Nors arena jau beveik išparduota, tačiau kovotojai ir toliau stengiasi reklamuoti kovą ir dalina daugybę interviu įvairioms žiniasklaidos priemonėms.
Trečiadienį pasirodė E.Stanionio interviu su daugiau nei 1,8 mln. sekėjų turinčiu „FightHype.com“ „youtube“ kanalu, kuriame lietuvis kalbėjosi su Ronu Goodallu ir papasakojo apie savo treniruotes Los Andžele, vaikystę ir apsilankymą Amerikoje, mamos įtaką karjerai, pirmą akistatą su J.Ennisu ir išskirtinį plakatą kovai, varžovo sparingus su žymiuoju Shawnu Porteriu bei pateikė prognozę Ryano Garcia ir Rolando „Rolly“ Romero kovai.
– Kaip sekasi po atvykimo į Ameriką?
– Viskas gerai. Tai mano antri namai. Niekas nepasikeitė, viskas kaip anksčiau. Jau žinau visas Los Andželo apylinkėse. Kiekvieną dieną einame pasivaikščioti, tai būna ilgi pasivaikščiojimai. Smagu sugrįžti į savo antrus namus, sunkiai treniruotis, susikoncentruoti tik į treniruotes, be jokių kitų dalykų – tik treniruotės, treniruotės, treniruotės.
– Šiai kovai treniruojatės su legendinio trenerio Freddie Roacho asistentu Marvinu Somodio. Tai pasaulinio lygio treniruotės. Smalsu sužinoti, kaip iš pradžių susipažinote su jais per savo karjerą? Jūsų bendradarbiavimas prasidėjo kiek vėliau, tiesa?
– Pirmą kartą atvykau treniruotis pas F.Roachą 2017 metais. Treniruodavausi ten, vėliau išvykau į Teksasą pas Ronnie Shieldsą, bet tada sugrįžau treniruotis su Marvinu. Dabar treniruojuosi su Marvinu. Lietuvoje treniruojuosi su savo treneriu iš Lietuvos (Vidas Bružas, – aut. past.). Visas pagrindines treniruotes, visą fizinį pasirengimą atliekame Lietuvoje, o į Ameriką atvykstu dėl sparingų.
Lietuvoje sunku rasti sparingo partnerių, jų tiesiog nėra tiek daug. Manau, kad Los Andželas yra geriausia vieta tiek sparingams, tiek treniruotėms, kur galiu visiškai susitelkti. Nėra jokių pašalinių dalykų – tik treniruotės, miegas, poilsis, vėl treniruotės, vėl poilsis, ir taip nuolatos. Man patinka toks užsidarymas. Kaip visada sakau, tai kaip mini kalėjimas. Tai mano mini kalėjimas, mano uždara aplinka, kurioje jaučiuosi laimingas ir visiškai susikoncentravęs.
– Minėjote, kad Los Andželas yra jūsų antri namai, bet anksčiau gyvenote ir kitur Amerikoje. Tai buvo Teksasas, bet dar anksčiau, kai buvote vaikas – Filadelfija, tiesa?
– Taip. Gyvenome Filadelfijoje. Iš pradžių planavome likti Amerikoje, nes tuo metu buvo įvesta ESTA sistema, kuri leido trims mėnesiams atvykti iš Lietuvos be vizos, tiesiog kaip turistas. Mano mama laukėsi, todėl galvojome, kad liksime JAV, bet viskas nesusiklostė taip, kaip planavome.
Mamos buvęs vyras gavo pažadus iš savo draugų dėl darbo, bet tie pažadai neišsipildė, tad sugrįžome į Lietuvą. Bet tai vis tiek buvo įdomi patirtis. Netgi turiu nuotrauką iš vaikystės, kur vaikštau Atlantik Sičio mieste. Atsimenu tuos laikus Filadelfijoje. Tai buvo sunkus laikotarpis – buvau dar vaikas, mane išvežė į Ameriką, teko palikti savo šalį, draugus, mokyklą. Galvojau, kaip reikės gyventi ten, kur viskas nauja, kur kalba kitaip, kur visiškai kita aplinka. Bet galiausiai tai buvo gera patirtis.
– Kas būtų pagalvojęs, kad galiausiai grįšite į Filadelfiją ir Atlantik Sičio miestą kovoti dėl čempiono diržo?
– Tai beprotiška. Likimas, likimas...
– Kadangi užsiminėte apie savo mamą.. Jau anksčiau kalbėjome apie boksą, bet norisi paklausti ir asmeniškesnio klausimo. Ar teisinga sakyti, kad jūsų mama buvo jūsų didžiausias ramstis, žmogus, kuris išugdė čempionišką mentalitetą? Kiek žinau, vaikystėje Lietuvoje ji jus visada palaikė ir iš esmės viena užaugino. Dabar jūs esate pasaulio čempionas, dalyvaujate didžiausiose kovose, bet ji niekada nemėgo žiūrėti jūsų kovų. Ar tai vis dar taip pat?
