35-erių Lietuvos rinktinės narys paskutines rungtynes sužaidė kovo 10 d. FIBA Čempionų lygos aštuntfinalio rungtynėse Vokietijoje AEK 90:86 įveikė Bonos „Telekom Baskets“ ir laimėję seriją 2:0 žengė toliau.
Tačiau tada visą Europos ir beveik visą pasaulio sportą sukaustė koronavirusas. Nors Graikijoje tuo metu dar buvo ramu, vos grįžę iš Vokietijos visi AEK nariai buvo uždaryti į karantiną ir ištirti ar nesusirgo.
Visų, tarp jų ir J. Mačiulio, COVID-19 testo rezultatai buvo neigiami.
Savaitgalį išgirdęs, kad Lietuva įveda karantiną ir uždaro sienas, lietuvis gavo klubo leidimą išvykti namo ir tuo pasinaudojo.
„Kai paskelbė apie sienų uždarymus ir skrydžių nutraukimus, grįžau paskutiniu reisu. Spėjau parvykti namo be jokių trikdžių, laukimų prie sienos ar dar kažkur“, – šypsosi J. Mačiulis.
Dabar dienas jis leidžia karantine, sportuoja ir visą dėmesį skiria šeimai.
Kaip atrodė Graikija, kai paskelbė jums, kad galite vykti namo?
Paprastai. Jie net nebuvo kavinių užsidarę, tą dieną buvo geras oras, apie dvidešimt laipsnių šilumos, žmonės vaikščiojo parke. Nebuvo jokio karantino. Bendrauju su komandos draugais graikais, tai dabar viskas jau uždaryta, visos viešos vietos, prekybos centrai. Viskas viskas uždaryta.
Kaip atrodė tas pranešimas, kad stabdomas sezonas?
Dabar informacija paprasta, sezonas yra sustabdytas. Bet, kiek bendravau su žaidėjais ir klubo vadovais, tai Graikija priėmė įstatymą, kad nuo rytojaus (kovo 22 d., aut. past.) negalima išvykti iš šalies ir į ją patekti jokiais būdais bent jau ateinančią savaitę. Net ir 30 d. atnaujinus sezoną, turbūt ten negalėčiau patekti. Užsikrėtusių yra nemažai, todėl tikrai negalvoju, kad jie atnaujins sezoną.
Keista?
Keista, ištikrųjų keista. Bet ką padarysi. Tai yra niekieno nepatirtas įvvykis, patirtis, kurią galėsime papasakoti anūkams. Sezonas dar nenutrauktas oficialiai, todėl reikia pasportuoti, pabėgioti, padaryti atsilenkimų, atsispaudimų. Dirbame truputį.
Atrodė, kad visai neseniai turėjai galimybę sportuoti aukščiausiame lygyje, o dabar reikia prisiminti kaip daryti atsilenkimus namuose?
Mes su žmona tokią sporto salę pasidarę kambaryje. Kilimėlis, visokios gumos, dar turime didelį kiemą, o aplinkui miškai. Valandą ar pusantros pakvėpuojame grynu oru, kuris tai leidžia.
Vienas iš įvykių, kuris dar nėra atšauktas, tai olimpinės žaidynės. Kalbant teoriškai, jeigu jos įvyktų, o sezonai būtų atnaujinti gegužę ar birželį – įmanoma per jas sulaukti gero lygio žaidimo?
Čia galima paspėlioti, kas būtų, jeigu būtų. Bet manau, kad tai turėtų būti nuspręsta per ateinantį mėnesį. Japonija nori jau atnaujinti viską ir parodyti pasauliui, kad jie yra pasirengę priimti žaidynes. Manau, kad mėnesis ar du yra užtektinai laiko profesionaliam žaidėjui prarasti geriausią sportinę formą ir tai gali pakišti koją tiems, kurie žaidžia atrankos varžybose. Tie, kurie čia nežais, bus pailsėję, išsigydę traumas ir turės pakankamai laiko pasiruošti. Manau, kad tikrai galime sulaukti aukšto lygio varžybų.
