Ispaniškasis parketas Lietuvos oranžinio kamuolio meistrams buvo daug slidesnis nei namų. Nors vakar La Korunjoje lietuviai ir susitvarkė su pasaulio krepšinio elitui nepriskiriamais Portugalijos vyrais, mūsų rinktinės žaidimas paliko slogų įspūdį.
Apie viską iš pradžių
Dėl nugaros skausmų mūšyje su Portugalijos krepšininkais Lietuva turėjo verstis be dviejų savo lyderių – Ramūno Šiškausko ir Dariaus Songailos. Nepaisant šių netekčių mūsiškiai Ispanijos žemelėje susitikimą pradėjo pakiliai ir išsiveržė į priekį 6:0, 16:6. Europos brazilais futbole vadinami portugalai lietuviams aiškiai nusileido ūgiu, bet šį trūkumą bandė kompensuoti kibia gynyba, kuri dažniausiai būdavo net per daug kibi, už ką teisėjai visiškai pelnytai skirdavo jiems vieną pražangą po kitos.
Greitai atitrūkę lietuviai ėmė piktnaudžiauti tolimais šūviais, kurie tą vakarą lyg tyčia nekrito. Tritaškes bombas įsmeigti ir skirtumą lengviausiu būdu padidinti mėgino visi, kas netingėjo. Deja, tokia taktika ne tik kad nedavė vaisių, bet ir vos netapo pražūtinga – Ramūno Butauto auklėtinių puolimas ėmė buksuoti.
S. Jasaitis („News Bridgepix“ nuotr.)
Vaizdą aikštėje kiek pagerino nuo atsarginių žaidėjų suolelio pakilę Mindaugas Lukauskis ir Linas Kleiza, kurie du kartus iš eilės pasiuntė kamuolį į krepšį dar išprovokuodami ir priešininkų pražangas. Apskritai galima teigti, kad mūsiškiams daug geriau sekėsi žaisti vienas prieš vieną nei komandiškai, o tai tarsi įrodo, kad Lietuvos rinktinei dar trūksta susižaidimo ir tarpusavio supratimo. Daugiausiai individualiomis pastangomis lietuviai antrajame kėlinyje susikrovė kiek apčiuopiamesnę 15 taškų persvarą – 27:12.
Portugalai į tai atsakė savo spurtu 11:3 ir vėl priartėjo prie mūsiškių iki visai padoraus atstumo – 30:23. Pirmasis po tokio šalto dušo pabudo Rimantas Kaukėnas ir, porą kartų tiesiog iš varžovų rankų išplėšęs kamuolį, sėkmingai užbaigė dvi atakas. Antrajame kėlinyje išsilygino ir kova po lenta – prieš tai dominavę lietuviai Portugalijos atstovams leisdavo vis dažniau šeimininkauti ir savo pačių baudos aikštelėje. Keisčiausia, kad akivaizdų ūgio ir jėgos pranašumą po krepšiais turėję Lietuvos vidurio puolėjai Robertas Javtokas ir Marijonas Petravičius visiškai nerodė iniciatyvos puolime, ir susidarė toks įspūdis, kad jie ne tik nebandydavo atsidengti ir komandos draugų prašyti kamuolio, bet ir jo vengė. Rinktinės ilsėtis išėjo švieslentėje degant 9 taškų lietuvių pranašumui – 40:31.
„News Bridgepix“ nuotr.
Po pertraukos, matyt, išklausę Ramūno Butauto pylos, Lietuvos krepšininkai kiek atsigavo. 5 taškus iš eilės pelnė iki tol ne itin pastebimai rungtyniavęs Šarūnas Jasikevičius, tačiau portugalai nebuvo linkę leisti mūsiškiams atitolti ir sėkmingai atsakė keliais tolimais metimais: savo žaidimą atrado iki tol visiškai tylėjęs Joao Pedro Santosas, įsūdęs net du tritaškius – 45:40. Portugalams pradėjus lipti ant kulnų mūsiškiai susiėmė ir, sėkmingai sužaidę kelių minučių atkarpą, vėl įgijo dviženklį pranašumą – 62:47, kurį iki trečiojo kėlinio pabaigos varžovams vis dėlto leido kiek aptirpdyti – 62:52.
Ketvirtasis kėlinys prasidėjo Lino Kleizos šou. Tarsi prisiminęs, kad NBA lygoje kartais surinkdavo net ir 40 taškų, lietuvis gracingai įmetė dešimt taškų iš eilės ir Lietuvos persvara pasiekė neregėtas aukštumas – 72:52. Estafetę iš L. Kleizos perėmė D. Lavrinovičius, pridėjęs 4 taškus. Tuo tarpu portugalams rasti kelių lietuvių krepšio link ir įveikti sutankintą mūsiškių gynybą nesisekė – jie daugiau nei 4 minutes nesugebėjo pelnyti taškų. Kuo toliau, tuo labiau portugalus apleido jėgos ir tikėjimas savo jėgomis. Pasibaigus jų parako atsargoms, lietuviai susikrovė solidesnę persvarą ir aukšta gaida baigė rungtynes – 90:61.
L. Kleiza („News Bridgepix“ nuotr.)
Rungtynių didvyriai
Linas Kleiza ir Rimantas Kaukėnas tempė Lietuvos rinktinę paskui save svarbiausiais mačo momentais. Linas Kleiza pelnė 24 taškus, iš kurių didžiąją dalį – paskutiniame ketvirtyje. Lėtai įsibėgėjęs Denverio „Nuggets“ ekipos puolėjas antroje susitikimo dalyje oponentams tapo sunkiai įmenama mįsle. Neretai priešininkų krepšį drebinęs dėjimais ir nesustabdomais prasiveržimais L. Kleiza žaidė ne tik naudingai ir rezultatyviai, bet ir efektingai. Tiesa, reikalus jis dažniausiai spręsdavo vienas pats, per daug net nesižvalgydamas į kitus keturis Lietuvos krepšininkus.
