Įspūdingi pasiekimai
Naujausias mūsų šalies moterų aitvaruotojų rekordas – trečias oficialus G. Pioraitės karjeroje. Prieš du metus mergina Baltijos jūroje su aitvaru iššoko į 17,1 metro aukštį. Dar anksčiau Lietuvoje fiksuotas moterų šuolio su jėgos aitvaru rekordas, kurio autorė taip pat Gabrielė, buvo 16,7 metro.
„Pastarosios dienos aitvarų sporto entuziastams buvo išskirtinės visoje Europoje. Stebėjome link Lietuvos judantį frontą ir vis išgirsdavome apie pagerintus pasaulio rekordus. Pasiekę mūsų šalį gūsiai sumažėjo, bet rezultatams dar buvo palankūs. Mus, sportininkus, stichija džiugino, bet nuo jos nukentėjo daug žmonių, kurių turtas buvo suniokotas. Tad, tai, kas vienų buvo laukiama, kitiems padarė žalos“, – mintimis dalinosi pašnekovė.
Sportininkai turi specialius prietaisus, kurie fiksuoja atliekamų šuolių aukštį ir įvairius kitus parametrus. Tad, jų pasiekimai yra perduodami į tai kaupiančią bei visiems pasaulio aitvaruotojams matomą duomenų bazę.
Gabby pseudonimu sporto pasaulyje žinoma lietuvė pasidžiaugė, jog aitvarų sportas, dar dažnai vadinamas kaitavimu, tarp moterų vis labiau populiarėja, nors jame vis tik dominuoja vyrai. Kaip pasakoja Gabrielė, rekordų lentelėje yra gal 50 tūkst. vaikinų pavardžių ir tik apie 1400 merginų.
„Dailiosios lyties atstovėms rezultatų pasiekti sunkiau ne tik dėl fizinių savybių, bet ir dėl psichologinių niuansų. Pavyzdžiui, labiau išvystyto savisaugos instinkto. Todėl palaikau merginas, žengiančias į šį ekstremalų sportą – joms jis kainuoja daugiau pastangų“, – kalba G.Pioraitė.
Vertinant jos pasiekimus, nepamirštamas ir faktas, kad lietuvė „Big Air“ disciplinoje, įvardinamoje pavojingiausia aitvarų sporte, yra pasiekusi pasaulio rekordą. 2020 metų sausio 18 dieną Pietų Afrikoje, Keiptaune, Gabrielė tapo aukščiausiai, net į 23,6 metro aukštį, su jėgos aitvaru iššokusia mergina istorijoje.
„Kol gydžiausi traumą, mano rekordas dar buvo pagerintas du kartus. Bet iki šiol išlikau pasaulio „Big Air“ trejetuke“, – sako sportininkė.
Planus pakoregavo trauma
Keiptaunas yra laikomas visų pasaulio aitvaruotojų meka. Čia įrengtas „spotas“ yra įvardinamas ne tik ekstremaliausiu, bet ir suteikiančiu daugiausiai galimybių rekordams. Pasak Gabrielės, tai lemia gamtos sąlygos – aitvaruotojams būtinas stiprus vėjas bei aukštos bangos. Tam, kad šuolis pavyktų, vėjo gūsis turi būti bent 15 metrų per sekundę.
„Kai siekiau pasaulio rekordo, jis pūtė 25 metrus per sekundę. Prie tokio vėjo net medžiai virsta, o man – adrenalinas, iššūkis“, – atvirauja pašnekovė.
Šeštą sezoną Keiptaune ketinanti praleisti lietuvė šį miestą sieja ir su pasiektu rekordu, ir su patirta lemtinga trauma. Dėl kelionių ribojimo per pandemiją, ji, kaip ir kiti aitvarų sporto entuziastai, ilgą laiką Pietų Afrikoje treniruotis negalėjo.
„Apskritai buvome atitolę nuo sporto, todėl, atlaisvinus skrydžių tvarką, keliavome ten, kur traukė širdis, – prisimena Gabby, – Tik atskridusi sužinojau, jog po dviejų dienų rengiamos varžybos. Žinoma, kad pasinėriau į pasiruošimą beatodairiškai ir padariau klaidą – po šuolio sekė komplikuotas nusileidimas ir stiprus smūgis daugiausiai teko kairei kūno pusei. Traumos pasekmes jaučiu iki šiol. Nors šį sezoną teturėjau penkias plaukimo sesijas, intensyviau pasportavus ir pasiekus Lietuvos rekordą, pradėjau jausti peties skausmą. Teks kurį laiką pailsėti“.
