59 metų specialistas dar kiek anksčiau tuomet tik kandidato į LKF prezidentus Vydo Gedvilo buvo įvardintas tas žmogus, kuris turėtų perimti šalies moterų rinktinės vairą.
Anot išrinkto LKF prezidento V. Gedvilo, R. Grigo patirtis dirbant su moterų krepšiniu yra pagrindinis jo pliusas. Tai patyręs ir moterų virtuvę gerai pažįstantis strategas, kurio lauks nelengva užduotis.
O darbo naujojo trenerio lauks daug. Moterų krepšinis išgyvena krizę, o šalies rinktinė nepateko į netgi tris paskutinius Europos čempionatus.
„Aš galvoju, kad nė vieno netenkina dabartinė padėtis. Į dabartį žiūrių kaip ir kiekvienas sirgalius bei krepšinio specialistas – dabartis yra liūdna. Bendromis jėgomis reikia telkti visas pajėgas ir viską daryti, kad moterų krepšinis atgytų ir pasiektų tas aukštumas, kurias turėjo kažkada. Šiai dienai moterų krepšinio lygoje yra mažas skaičius komandų, daug mergaičių krepšinio centrų nebefunkcionuoja.
Rinktinę sudaro visa piramidė – piramidės viršus yra rinktinė. Kaip dirba apačia, kaip dirba visa sistema, toks daugiau mažiau yra ir rezultatas. Aš galvoju, kad atėjus šitai vadovybei, didelį dėmesį sutelks moterų krepšiniui ir mergaičių ruošimui, nes sporto mokyklose sunku surinkti mergaites, kad jos eitų į krepšinį“, – taip po paskyrimo Lietuvos moterų krepšinio rinktinės treneriu kalbėjo R. Grigas.
Kalbėdamas apie pirmuosius darbus ir žingsnius specialistas teigė, kad kuo greičiau sieks pasikalbėti su Italijoje žaidžiančia rinktinės kapitone bei kertine rinktinės žaidėja Gintare Petronyte.
Apie naująjį rinktinės trenerį, moterų krepšinio bėdas su 32 metų G. Petronyte kalbėjosi ir portalas tv3.lt. Pasiteiravus, kaip ji pati sutiko žinią apie pokyčius LKF vadovybėje ir moterų komandos trenerio poste, krepšininkė tikino, kad ji pokyčiais patenkintas.
„Žinau, kad esant FIBA langams surasti trenerį nėra lengva. Iš vyrų krepšinio sunku dėl sunkiai suderinamų tvarkaraščių. Tad veikiausiai turi būti moterų krepšinyje esantis ar užsienyje dirbantis treneris, o tokių lietuvių mes beveik neturime. Žinau, kad R. Grigas daug dirbo moterų krepšinyje, pažįsta virtuvę, išmano specifiką, niaunsus, tai aš į jo paskyrimą žiūriu labai teigiamai“, – sakė moterų rinktinės kapitonė.
Kaip teigė pati G. Petronytė, ji su naujuoju treneriu jau kalbėjo ir telefonu.
„Treneris jau man skambino. Tiesiog buvo malonu pasišnekėti, aptarti dalykus. Buvo tikrai malonu, kad iškart po paskyrimo jis pradėjo galvoti apie rinktinę, ateitį, kaip čia mums ką reikėtų daryti, pasitarti. Tiesiog klausė apie komandos vidų, tam tikrus dalykus. Toks susipažinimas. Gera žinoti, kad treneris iškart imasi darbo ir galvoja į priekį. Kažkokių smulkių detalių neaptarėme, daugiau buvo toks apsikeitimas nuomonėmis, susipažinimas“, – portalui tv3.lt tikino G. Petronytė.
Naujojo LKF prezidento V. Gedvilo programoje nemažai dėmesio skiriama moterų krepšinyje. Kalbama apie masiškumo skatinimą, šalies moterų krepšinio lygos plėtrą. Iškeliamas ir tikslas pakliūti į 2028 m. olimpiadą Paryžiuje.
Nors rinktinės pagrindą sudaro Europos taurės žaidėjos, pati G. Petronytė su „Venezia“ klubu šiemet pateko ir į Eurolygą (praėjusiais metais Europos taurėje jos vidurkis buvo 13 tšk. ir 6,9 atk. kam.), į rinktinės duris beldžiasi jaunosios krepšininkės, tarp kurių ir Justė Jocytė, bet nacionalinės komandos rezultatai prasti.