R. Kaukėnas kaip visada pasižymėjo atkaklumu ir kovojo dėl kiekvieno kamuolio. Kaip ir L. Kleiza, Lietuvos rinktinės atakuojantis gynėjas varžovus į neviltį varė aštriais reidais. Sienos „Montepaschi“ klubo lyderis sėkmingai darbavosi ir gynyboje - iš portugalų pavogė ne vieną kamuolį ir greitomis kontratakomis tiesiog taranavo varžovų gynybinius bastionus. Įmetęs 18 taškų, lietuvis buvo antas pagal rezultatyvumą.
R. Javtokas („News Bridgepix“ nuotr.)
Žaidėjas, kuriam dar reikia pasitempti
Robertas Javtokas rungtyniavo kaip reta blankiai. Prametęs visus keturis baudos metimus ir nepelnęs nė taško, pagrindinis mūsų rinktinės vidurio puolėjas tarsi dar kartą priminė, kad Žydrūno Ilgausko paslaugos Pekine lietuviams būtų visai nepamaišiusios. Kiek geriau 211 centimetrų Maskvos „Dinamo“ centrui sekėsi gynyboje, bet ir ten jis kalnų nenuvertė. Už tik pora atšokusių kamuolių sugriebusį R. Javtoką ne daug geriau pasirodė ir kitas Lietuvos aukštaūgis Marijonas Petravičius. Vis dėlto 28-erių metų Šilalėje gimęs žaidėjas buvo kiek aktyvesnis už savo kolegą ir, nors ir neišvengė klaidų, bet rungtyniavo daug naudingiau ir agresyviau.
Teisėjų brigados veiksmai
Trio su švilpukais vakar irgi nežibėjo. Užfiksavę aibę pražangų puolime tiek vienos, tiek kitos komandos žaidėjams arbitrai dažnai epizodus vertindavo neadekvačiai. Tiesa, kibti į atlapus jiems nesiruošė nei lietuviai, nei portugalai – visgi draugiškos rungtynės – ir savo nesutikimą su skirtomis pražangomis išreikšdavo tik nekaltomis ironiškomis šypsenomis ar trumpais pašnekesiais su Temidės tarnais.
M. Lukauskis („News Bridgepix“ nuotr.)
Kova už būvį dvyliktuke
Neoficialių šaltinių teigimu, dėl paskutinio – dvylikto – kelialapio į Pekiną dabar kovoja trys muškietininkai: Tomas Delininkaitis, Marius Prekevičius ir Mindaugas Lukauskis. Vakar iš jų daugiausiai pasireikšti (matyt, ne atsitiktinai) gavo M. Lukauskis, kuris vaizdo tikrai negadino ir aikštelėje buvo vienas aktyvesnių krepšininkų. Nors stebuklų ir neparodė, Vilniaus „Lietuvos ryto“ atakuojančio gynėjo ir lengvojo krašto pozicijoje galintis rungtyniauti krepšininkas vėl pranoko savo konkurentus dėl vietos po saule ne tik minučių skaičiumi, bet ir aktyvumu, agresyvumu bei pasitikėjimu savo jėgomis. Tuo tarpu nei Tomas Delininkaitis, nei Marius Prekevičius savo akcijų vakar nepakėlė.
Mūsų vyrų perspektyvos
Kol kas gana sunku vertinti mūsiškių formą, nes buvo žaista su visa galva silpnesniais varžovais. Vis dėlto vakarykštė dvikova sukėlė tam tikrų abejonių. Taip, pergalė buvo iškovota ir gana nesunkiai, bet pagrįstai kyla klausimas, kas laukia lietuvių mūšiuose su varžovais, kurie nenusileis nei ūgiu, nei fiziniu pasiruošimu, nei meistriškumu. Atsakymo laukti liko jau nedaug, nes artimiausios dvi dvikovos bus su pasaulio krepšinio grandams priklausančiomis Argentinos ir Ispanijos rinktinėmis.
Š. Jasikevičius („News Bridgepix“ nuotr.)
Grįžtant prie susitikimo su portugalais dar kartą norisi akcentuoti, kad puolime dažniausiai buvo griebiamasi pavienių individualių veiksmų, o komandinis žaidimas šlubavo. Tą atspindi ir mažas rezultatyvių perdavimų skaičius. Vakar ganėtinai sunkiai Lietuvos krepšininkų orkestrui sekėsi diriguoti ir Šarūnui Jasikevičiui, kuris turėjo vargo ir gynyboje.
Belieka tikėtis, kad Lietuvos žaidimas tik gerės ir olimpiadoje mūsiškiai be gailesčio nuplėš skalpus tiek JAV, tiek Ispanijos, tiek visiems kitiems savo kelyje sutiktiems varžovams.
Post scriptum
Šis straipsnis nepretenduoja ir neapeliuoja į absoliučią tiesą ar tuo labiau objektyvumą. Jeigu jūsų nuomonė su mūsiške nesutampa, reikškite ją komentarų skiltyje garsiai ir aiškiai. Su nekantrumu lauksime įdomių jūsų įžvalgų, pastebėjimų, komentarų ar net negailestingų kritikos strėlių, nes puikiai suprantame, kad tris milijonus krepšinio specialistų auginančioje šalyje visiems neįtiksi net ir norėdamas, o mes net ir nenorime.