Po įvykio Keiptaune Gabrielė neįvertino traumos sunkumo ir, kiek atsigavusi, kreipėsi ne į medikus, o tęsė treniruotes. Tik vėliau mergina sužinojo buvusi per plauką nuo komplikacijos – kūno paralyžiaus.
„Reabilitacija buvo ilga ir dar dabar tebesitęsia. Nors turiu mažą viltį pilna jėga grįžti į sportą, iš tiesų stengiuosi jos nepuoselėti. Tik žinau vieną – į medikus reikia kreiptis kuo skubiau, net jei trauma kartais ir neatrodo rimta. Geriau įsitikinti, kad klysti, nei rizikuoti sveikata ir ateitimi“, – apie išmoktą pamoką kalba sportininkė.
Pirma moteris pasaulyje
Vasaras Gabrielė leidžia Lietuvoje, Svencelėje, kur yra įkūrusi jėgos aitvarų sporto mokyklą ir jau kitokio savo gyvenimo nebeįsivaizduoja.
Tiesa, dar ne taip seniai, prieš septynis metus ji gyveno sostinėje, dirbo biure.
Aiškių valandų ir įsipareigojimų specialybę mergina buvo pasirinkusi po studijų, tačiau juto, kad tai – ne tas, tinkamas kelias.
Gabrielę visada domino ekstremalus sportas. Ji jau buvo išbandžiusi motociklus, šuolius su parašiutu, bet pilnatvės nejuto. Viskas pasikeitė atsitiktinai pamaryje susipažinus su jėgos aitvarais – sportininkė tai įvardina kaip meilę iš pirmo žvilgsnio.
Gyvenimas ir darbas Vilniuje liko praeityje. Atsisakiusi įprastų patogumų, Gabrielė, kurį laiką dar važinėjusi į Svencelę, vis dėlto nusprendė lietuviškoje jėgos aitvarų oazėje įsikurti ilgesniam laikui. Mergina šypsosi – sezoną jai yra tekę nakvoti automobilio bagažinėje, vėliau – palapinėje ar namuke ant ratų. Po to, kai įkūrė nuosavą mokyklą, pasaulio rekordininkė pamaryje išsinuomojo kotedžą.
„Paklausius manęs, galima pamanyti, kad aitvaravimas yra per daug pavojingas, neįveikiamas sportas. Bet tai būtų netiesa. Aš pati pasirinkau vieną iš penkių, pačią ekstremaliausią discipliną. Tačiau yra ir kitų, kuriomis tiesiog galima mėgautis“, – sako pašnekovė.
Į Keiptauną Gabrielė vyks žiemą. Ten ne tik pati treniruosis, bet ir treniruos norinčiuosius perprasti aitvarų sporto subtilybes.
„Siekiu, kad šis sportas būtų mano gyvenimo dalis. Į jį jau žengiau ir dar vienu amplua – teisėjos“, – pasakoja pasaulio rekordininkė.
Ji neslepia – gauti atsakingas pareigas buvo sunku, nes tai – vyrų pasaulis. Tad, tai, kad dailiosios lyties atstovė tapo pasaulinių „Big Air“ varžybų teisėja, daug kam sukėlė šoką. Beje, G.Pioraitė kol kas yra pirma ir vienintelė planetoje moteris, kuria pasitikėjo renginio organizatoriai „Big Air Kite League“.
„Jau teisėjavau vienose varžybose. Pastebėjau, kad vyrai moterims sportininkėms skiria mažesnius balus, nes nesupranta, jog jų galimybės iš prigimties yra kitokios. Tad, bandau bent kažkiek atkurti tiesą“, – šypsosi Gabrielė.
Per metus „Big Air Kite League“ rengia keturias varžybas skirtinguose pasaulio kampeliuose.
„Gal ne visose, bet didžiojoje jų dalyje ketinu būti. Matau šio sporto prasmę, jaučiu jam aistrą ir tikiuosi, kad aktyvus gyvenimo būdas taps kuo didesnės jaunų žmonių dalies keliu“, – sako G. Pioraitė.
