Insbruke D grupės rungtynėse susikovė Ispanijos ir Švedijos futbolininkai. Nors ispanai didžiąją rungtynių dalį laikė varžovus prispaustus prie jų vartų, švedams ilgą laiką sekėsi atsimušti. Vis tik, net ir tempiami arbitro iš Olandijos, jie neatsilaikė.
Parodyk, kaip žaidi, pasakysiu, kas esi…
Taip teigė publicistas Eduardo Galeano. Ką, remdamiesi šio publicisto įžvalga, galime pasakyti apie Ispanijos ir Švedijos rungtynes? Teisybė triumfavo – tokia mintis pirmoji šauna į galvą norint apibendrinti tai, ką matėme. Rungtynės prasidėjo Luiso Aragoneso komandos kontrole. Nors rimtų progų pirmosiomis minutėmis ispanai nesukūrė, bet ilgai laikė kamuolį ir atkakliai ieškojo kelių varžovų vartų link.
Jau 15 minutę po išradingai ir itin vykusiai sužaisto kampinio Davidas Silva pakabino kamuolį į Švedijos rinktinės baudos aikštelę, kurioje aplenkęs savo oponentą akrobatiniu šuoliu kamuolį pasiekti ir jį nukreipti į Andreaso Isakssono vartus sugebėjo Fernando Torresas – 1:0. Švedai nesnaudė ir praktiškai po akimirkos turėjo savo šansą. Tiesa, Johanas Elmanderis pagailėjo perdavimo komandos draugams ir pats pabandė netikėtai užklupti Ikerą Casillasą smūgiu į artimąjį kampą. Išėjo nei šis, nei tas, nes nei užklupo, nei pataikė į vartus.
uefa.com nuotr.
Kėliniui persiritus į antrąją pusę švedai pastebimai suaktyvėjo ir palaipsniui vis labiau didino savo spaudimą. Ir taip ne iš cemento sulipdyta ispanų gynybos siena patyrė rimtų nuostolių, kai traumą patyrė Carlosas Puyolis. Jį pakeitusiam Rauliui Albioliui ir kitiems gynėjams sunkiai sekėsi tvarkytis su Zlatanu Ibrahimovičiumi ir jo kompanija. Kelio traumos padarinius vis dar jaučiantis ir pilna jėga negalintis žaisti Švedijos puolėjas pirmajame kėlinyje buvo pagrindinis skandinavų koziris ir figūra.
Larso Lagerbacko auklėtiniai pasitaikius menkiausiai progai dviračio neišradinėdavo ir aukštais perdavimais ieškojo Milano „Inter“ snaiperio. Vienas iš tokių bandymų buvo vainikuotas sėkme. 34 minutę Fredrikas Stooras pakėlė kamuolį į baudos aikštelę, o ten visą savo talentą Z. Ibrahimovičius su didžiausiu malonumu ir pademonstravo – susistabdė kamuolį, atsitvėrė jį nuo Sergio Ramoso ir iš po Carloso Marcheno kojų pasiuntė jį į tolimąjį ispanų vartų kampą – 1:1.
Po šio epizodo abi rinktinės, nors ir nepasitarusios tarpusavy, nusprendė, kad įvykių šitam kėliniui jau gal pakaks ir nutarė laukti jo pabaigos. Vis dėlto ispanai 45 minutę pabandė sulaužyti susitarimą ir surengė pavojingą ataką, kurią tik neleistinomis priemonėmis sugebėjo nutraukti Johanas Elmanderis, baudos aikštelėje be didesnių ceremonijų nustūmęs kamuolį į vartus galva pasiruošusį pasiųsti Davidą Silvą. Kad ir kaip būtų keista ir pikta, teisėjui iš Olandijos šis epizodas nepasirodė vertas dėmesio ir jis pražangos kažkokiu mistiniu būdu neįžvelgė. Įdomu tik, jei net už tokius veiksmus baudiniai nėra skiriami, tai už kokius jie skiriami apskritai?
Skandalingai pasibaigęs pirmas kėlinys tik dar labiau užvedė ispanus, tuo labiau, kad švedai praktiškai atrišo rankas Ispanijos gynėjams, kai per pertrauką pasodino rungtynių tęsti nebegalėjusį Z. Ibrahimovičių, pakeitę jį į Markusu Rosenbergu.
uefa.com nuotr.
