Negana to, po pirmųjų rungtynių iškyla ir esminiai klausimai, į kuriuos reikės atsakyti tiek trenerių štabui, tiek patiems žaidėjams.
Dominikos Respublikos krepšininkai per pirmąją rungtynių dalį Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei atseikėjo net 41 tašką ir parodė, kad Lietuvai reikės dirbti gynyboje, norint pasiekti pergalę ir tinkamą rezultatą. Tą mūsiškiai ir padarė – per antrąją rungtynių dalį svečiai pelnė vos 21 tašką ir tai neleido jiems labiau pasipriešinti lietuviams.
Dėl pirmosios rungtynių dalies žiūrovams liūdėti nereikėtų. Rinktinė turėjo vos kelias treniruotes kartu, nėra iki pabaigos apsišlifavę ir iki svarbiausių kovų turi laiko progresui. Tam pritaria ir krepšinio ekspertas bei treneris Tomas Purlys.
„Pirmiausia po pirmųjų rungtynių didesnių išvadų daryti nereikėtų. Kiekvienas žaidėjas į rinktinę ateina su savo gynybos įgūdžiu, tam tikromis taisyklėmis, kurias turėjo klubinio sezono metu, – pasakojo T. Purlys. – Per kelias treniruotes pakeisti savo įprotį tikrai nėra lengva. Manau, kad reikia dar šiek tiek palaukti – kol kas tos gynybinės klaidos, nesusikalbėjimas turi būti.
Kas liečia Jono Valančiūno pick and roll (žaidimo du prieš du, – aut. past.) gynybą – jis nėra pats greičiausias žaidėjas, bet kita vertus, dviejų pick and roll gynybų neužteks (stepout‘o, kai aukštaūgis kyla į viršų ir pagąsdina gynėją ir keitimosi gynyboje – aut. past.). Reikės ir vadinamosios flat gynybos, kai aukštaūgis labiau lieka baudos aikštelėje ir atsitraukia nuo gynėjo, esančiu su kamuoliu.“
Tiek prieš treniruočių ciklą, tiek prieš pačią atranką ekspertams ir krepšinio žiūrovams kilo paprastas klausimas – sunkiojo krašto puolėjo pozicija. Donatas Motiejūnas nėra kviečiamas, Jonas Mačiulis kol kas taip pat pašonėje.
Vis dėlto T. Purlys ragina pasižiūrėti į kitas opcijas ketvirtojo numerio pozicijoje ir nenuvertinti universalaus lietuvio, sužaidusio įspūdingą antrąją sezono dalį Eurolygoje ir Ispanijos ACB čempionatuose.
„Nenurašykime Tado Sedekerskio. Man jis labai patiko rungtynėse su Dominikos Respublikos rinktine.
Aišku, tai nėra pats stipriausias varžovas ir nėra tikras žaidimo rodiklis, bet jo žaidimas paliko labai gerą įspūdį, – apie T. Sedekerskį atsiliepė buvęs krepšininkas T. Purlys. – T. Sedekerskis turi didelį krepšinio intelektą, jis labai gerai matė aikštelę, priiminėjo labai gerus sprendimus gynyboje, žaidė labai užtikrintai, taip pat gali keistis gynyboje ir gintis tiek perimetre, tiek po krepšiu.
Tai yra žaidėjas, kuriam nereikia įmesti daug taškų, turėti kamuolį rankose – jis padaro labai daug kitų dalykų: gynyba, atšokę kamuoliai, aikštės matymas ir taip toliau. Tiesą sakant, man Tadas kol kas atrodo geriau ir universaliau nei Eimantas Bendžius.“
Tiek treneriams, tiek žiūrovams, tiek ekspertams nereikėtų pamiršti, kad egzistuoja tandemas tarp dviejų mūsų Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) bokštų. Negana to, praėjus dvejiems metams po nelemto čempionato Kinijoje, abu mūsų rinktinės aukštaūgiai progreso prasme žengė žingsnius į priekį ir tapo universalesni.
2018–2019 metų sezone D. Sabonis vidutiniškai rinko 14,1 taško, atkovodavo po 9,3 kamuolio, atlikdavo 2,9 rezultatyvaus perdavimo ir metimų iš distancijos NBA praktiškai neatlikdavo – vos 0,2 bandymo per rungtynes.
Kalbant jau apie šį sezoną – D. Sabonis parodė klasę ir antrąkart buvo išrinktas į Visų žvaigždžių rungtynes. 2020–2021 m. atletas rinko 20,3 taško, sugriebdavo 12 kamuolių, 6,7 karto atlikdavo rezultatyvų perdavimą komandos draugui ir per rungtynes vidutiniškai išmesdavo po 2,6 tritaškio bei pataikydavo po 0,8 (32,1 proc.).
