Klagenfurto miestas nuo šiol Kroatijos rinktinės gerbėjams kels tik geriausius prisiminimus. Būtent čia kroatai įspūdingai susitvarkė su favoritais laikytais Vokietijos rinktinės futbolininkais, kuriems po pralaimėjimo gerokai nusvilo padai ir atsirado reali grėsmė nepatekti net į ketvirtfinalį.
Parodyk, kaip žaidi, ir pasakysiu, kas esi...
Taip teigė publicistas Eduardo Galeano. Ką, remdamiesi šio publicisto įžvalga, galime pasakyti apie Kroatijos ir Vokietijos rungtynes? Kroatai maloniai nustebino. Po pirmųjų visiškai neišraiškingų rungtynių su austrais daugelis futbolo specialistų Slaveno Biličiaus auklėtinių šansus ko nors pasiekti šiose pirmenybėse jau skubėjo nurašyti. Vis tik Kroatijos rinktinė pademonstravo savo charakterį ir užčiaupė visus kritikus. Ir tai padarė stilingai ir užtikrintai.
Tuo tarpu vokiečiai, po pergalės prieš Lenkiją iki soties prisiklausę juos garbinančių ditirambų bei liaupsių, saldžiai snaudė ant laurų. Kroatai tuo puikiai pasinaudojo - pirmą kartą vokiečius pažadinti pamėgino 24 minutę, kai po chirurgiškai tikslaus Danijelio Pranjičiaus perdavimo iš dešiniojo krašto Darijo Srna lengvai apibėgo vokiečių gynėją Marcellį Janseną, kuris tuo metu, atrodo, kaip tik pozavo kameroms, ir pasiuntė kamuolį tiesiai į Jenso Lehmanno vartus – 1:0.
uefa.com nuotr.
Kad ir kaip būtų keista, vokiečiai pirmo čaižaus žadintuvo čirškesio neišgirdo ir toliau sapnavo lengvą pergalę. Gaila, bet kroatai, dar pirmajame kėlinyje galėję padidinti savo persvarą, to nepadarė – kone idealią progą iššvaistė Niko Kranjčaras, šovęs pro šalį.
Ko nepavyko padaryti per pirmąsias 45 minutes, pavyko po pertraukos: po Ivano Rakitičiaus perdavimo kamuolys nuo Lukaso Podolskio kojos atšoko į Jenso Lehmanno vartų virpstą, o nuo jo – į Ivicos Oličiaus kojas. „Hamburgo“ puolėjui liko tik pataikyti iš poros metrų - 2:0.
Po pasiekto įvarčio kroatų treneris Slavenas Biličiaus džiaugėsi, ko gero, dar labiau nei jo auklėtiniai ir jautėsi tarsi būtų pačiame tikriausiame roko koncerte – šokinėjo ant rinktinės delegacijos atstovų nugarų ir kėlė į dangų suspaustus kumščius.
Tiesa, stratego džiaugsmas buvo kiek ankstyvas, nes kur buvęs, kur nebuvęs Lukasas Podolskis 79 minutę stipriu smūgiu kamuolį tarsi vinį įkalė į Stipes Pletikosos vartus ir atgaivino intrigą. Vis dėlto Joachimo Loewo vyrai pabudo gerokai per vėlai ir per likusį laiką nebesugebėjo išsigelbėti ir išvengti pralaimėjimo rezultatu 1:2. Rungtynių pabaigoje nebeatlaikė ir prie nesėkmių nepratusių vokiečių nervai – teisėjas raudona kortele „pagerbė“ lyg iš bokso ringo nužengusį Bastianą Schweinsteigerį, o geltonomis kortelėmis apdalino visus, kas pasiprašė.
bbc.co.uk nuotr.
Tenka konstatuoti, kad kroatai iškovojo tikrai pelnytą ir gražią pergalę. Vokiečiai buvo išmaudyti tiek taktiniu, tiek žaidybiniu požiūriu, tad J. Loewui prieš paskutines grupės varžybas su austrais bus apie ką pagalvoti. Tuo tarpu kroatai su šešiais taškais gali jaustis sąlyginai ramūs, o kad ta ramybė niekur neišgaruotų, jiems rekomenduotina paskutiniame ture su lenkais pasiekti bent lygiąsias. Tokiu atveju kroatai užimtų pirmąją vietą ir ketvirtfinalyje susitiktų ne su Portugalija.
Rungtynių žaidėjas
Geriausio rungtynių žaidėjo titulo nusipelno pirmą įvartį įmušęs Darijo Srna iš Donecko „Shakhtar“ klubo. Jis ne tik išvedė kroatus į priekį, bet ir visų rungtynių metu nedavė ramybės Vokietijos žaidėjams, kurie turėjo itin daug vargo prižiūrėdami aktyvųjį saugą. Vertindami pirmąjį įvartį turime pagirti D. Srną už drąsą ir kovojimą iki galo - jis užklupo vokiečių gynėjus nepasiruošusius ir pasiaukodamai griūdamas nuginklavo niekuo savo komandai nebegalėjusį padėti Jensą Lehmanną.
Rungtynių dvikova
Bene didžiausią intrigą kėlė kova tarp saugų. Tiek vienos, tiek kitos rinktinės gretose yra žaidėjų, sugebančių priešininkams prikrėsti eibių. Tiesa, kaip ir visas rungtynes, kovą aikštės viduryje laimėjo kroatai. Jie nustelbė tokias Vokietijos žvaigždes kaip Michaelį Ballacką ar Totena Fringsą ir primetė jiems savo žaidimą. Luka Modričiaus, Niko Kovačo ir kitų saugų pastangomis kroatai didžiąją rungtynių dalį diktavo žaidimo tempą ir taisykles, kurioms vokiečiams nebuvo parankios.
uefa.com nuotr.
Rungtynių nevykėlis
Marcellis Jansenas. Miuncheno „Bayern“ gynėjo snūstelėjimas vidury rungtynių J. Loewo komandai kainavo labai brangiai. M. Jansenas po Danijelio Pranjičiaus perdavimo buvo arčiau kamuolio nei Darijo Srna kokiais trimis metrais, bet vis tiek „sugebėjo“ kroatą praleisti į priekį. Už tokį fenomenalų „talentą“ vokietis tiesiog nusipelno nevykėlio titulo.
Žmogus su švilpuku. Frankas De Bleeckere ilgą laiką išliko ramus kaip belgas, nes ir yra belgas. Bet, pasirodo, net ir belgams kantrybė kartais trūksta – tuo galėjome įsitikinti savo akimis, kai arbitras susitikimo pabaigoje nepagailėjo raudonos kortelės Bastianui Schweinsteigeriui ir visos šūsnies geltonų kortelių kitiems jų daugiau ar mažiau nusipelniusiems veikėjams. Vis dėlto didesnių priekaištų Frankui De Bleeckere negalime pareikšti.