Pasiruošti ir įeiti į formą, reikia apie 1,5-2 mėnesių?
Greitai įeiti į formą nėra paprasta. Reikia dviejų savaičių fizinio pasiruošimo, o trijų, kad įeitum į formą krepšiniui. Tada ir rankos, kojos jau pradeda klausyti.
Tokių ilgų atostogų tikrai nėra buvę, bet užsiminei jog tai geras laikas išsigydyti traumas. O finansiškai tai didelis nuostolis?
Manau, kad kiekviena šalis ir kiekvienas klubas spręs klausimus individualiai. Yra labai daug individualių sutarčių. Kiekvienas išsipręs savaip. Gal kažkas gaus kompensaciją, kiti turi kontraktus ir kitiems metams. Mūsų klubas irgi bando spręsti, dėlioja visokius variantus. Pačio geriausio varianto dar niekas nerado. Neatmetu tokios galimybės, kad jeigu reikės įsikiš ir FIBA. Visiems žaidėjams, kurie neturi force majeure, reikės, kad FIBA priimtų bendrą sprendimą. Pusantro mėnesio ar dviejų savaičių kompensacija, kažką turės priimti, nes jeigu klubai su žaidėjais neras bendros kalbos..
Pas mane asmeniškai nėra nieko kontrakte įrašyta apie force majeure, todėl galiu reikalauti pilnų pinigų, nors yra nelogiška. Bet aš galiu, taip buvo pasirašytas kontraktas ir jis yra nelaužomas. Kalbėsime su klubu, ieškosime bendros kalbos ir žiūrėsime. Ne visi juk žaidžia Eurolygoje, Europos taurėje, ne visi uždirba po 20-30 tūkst. eurų per mėnesį ar daugiau. Didžioji dauguma žaidėjų, atmetus šiuos du pagrindinius turnyrus, uždirba nuo tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų ir ši prastova jiems gali pakenkti.
Ar jūsų klube nebuvo užsikrėtusių ir kaip dabar bėga dienos?
Mes praėjusią savaitę buvome grįžę iš Vokietijos. Tada mus uždarė į karantiną ir padarė testus, visų buvo neigiami. Todėl mus paleido namo, tikiuosi grįžtant per tą šešių valandų kelionę nieko nepasigavau (juokiasi). Sėdžiu karantine ir jokių naujienų apie užsikrėtimus negavau, visi atrodo sveiki. Mes didelės baimės neturime. Siekiame neužkrėsti kitų. Bet praėjusį penktadienį oficialiai buvau sveikas (juokiasi).
Dienos bėga paprastai. Atsikeliame kartu su visa šeima, pavalgome pusryčius. Tada po pusryčių žmona sėda su jaunesniomis dukromis daryti namų darbų ir bendrauti su mokytoja iš Graikijos. Aš tada sportuoju, vėliau sėdu su vyriausia dukra daryti namų darbų, o žmona sportuoja.
Papietaujame, tada ateina stalo žaidimų, filmų vakaras ir diena baigiasi. Ganėtinai anksti einame miegoti, apie 22 val. Sportuoti nepamirštame, bendraujame.
Daug sportininkų kreipiasi į visuomenę – ką nuo savęs galėtum pasakyti?
Būti visiems supratingiems – gal jaunimas ir nesirgs arba lengva forma. Saugokime savo tėvus, senelius ir kitus, kad neužkrėstume jų, nes jie yra didelėje rizikoje. O toliau bendraukime kompiuteriais, skambinkimės. Aš pats Graikijoje gyvenau ganėtinai mažame kotedže miestelio centre. Pasėdėjau dvi dienas ir man stogas važiuot buvo pradėjęs. Visiems kantrybės, tai nesitęs amžinai. Bendraukime su vaikais, mokinkite juos įvairių dalykų. Visokių dalykų yra, kuriuos žmonės pamiršo, kai buvo nevaldomas gyvenimo tempas ir bėgimas, dabar galima prisėsti.