Raudonais marškinėliais vilkėjusių ispanų išpuoliai ritosi vienas po kito, o švedai juos tik atmušinėjo, pereidami į varžovų aikštės pusę tik išskirtinėmis progomis ir tai tik itin negausiomis pajėgomis. Vis dėlto sulaukti išganingojo finalinio teisėjo švilpuko ir iškovoti lygiąsias Švedijai nepavyko.
93 minutę ispanų gynėjas Joanas Capdevila pabandė tolimu desperatišku bandymu surasti priekyje kurį nors savo komandos draugą ir jam tai pasisekė. Davidas Villa, vienu lietimu sustabdęs kamuolį ir sudorojęs Petterį Hanssoną, sušaudė švedų vartininką ir ne tik išplėšė pergalė Ispanijai, bet ir su keturiais įvarčiais tapo rezultatyviausiu pirmenybių futbolininku.
Tenka konstatuoti, kad švedai buvo nubausti pelnytai, o rungtynės buvo pralaimėtos ne dėl neapdairiai ir ne iki galo sužaidusių gynėjų kaltės, o dėl netikusiai pasirinktos taktikos. Vis tik visą antrąjį kėlinį vien atsispardyti nėra pats geriausias pasirinkimas.
Rungtynių žaidėjas
Manau, kad visiems aišku, kas jis. „Valencia“ puolėjas Davidas Villa šiandien buvo itin akylai prižiūrimas ir jam švedų gynėjai suteikė minimaliai erdvės veiksmų laisvei. Tiesa, D. Villa, sunkiai plušęs visas 90 minučių, savo progos išlaukė ir, kas svarbiausia, jos neiššvaistė. Puolėjai būtent tokie ir turi būti.
uefa.com nuotr.
Rungtynių dvikova
Švedų gynyba prieš Ispanijos puolimą. Kaip jau minėjau, pražūtinga buvo trenerio Larso Lagerbacko pasirinkta taktika, o ne pati švedų gynyba. Gynėjai pakankami sėkmingai tvarkėsi su pavojinguoju F. Torreso ir D. Villos duetu ir ilgą laiką šie žaidėjai buvo patikimai uždengti. Tik savo individualaus meistriškumo dėka jie abu sugebėjo pasiekti įvarčius ir įrodė, kad jų visiškai išjungti iš žaidimo yra paprasčiausiai neįmanoma.
Rungtynių nevykėlis
Vien dėl paskutinio epizodo Petteris Hanssonas nusipelno šio titulo. Prancūzų klubo „Rennes“ gynėjas didelių klaidų per pagrindinį rungtynių laiką nepadarė, bet suklydo per pridėtinį, kai D. Villai leido laisvai ne tik sustabdyti iš kitos aikštės pusės atskriejusį kamuolį, bet ir išsiveržti į baudos aikštelę bei iš labai arti nuginkluoti Andreasą Isakssoną. Žinoma, apmaudu, kad tai nutiko per paskutines sekundes, bet futbolininkai turi išlikti budrūs ir susikoncentravę iki tol, kol nuskambės teisėjo švilpukas, ir anksčiau laiko nepradėti galvoti, apie tai, ką šiandien valgys vakarienei ar ką veiks su žmona.
Žmogus su švilpuku
Teisėjas Pieteris Vinkas nevykdė savo priedermės - jis tikrai netarnavo deivei Temidei, nes aikštėje nebuvo nei teisingumo, nei tvarkos. Tiesa, tai jau tapo bloga šių Europos pirmenybių tradicija ir mes prie to baigiame priprasti. Olandas akivaizdžiai nesusitvarkė su savo užduotimi pirmoje rungtynių pusėje, kaip po šimtaprocentinės švedų pražangos, užmerkė akis ir nepanoro skirti vienuolikos metrų baudinio. Antrajame kėlinyje, lyg norėdamas bent iš dalies išpirkti savo kaltę, arbitras momentais tempdavo ispanus ir skirdavo jų varžovams nebūtas pražangas, bet taip jis dar labiau teršė teisėjų vardą. Matydama, kad arbitras nesusitvarko su savo pareigomis, matyt, nusprendė įsikišti ir pati Temidė, ištaisiusi savo tarno klaidas ir atstačiusi teisybę 93 rungtynių minutę.
