtų buvusi bomba... Iki šiandienos palaikome ryšį su praėjusių metų komanda, turime bendrą savo pokalbių kambarį socialinėje erdvėje, kuriame bendraujame, dalinamės info, svaigstame iki ašarų. Tokia mes buvome šeima, o Laura - neatsiejama jos dalis“.
Visgi sezono Vilniuje Laura nebaigė. Pasibaigus klubo žygiui Europos taurėje ją persiviliojo „Virtus Eirene Ragusa“ klubas iš Italijos. Bet naujajame klube pavyko sužaisti vos 4 rungtynes, kol viską sudrumstė nelemta trauma... Atrankos į 2023 m. Europos moterų krepšinio čempionatą rungtynėse su Ukrainos rinktine kovoje dėl kamuolio Laura susidūrė su varžove ir patyrė raktikaulio lūžį.
Verta pažymėti, kad operacijos krepšininkei teko laukti net 9 dienas, o kaip vyko reabilitacija plačiau pakomentavo fizinio parengimo treneris Ugnius Savickas:
„Operacija buvo atlikta vasario mėn. 21 dieną. Viskas pavyko sklandžiai. Jau kovo mėn. 1d. su Laura pradėjome reabilitaciją. Buvo taikytas holistinis požiūris ir į visą reabilitaciją žiūrėta plačiąja prasme: atsižvelgta, kad tai sportininkė, kad reikia palaikyti visas fizines savybes, išlaikyti raumenų, fascijų bei minkštųjų audinių struktūrą bei jų savybes. Pasitelkta ir Lietuvos sporto universiteto (LSU) mokslininkų pagalba dėl papildų, kurie paskatintų greitesnį kaulo gijimą. Visos reabilitacijos metu Laura buvo prižiūrima Reabilitacijos ir sporto medicinos centre. Kineziterapeutas Mantas Lesnickas taikė protokolą, kuriuo ir vadovavomės. Džiaugiuosi, kad Lietuvos krepšinio federacija (LKF) sudarė Laurai aukščiausio lygio sąlygas šiuo klausimu.
Viską įvertino ir Italijos profesoriai, kurie patvirtino, kad visa reabilitacija pavyko ir Laura gali grįžti į aikštelę be jokių ribojimų.
Noriu pabrėžti, jog Laura yra atletė. O tai gan reta Lietuvoje. Ji neturi lubų ir viskas priklauso tik nuo jos pačios. Ji yra lyderė - žmogus, kuris gali nulemti varžybų baigtį. Antrosios šio sezono varžybos Italijos aukščiausioje lygoje Laurai buvo trečios pagal rezultatyvumą per pastaruosius dvejus metus. Manau, Laura grįžo dar stipresnė ir labiau pasitikinti savimi.“
„Ar patirta trauma nors kiek prislopino tą kovotojos charakterį? Ar atsirado jausmas pasisaugoti ir kai kuriais momentais tiesiog nekristi dėl kovojamo kamuolio?“ – paklausiau Lauros. Atsakymas nenustebino: „Deja, bet ne, kaip pasakytų tėvai ir draugai, kurie stebi mane žaidžiant. Nepastebėjau ir pati, kad trauma kaip nors įtakotų mano žaidimą. Gal tik per pirmąsias kontaktines treniruotes prisimindavau traumą, nes buvo keista lakstyti tarp kitų žaidėjų.
Buvau šiek tiek atpratusi nuo didesnio žmonių skaičiaus aikštelėje, bet gan greitai įsivažiavau ir tos mintys dingo. Sezoną pradėjau pasiruošusi labai gerai tiek fiziškai, tiek emociškai Džiaugiuosi, kad pagaliau vėl galiu daryti, tai ką mėgstu ir kas man teikia didelį malonumą.“. Rezultatai patvirtina Lauros žodžius: vidutiniškai pelnoma po 15,3 taško bei sugriebiama 4,3 atkovoto kamuolio per rungtynes aukščiausioje Italijos moterų lygoje.