– Taip, vis dar tas pats. Ji nemėgsta matyti, kaip kovoju, bet žino, kad mano pirmoji meilė yra boksas. Beje, į MMA mane atvedė būtent ji – ji supažindino mane su mišriaisiais kovos menais, ir aš pradėjau ten kovoti, laimėdavau, bet paskui perėjau į boksą, ir tai viską pakeitė. Bet taip, ji vis dar nelabai mėgsta stebėti mano kovų, bet visada mane palaiko šimtu procentų.
Ji žino, kad einu į ringą ir atiduodu visą savo širdį tam, ką myliu labiausiai. Taip pat manau, kad išmokau būti stiprus iš jos pavyzdžio. Ji viena mane augino, išvykdavo į kitas šalis užsidirbti pinigų. Negaliu sakyti, kad buvome vargšai, bet gyvenome paprastą gyvenimą. Ji atidavė man viską, ką galėjo, ir dėl to esu labai laimingas. Niekada nebuvau nusivylęs – ji dirbo dėl manęs, darė viską, ką galėjo. Ji labai stipri moteris, ir manau, kad tą stiprų mąstymą perėmiau iš jos.
– Ar jautiesi taip, kad šioje kovoje kauniesi ne tik dėl savo tikslų, bet ir dėl sunkiai dirbusios mamos indėlio bei to, ką ji padarė, jog atsidurtum čia?
– Taip, aš kovoju dėl visų – dėl savo mamos, dėl šeimos, dėl žmonos, dėl būsimų vaikų. Tai yra nuostabu, tai gera priežastis. Bet šita kova… Aš visada galvodavau: ši kova – dėl mano trenerio, ši – dėl to, ši – dėl ano, bet ši kova yra ypatingai dėl manęs. Kai kurie žmonės manimi netiki, sako, kad jis mane nokautuos per dvi sekundes ar kažką panašaus. Nežinau, man tai nerūpi. Aš tiesiog tikiu savimi ir noriu pamatyti, kur esu.
Aš visada buvau tas žmogus, kuris dažnai savimi abejojo – ar aš galiu būti ten, ar galiu kovoti su geriausiais? Bet kai sparinguojuosi su legendiniais kovotojais, tada įgyju pasitikėjimo. Manau, kad sunkus darbas, disciplina ir pasiaukojimas yra raktas. Aš palieku savo namus, dabar esu čia, o Lietuvoje 10 valandų laiko skirtumas, visada būnu vienas – tai sunku, bet visa tai turi prasmę, tai nėra veltui.
– Kai pirmą kartą su J.Ennisu susitikote akis į akį, atrodė, kad viskas vyko pagarbiai, nebuvo jokio neapykantos, bet abu pradėjote griebti vienas kito diržus, rodydami, kad norite juos pasiimti. Jis užsiminė, kad mato tavo silpnąsias vietas. Galbūt tai susiję su tuo, apie ką kalbėjome anksčiau – visi daro klaidų. Koks jausmas buvo, kai stovėjote vienas priešais kitą? Kokios energijos iš jo sulaukei?
– Manau, tai buvo tik šou, skirtas žiniasklaidai. Jis kaunasi savo gimtajame mieste, jam reikia parduoti bilietus, bet man atrodo, kad arena jau beveik išparduota, nes atvažiuoja daug lietuvių. Tai ne tik jo kova.
Tai yra didelė kova. Visi jį palaiko, nes jis yra naujas veidas, žmonės galvoja, kad jis bus kita didelė žvaigždė. Žiniasklaida ir visi kiti turi didelius lūkesčius, ir aš tai suprantu. Bet man tai buvo tik dar viena akimirka, dar vienas epizodas prieš kovą, dar vienas žiniasklaidos dalykas. Tai tiesiog šou, nieko daugiau. Aš dėl to nesuku galvos.
– Atrodo, kad tai tiesiog smagus dalykas. Abu su varžovu elgėtės džentelmeniškai. Pasirodė plakatas, kuriame jūs abu esate centre, o aplink jus – daug juodų siluetų. Daugelis sakė, kad tai geriausias metų bokso plakatas. Manau, žinai, apie ką kalbu, tiesa?
Only the greats are able to seize the moment. @JaronEnnis vs Eimantas Stanionis.
— Matchroom Boxing (@MatchroomBoxing) March 12, 2025
For Welterweight supremacy. @DAZNBoxing | #BootsStanionis | @BoardwalkHall pic.twitter.com/lATDjS1F0W
– Oj, kiek valandų mes tam sugaišome! O, Dieve, tai buvo beprotiška. Iš pradžių skridau į Niujorką, atvykau apie 19 valandą, tada nuėjome į „Times“ aikštę, pasivaikščiojome, grįžome atgal ir nuėjome miegoti.
Be to, dar buvo laiko skirtumas. Kitą rytą važiavome į Atlantik Sičio miestą. Tuo metu jau dvi dienas buvau nevalgęs, todėl pasidariau didelius pusryčius. Po jų nuo 9:30 iki 16 valandos be perstojo darėme visą mediją – fotosesijas, interviu ir visa kita. Po to vykome į Filadelfijos oro uostą ir išskridome atgal į Los Andželą. Buvo smagi patirtis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