Tą patį galima pasakyti ir apie J. Valančiūną – pastarasis puikiai prie savo žaidimo arsenalo pridėjo pick and pop (po užtvaros žaidėjui kyla atsitraukia prie tritaškio linijos arba lieka prie vidutinio nuotolio metimo ir nesileidžia po krepšiu – aut. past.) krepšinio elementą. Sunkus darbas ankstesnėmis vasaromis su Berlyno ALBA vidurio puolėjo Luko Sikma tėčiu Jack‘u Sikma atsipirko ir J. Valančiūno riešas tapo kur kas minkštesnis bei lietuvis tapo pavojingesniu prie tritaškio linijos.
Statistiškai žingsnį į priekį dėjo ir JV – 2018–2019 m. sezone vidutiniškai rinkdavo po 15,6 taško, atkovodavo po 8,6 kamuolio ir išmesdavo po vieną tritaškį per rungtynes bei pataikydavo 0,3 (29,2 proc.).
Šį sezoną JV žaidė įspūdingą ir rekordiškai sau gerą sezoną bei smarkiai prisidėjo prie to, kad Memfio „Grizzlies“ patektų į atkrintamąsias varžybas. Lietuvos gigantas šiemet rinkdavo po 17,1 taško, atkovodavo po 12,5 kamuolio (minėti du vidurkiai yra geriausi karjeroje – aut. past.) ir procentaliai pataikydavo kiek daugiau nei kas trečią išmestą tritaškį – išmesdavo 0,9, o pataikydavo 0,3 (36 proc.).
T. Purlys taip pat akcentavo mūsų bokštų tobulėjimą ir kasmet didėjantį universalumą bei neatmetė galimybės, kad mūsų NBA vidurio puolėjai galėtų suremti pečius aikštelėje ir dominuoti po krepšiais kartu.
„Kitas, tačiau labai svarbus dalykas – D. Sabonio ir J. Valančiūno buvimas kartu aikštelėje. Jie abu yra mūsų rinktinės lyderiai ir žaidžia vienoje vidurio puolėjo pozicijoje, bet manau, kad reikėtų juos pabandyti bent penkias, dešimt minučių palaikyti aikštelėje kartu. Manau, šalia mūsų bokštų reikėtų išleisti tokį minkštesnį penketą, kuriame būtų Rokas Giedraitis, Marius Grigonis, Mantas Kalnietis ar kitas įžaidėjas kaip Rokas Jokubaitis.
Be to, nemanau, kad būnant penkias, dešimt minučių aikštelėje kartu, jie vienas kitam maišytų. Juolab tiek Domantas, tiek Jonas gali pataikyti tritaškius ir abu turi galimybę išplėsti žaidimą“, – apie NBA puolėjų tandemą filosofavo T. Purlys.
Šiemet į rinktinę taip pat braunasi ir daugiau jaunimo. Tie patys R. Jokubaitis, T. Sedekerskis yra pirmieji jaunieji žaidėjai, kurie turėtų tikėtis svarbesnio vaidmens Dariaus Maskoliūno vadovaujamoje Lietuvos vyrų krepšinio rinktinėje. Negana to, galima paminėti, kad didesnio vaidmens turėtų sulaukti tiek R. Giedraitis, tiek Arnas Butkevičius.
Vis dėlto natūraliai kyla paprastas klausimas – ar jaunimas neperdegs? Ar pavyks išpildyti D. Maskoliūno misijas aikštelėje? T. Purlys net neabejoja, kad Lietuvos jaunieji talentai parodys to, ko jie iš tikrųjų yra verti.
„Natūralu, kad patirtis aikštelėje ateina iš klubinio krepšinio. R. Giedraitis, R. Jokubaitis, T. Sedekerskis žaisdavo startiniuose penketuose, gerame Eurolygos lygyje ir tos patirties jie gauna. Taip, rinktinė yra kita komanda, bet nemanau, kad jiems kažkur turėtų kirbėti jauduliukas. Manau, kad jie tikrai gavo daug patirties Eurolygoje ir tai jiems pravers. Sakyčiau, kad iki pabaigos nežinant Kalniečio situacijos, manau, jog Jokubaitis galėtų jį gerai pavaduoti, taip pat Giedraitis gali drąsiai užimti vietą startiniame penkete.
Tas pats yra ir su Sedekerskiu, kuris antroje Eurolygos ir ACB sezono dalyje įgavo didesnį vaidmenį „Baskonia“ komandoje. Tadas visąlaik buvo jaunas ir perspektyvus žaidėjas, bet būtent šis ir kitas sezonas gali būti jo proveržio sezonas ir manau, kad rinktinėje jis tikrai gali iššauti“, – drąsiai pasitikėjo Lietuvos jaunimu T. Purlys.