Mano pašnekovei teko rungtyniauti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Pasiteiravau, kur ta žolė žalesnė? „Visiems žinomas faktas, kad moterų krepšinio lygis užsienyje yra ženkliai aukštesnis nei Lietuvoje, todėl logiška, kad ten rungtyniauti yra sunkiau. Dažnai tenka keisti komandas, šalis, prisitaikyti prie kultūrų ir lygų skirtumų, vis susipažinti su naujais žmonėmis. Todėl iššūkių užsienyje netrūksta. O kalbant apie Lietuvą, ten žaisti malonu širdžiai. Viskas sava tiek krepšinio kontekste, tiek ir gyvenimo.
Puikiai atsimenu, kaip praėjusiame sezone laukiau pirmųjų rungtynių „Kibirkšties“ komandoje. Tas jausmas neapsakomas, kai jau kelios dienos iki rungtynių spirgi ir nekantrauji žaisti... Tačiau finansiniai ir lygos stiprumo aspektai smarkiai atsilieka nuo užsienio, tad šiuo metu tenka rungtyniauti svetur“, - mintimis ir pastebėjimais dalinosi Laura.
Per ligšiolinę karjerą Laura yra laimėjusi daug asmeninių apdovanojimų. Tokių, kaip geriausia jaunoji LMKL krepšininkė ar LMKL MVP. Yra ir daug pergalių su klubais. Visgi, laimėjimų ar apdovanojimų Laura nesureikšmina: „Aš tiesiog mėgaujuosi žaisdama krepšinį. Tie asmeniniai apdovanojimai lieka antrame plane. Galbūt baigus karjerą tie apdovanojimai įgaus kitokią reikšmę, bet kol kas jie renka dulkes tėvų namuose. Jei reikėtų kažką išskirti, tai būtų komandinis laimėjimas - 2020/2021 metų sezone laimėtas Europos taurės auksas (su Valencijos klubu – aut. pastaba)“.
Kad krepšinis visomis formomis teikia malonumą, išduoda ir faktas, kad reabilitacijos metu bei vasarą Laura buvo nuolatinė arenų lankytoja tiek „Kibirkšties“, tiek jaunimo U20 rinktinės rungtynėse. „Mano gyvenimas šiuo metu yra krepšinis ir viskas, kas aplink jį. Krepšinyje vienaip ar kitaip sukasi ir dauguma mano draugų, pažįstamų. Man įdomus šis sportas, palaikau Lietuvos komandas, seku rezultatus, stebiu rungtynes arenose, o jei to padaryti nepavyksta – stengiuosi pažiūrėti transliacijas. Kažkam tai gali atrodyti nuobodu, bet man šiame gyvenimo periode tai – vienas iš didžiausių malonumų.“, - prideda pašnekovė.
Laura jau tapo mūsų heroje. Bet gal ji turi ir savo herojų? „Atvirai pasakius – niekada neturėjau kažkokių išskirtinių autoritetų krepšinio aikštelėje. Žinoma, yra žaidėjų, kurių žaidimo stilius man imponuoja, žavi vieni ar kiti įgūdžiai, bet išskirti vieną žaidėją būtų per daug sudėtinga.
Kalbant apie asmenybes ir pavyzdžius, pusę sezono teko galimybė parungtyniauti su Gintare Petronyte, kurios karjera ir patirtis, tiek rinktinėse, tiek ir klubinėse komandose negali nežavėti. Ji turi begalę patirties krepšinio aikštelėje, bet labiausiai man patinka jos paprastumas ir vertybės, kuriomis rinktinės kapitonė vadovaujasi ir savo gyvenime“, – gražiais žodžiais apie buvusią komandos draugę pasidalino Laura. O mes tuo tarpu pasiteiravome, ką apie mūsų heroję mano jos herojė.
„Manau iš mūsų, lietuvių, krepšininkių – Laura labiausiai išsiskiria savo fiziškumu. Tai labai atletiška žaidėja, galinti žaisti per kelias pozicijas. Dabar grįžinėja po rimtos traumos, bet stebėjau visas jos pasiruošimo rungtynes. Be to, pradėjo ir čempionatą, tad tikrai nematyti, kad Laura būtų praleidusi daug laiko be krepšinio. Nesimato jokios baimės, jokių dvejonių jos žaidime. Laura - toks žmogus, kuri, žengiant ant parketo negalvoja apie nieką bei kovoja dėl kiekvieno centimetro aikštelėje, krenta dėl kiekvieno kamuolio ir yra tikras kovingumo pavyzdys. Visi matome, kokia svarbi žaidėja ji yra tiek Lietuvos rinktinėje, tiek klube, rodanti gerą žaidimą Bet aš manau ji dar tik ateina į savo karjeros piką. Ir jau artimiausiu metu pamatysime, ką iš tikrųjų Laura Juškaitė gali. Tai žaidėja, turinti begalinį potencialą parodyti dar labai daug ir sužibėti tik ryškiausiomis spalvomis.