R. Grigas spaudos konferencijoje išsakė mintį, kad komanda nėra tokia nepajėgi, kad nepasiektų rezultato. G. Petronytė iš dalies pritarė trenerio minčiai, bet kartu pripažino ir padarytas klaidas.
„Mūsų žaidimas pastaraisiais metais nebuvo jau labai geras. Kai kada pralaimėjome ir dideliais skirtumais. Tas rodo, kad buvo padaryta daug klaidų, priimti ne itin geri sprendimai aikštėje, kartais trūko mums susikaupimo. Nesame kažkokia žvaigždžių komanda, bet nesame ir paskutinės, turime geruose klubuose žaidžiančių krepšininkių. Iš LMKL yra vos keletas žaidėjų, o ir jos nėra pagrindinės žaidėjos.
Tai parodo, kad, nepaisant visko, situacija nėra beviltiška. Dabar svarbiausia patekt į Europos čempionatą, kas nėra utopija. Galima sakyti, kad ta FIBA langų sistema nėra palanki, bet ji tokia visoms rinktinėms. Sunku per keletą dienų susirinkus pasiruošti gerai, bet taip jau yra. Turime ir patyrusių žaidėjų, yra ir J. Jocytė, kuri, manau, pilnai pasirengusi rinktinėje užimti svarbią vaidmenį“, – tikino G. Petronytė.
Būtina skatinti masiškumą
Lietuvos moterų krepšinio lygoje praėjusiais metais žaidė vos šešios komandos. Naujosios Lietuvos krepšinio galvos pripažįsta, kad moterų krepšinis išgyvena rimtą nuosmukį.
Didžiulė bėda yra mergaičių pritraukimas, kadangi šios arba renkasi kitus užsiėmimus, arba dar paauglystėje tiesiog meta krepšinį.
„Čia yra labai didelė problema. Turi būti didesnis masiškumas, nes kitaip nebus kam žaisti. Be abejo, net ir didžiausios šalys su daug jaunų krepšininkių ne visada greitai pademonstruoja rezultatus, bet jos bent turi iš ko rinktis. Pas mus tų mergaičių ateinančių nėra tiek daug.
Dar viena didelė bėda yra treneriai. Būtina juos skatinti, jiems suteikti sąlygas, deramą atlygį, kad jie vaikus, mergaites galėtų tinkamai treniruoti, su jomis dirbti. Treneriams irgi turi būti suteikiama motyvacija. Be abejo, tai yra kompleksinis dalykas. Padėtų geresni rinktinės rezultatai ar klubo dalyvavimas Europoje. Pamenu, man augant tuometinis Vilniaus „Telekomas“ žaidė Eurolygoje, net finaliname ketverte, tad tai buvo stimulas sportuoti.
Gerų pavyzdžių visada reikia. Čia panašiai kaip ir plaukime, kur matėme visi Rūtą Meilutytę ir tiesiog vaikams norėjosi būti kaip ji. Problemų daug, bet, manau, viskas įmanoma“, – mintis dėstė rinktinės kapitonė G. Petronytė.
Ji kartu pridūrė, kad teko bendrauti jau ne tik su R. Grigu, bet ir LKF prezidentu V. Gedvilu bei generaliniu sekretoriumi Mindaugu Balčiūnu.
Pasiteiravus, ką ji išgirdo kalbėdama su Lietuvos krepšinio galvomis, krepšininkė detalių neatskleidė, bet teigė, kad ją pozityviai nuteikė rodomas dėmesys.
„Aš žiūriu į tai pozityviai. Teko ir su prezidentu kalbėtis, ir su M. Balčiūnu. Susidariau įspūdį, kad jiems moterų krepšinis labai rūpi. Galų gale V. Gedvilas pats yra jame buvęs, laimėjęs 1997 m. Europos čempionatą būdamas treneriu, o ir pastaruoju metu nebuvo toli nuo jo nutolęs. Tad jis išmano tą moterų krepšinio specifiką. Suprantu, kad pakeisti viską nėra lengva, neegzistuoja burtų lazdelė, kurios dėka iškart viskas apsivers.
Tikrai ne, bet manau, kad tų gerų žingsnių galime žengti. Gal bent dabar moterų krepšinis gaus daugiau tų saulės spindulėlių“, – pozityvumu tryško G. Petronytė.