Rungtynėse su Dominikos Respublika Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės gynėjai pasirodė atitinkamai gerai – M. Grigonis su Luku Lekavičiumi pagal rezultatyvumą užėmė antrą ir trečias pozicijas komandoje, atitinkamai įmetę po 13 ir 12 taškų. R. Jokubaitis prisidėjo 6 taškais bei atliko tiek pat rezultatyvių perdavimų. Pagal pastarąjį rodiklį mažeikiškis buvo pirmas komandoje.
Tačiau didžiausias klausimas išlieka – dabartiniame krepšinyje dominuoja elitinio lygio gynėjai, o Lietuvoje jų niekada pernelyg daug nebūdavo, o pas slovėnus, ar tuos pačius serbus – dominuoja gynėjų grandis.
Slovėnijos vyrų krepšinio rinktinėje pirmaisiais smuikais griežia Luka Dončičius ir Klemenas Prepeličius, Serbijos vyrų krepšinio rinktinėje vedlio rolę turėtų užimti Vasilije Micičius ir Bogdanas Bogdanovičius (jeigu spės prisijungti prie komandos po NBA atkrintamųjų – aut. past.).
Vis dėlto T. Purlys nenuleido nosies ir minėjo, kad Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės turima gynėjų grandis – optimali ir seniai matyta Lietuvos krepšinio padangėse.
„Taip, mes neturime tokių gynėjų kaip V. Micičius, B. Bogdanovičius, L. Dončičius, bet bendrai, pasižiūrėjus rinktinės metus – visąlaik turėjome išreikštą pagrindinį įžaidėją, o tas atsarginis, būdavo daug silpnesnis. Sakyčiau, kad šiais metais, mes turime du, gal net tris pakankamai gerus gynėjus – L. Lekavičius, kuris labai gerai kyla nuo atsarginių žaidėjų suolelio, turime Vieningosios lygos naudingiausią žaidėją Mantą Kalnietį ir Roką Jokubaitį, viena koja „Barcelonos“ ekipos talentą, kuris domina NBA komandas. Manau, kad tokio pajėgumo įžaidėjų rinktinėje istorijoje neturėjome“, – mintis dėstė krepšinio treneris T. Purlys.
Paskelbus rinktinės dvyliktuką – nuostaba, kad jame nebuvo išreikšto snaiperio. Anksčiau tokį vaidmenį rinktinėje atlikdavo Kauno „Žalgirio“ gynėjas Artūras Milaknis, tačiau šiemet sąrašuose jam vietos neatsirado.
Galimai to priežastis – universalumo trūkumas ir kiti, dar didesnį žingsnį į priekį žengę taikliarankiai lietuviai.
M. Grigonis tritaškius šį sezone realizuodavo net 45,6 proc. tikslumu, R. Giedraitis šiemet Eurolygoje pataikydavo 40,5 proc. savo mestų tolimų bombų, Tomas Dimša Europos taurėje tritaškius laidydavo 46,9 proc. tikslumu, o Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės mažylis L. Lekavičius Eurolygoje iš toli atakuodavo 39,2 proc. tikslumu.
Gerai pataikančių žaidėjų netrūksta ir kitos pozicijose, tad iš esmės norint didinti universalumą tiek gynyboje, tiek puolime, D. Maskoliūnui teko paaukoti A. Milaknio vietą kitiems lietuviams.
T. Purlys taip pat pritaria, kad norint geresnių rezultatų, reikia universalių, ne vienpusiškų žaidėjų, kurie gali duoti daugiau nei tik tritaškį metimą.
„Milaknis yra tas žaidėjas, kuris daro vieną dalyką labai gerai. Tokių žaidėjų Europoje praktiškai nebeliko. Manau, kad praeitame čempionate jis rinktinei netiko ir nesakyčiau, kad čia galėjo būti šneka, jog jis kažkur padės. Manau, kad reikia būtent tokių žaidėjų, kurie yra universalesni.
Taip pat reikėtų nepamiršti ir kitų pataikančių žaidėjų – E. Bendžius, R. Giedraitis, M. Grigonis. Su vienpusiais žaidėjais irgi yra tokia rizika – ar pataikys, ar ne. Rinktinėje turime žaidėjų, kurie gali pataikyti, ir tikrai nereikia tų vienpusių žaidėjų, su kuriais reikia laukti kaip loterijoje – ar galų gale jie pataikys, ar ne. Be to, turime tikrai daug ginklų ir be tritaškių metimų“, – aiškino T. Purlys.
Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė po pirmųjų rungtynių su Dominikos Respublika dar tikrai turi erdvės tobulėjimui, tačiau išsprendus kelias problemas, įsivedus aiškias gynybos taisykles bei turint gerą emociją rūbinėje – Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė turėtų būti laikoma viena favoričių atrankoje Kaune.