Matant, kaip nuosekliai ji dirba ir kokį profesionalų požiūrį turi ne tik aikštelėje, bet ir už jos ribų. Laurą būtų galima rodyti kaip pavyzdį kiekvienam jaunam žaidėjui. Kai žmogus turi tokią discipliną ir tokį požiūrį, aš manau, jis anksčiau ar vėliau vis tiek pasieks pačių geriausių rezultatų. Linkiu visiems stebėti ateinančius Lauros metus ir pamatysime, ką ji iš tikrųjų gali pasiekti. Žinant, kokia Laura patriotė, iš širdies gelmių linkiu ne tik klubinės sėkmės, bet labai noriu, kad visas Lietuvos moterų krepšinis atsigautų ir Laura galėtų savo karjeros pliusiukus susidėti Lietuvos krepšinio pergalėmis, pasiektomis kartu“ – ypatingai jautriai ir nuoširdžiai apie komandos draugę Lietuvos moterų rinktinėje bei gerą draugę gyvenime mintimis dalinosi Gintarė Petronytė.
Pabandžiau patikrinti ir Lauros žinias apie tai, koks bruzdesys vyksta Lietuvos moterų krepšinio padangėje.
„Esu toli nuo Lietuvos, kažkiek seku įvykius socialiniuose tinkluose, bet kai nesu vietoje, nematau kaip viskas vyksta iš vidaus – sunku komentuoti situaciją. Nesinori nuvertinti naujos komandos, bet, kol kas, stebint Panevėžio komandos rezultatus atrodo, kad komanda suburta labiau dėl skaičiaus, o ne dėl konkurencingo rezultato. Tačiau ir čia linkiu merginoms sėkmės ir pergalių.
Kalbant apie kitas komandas, permainų įvyko nemažai, todėl bus įdomu sekti rezultatus, o mano akį labiausiai trauks „Kibirkšties“ žaidimas Europos taurėje“, – nepasimetė Laura.
Ir pabaigai, Lauros palinkėjimai mergaitėms, kurios dar tik svarsto, ar rinktis krepšinio treniruotes bei žmonėms, kurie vis dar galvoja, kad moterų krepšinis nėra tikras krepšinis:
„Mergaitėms palinkėčiau duoti šansą krepšiniui. Tai – smagus žaidimas, kuris gali suteikti labai daug emocijų. Būti komandos dalimi yra neįkainojama patirtis, o pasirinkus šį sportą atsiskleidžia pačios įvairiausios charakterio savybės, susipažįstama su daugybe žmonių bei patiriama įvairių nuotykių tiek krepšinio aikštelėje, tiek ir už jos ribų.
O žmonėms, kurie nuvertina moterų krepšinį, linkiu pasidomėti juo bent kiek labiau, pažiūrėti kitų šalių lygas ar Eurolygą. Na, o jei tai nedaroma, tada palinkėsiu nekalbėti apie tai, ko neišmano ir kuo nesidomi“.
P.S. Visiems pašnekovams uždaviau vieną papildomą klausimą: Kur yra Lauros lubos? Dauguma atsakė standartiškai: „Laura lubų neturi“. Bet čia išskyrė trenerio Algirdo Paulausko komentaras: „Nenustebčiau, jei keleto metų bėgyje Lauros repertuare atsirastų dėjimai į krepšį“, bei pirmojo Lauros trenerio Antano Donėlos palinkėjimas su Lietuvos rinktine sudalyvauti olimpinėse žaidynėse! Nuoširdžiai to Laurai palinkėsime ir mes!“
Straipsnio autorius Artūras Kochas, „BasketPromo“.