Krepšininkė kartu pridūrė, kad to dėmesio moterų krepšiniui dažnai tiesiog pritrūkdavo.
Žaidimas rinktinėje ir mintys apie karjeros pabaigą
G. Petronytė neveltui yra dabartinė Lietuvos moterų krepšinio rinktinės kapitonė. Aukščiausio lygio žaidėja pati sako atvirai, kad, nepaisant visko, visada su mielu noru važiuoja į rinktinę jei tik yra kviečiama.
Rinktinėje ji debiutavo dar 2006-aisiais metais.
„Noras žaisti komandoje visada buvo ir yra. Sakiau anksčiau, kad, kol būsiu reikalinga, važiuosiu. Žinoma, jei būsiu sveika. Kol kas apie kažkokią karjeros pabaigą minčių nėra, bet tiesa, kad kai jau perkopi trisdešimtmetį, dažnai pagalvoji, o kas toliau?
Amžinai gi nežaisi, o ir kūnas jau kitaip į traumas reaguoja. Tikrai nežinau, kada viską baigsiu, ką veiksiu po to, bet suprantu, kad karjera nėra amžina. Esu šiek tiek galvojusi, ką veiksiu baigusi karjerą, bet dabar, kol dar esu čia ir esu kviečiama, visada atvažiuosi į rinktinę“, – tikino G. Petronytė.
Paklausus, ar ta veikla jai baigus karjerą galbūt yra susijusi ir su darbu moterų krepšinyje, galbūt net Lietuvos krepšinio federacijoje, žaidėja nedaugžodžiavo.
„Oj, tikrai nežinau. Minčių daug, bet, manau, viskas turi nutikti natūraliai“, – pridūrė krepšininkė.
G. Petronytė „Venezia“ ekipoje žaidžia jau trečiąjį sezoną. Kaip pati sako, nors pasiūlymų vasarą turėjo, tačiau Italijoje sudarytos tokios geros sąlygos, kad tikrai nesinorėjo išvykti.
„Turėjau pasiūlymų, bet čia viskas taip gerai. Profesionalus klubas, viskas ko reikia. Esu daug keliavus, tai kitur pasitaikydavo, kad kažkurie dalykai buvo geri, kitų trūkdavo, o Venecijoje yra viskas, ko tik gali reikėti. Nesinori važiuoti į, pavyzdžiui, Rusijos gilumą.. Tad puikiai suprantu ir vertinu tai, ką dabar turiu. Žaidžiu geroje komandoje, viename gražiausių pasaulio miestų, sąlygos gerai, Italija man kaip antri namai jau. Labai komfortiška“, – žaidimu Venecijoje džiaugėsi lietuvė.
Italiją koronaviruso pandemija buvo itin suvaržiusi visą šalį. Iš viso skaičiuojama, kad šalyje mirė 130 tūkst. žmonių. Buvo įvesti griežti ribojimai, netgi komendanto valandos.
Dabar, kaip tikina G. Petronytė, tų suvaržimų dar yra nemažai, bet jie jai asmeniškai ne taip jaučiasi.
„Suvaržymai kaip ir yra, bet jie labai nevaržo. Berods apie 80 proc. žmonių Italijoje jau yra pasiskiepiję, egzistuoja skiepų pasai, jų reikalauja darbovietėse, baruose ar einant į krepšinio varžybas. Karantinas žmones labai išvargino. Visi nori sugrįžti į normalų gyvenimą.
Buvau grįžus į Lietuvą, tai mačiau, kaip žmonėms pabodo karantinas, tai o italams tas dar sunkiau, nes jie nepratę buvo tiek sėdėti namuose. Pernai turistų mieste buvo labai mažai, o dabar jau jaučiasi pagyvėjimas. Labai smagu, kad atsigauna viskas, žmonės bent kažkiek gali sugrįžti į įprastą ritmą“, – apie koronaviruso suvaržymus Italijoje sakė G. Petronytė.
Lietuvos moterų rinktinė kovas dėl patekimo į 2023 metais vykstantį Europos čempionatą pradės už kiek mažiau nei dviejų mėnesių. Pirmoji Lietuvos varžovė lapkričio 11 d. bus Suomijos moterų krepšinio rinktinė. Kita dvikova lauks lapkričio 13 d., kuomet lietuvaitės stos į kovą su Europos vicečempionėmis ir olimpinių žaidynių bronzos medalių nugalėtojomis prancūzėmis.