Dar iki nutraukiant čempionatą, paskutiniuoju kauniečių maču tapo dvikova su Utenos „Juventus“. Tai buvo ypatingas vakaras vienam iš Mažeikių kilusiam talentui – Rokui Jokubaičiui. Pergalingose rungtynėse jis pelnė 19 taškų, išdalino 7 rezultatyvius perdavimus ir surinko 23 naudingumo balus, taip sužaisdamas kol kas geriausią karjeros mačą.
„Tikrai jautėsi, kad Jokubaitis turėjo visas komandos vadžias savo rankose, sustatydavo žaidėjus, priimdavo gerus sprendimus. Aš manau, kad jis buvo fantastiškas“, – tą vakarą spaudos konferencijoje savo auklėtinį gyrė Šarūnas Jasikevičius.
Prabėgus pusei metų, Roką jau treniruoja kitas strategas – Martinas Schilleris, o be išvaizdos pokyčių įžaidėjas atrodo ir sustiprėjęs fiziškai, ir pridėjęs dar daugiau pasitikėjimo savo jėgomis.
„Jau nebėra taip, kad esu jaunas ir mane gali nurašyti dėl patirties trūkumo. Ne, praėjo tie laikai, žengiau žingsnį į vyrų krepšinį, tad atsakomybė tikrai jaučiasi didesnė nei prieš 1–2 metus. Nesu tas rotacijos žaidėjas, kuris gauna šiek tiek minučių tik kitam susitraumavus. Jaučiu, kad nuo manęs priklauso ir komandos pasirodymas“, – kalbėjo žalgirietis.
Apie naująjį sezoną, pasitikėjimą savimi ir NBA bei olimpines svajones talentingasis gynėjas kalbėjo su LKL.lt.
– Sekmadienį po pusės metų pertraukos sužaidėte pirmąsias oficialias rungtynes „Betsafe–LKL“ čempionate. Kiek neįprastas dėl šios priežasties buvo mačas su „Šiauliais“?
– Rungtynių jau turėjome, buvo ir Eurolygos turnyras, apsipratom. Bet vis tiek – LKL jau buvom pasiilgę, žmonės irgi oficialių rungtynių laukė, todėl buvo vien tik teigiamos emocijos. Mes, krepšininkai, be rungtynių sunkiai galim išgyventi. Mūsų ritmas toks, kad laukiam ir dirbam dėl to, todėl buvo smagu.
– Praėjusį „Betsafe–LKL“ sezoną baigėte vienomis geriausių karjeros rungtynių prieš Utenos „Juventus“, o nuo tada pusmetį nematėme jūsų su „Žalgirio“ marškinėliais. Kuo kitokį ir labiau patobulėjusį Roką Jokubaitį galėsime išvysti naujajame sezone?
– Kiekvieną sezoną reikia tikėtis progreso. Manau, kad aš pats, sirgaliai, treneriai ir artimieji laukia dar geresnio sezono nei buvo praeitas. Stengsiuosi, daug dirbsiu, kad pradžiuginčiau visus. Žiūrėsime, kiekvienas sezonas turi būti geresnis, tad stengsiuosi tą padaryti ir šiemet.
– Nors jums dar tik 19 metų, „Betsafe–LKL“ žaisite jau ketvirtąjį sezoną. Kiek padeda sukaupta patirtis ir faktas, kad esate vienas komandos senbuvių? Ar tai prideda pasitikėjimo savimi?
– Tai jaučiasi. Visa LKL virtuvė man jau pažįstama. Gal nesijaučiu toks senbuvis, bet pasitikėjimo prasme ir psichologiškai jau yra lengviau. Daug jaudulio, bet kaip ir viską žinau, todėl jaučiuosi savas.
– Galbūt jaučiate stiprėjantį savo balsą komandos rūbinėje?
– Turiu vieną jaunesnį komandos draugą (Marekas Blaževičius, – aut. past.). Aš jam viską išdėsčiau – kaip kas turi būti, visas taisykles. Klauso, viskas gerai (juokiasi). Aišku, ir pats turiu tų taisyklių laikytis, nes esu vienas jauniausių. Smagu turėti jaunesnį už save, bet ir pats nepamirštu tų dalykų.
– Šarūnas Jasikevičius rodė nemenką pasitikėjimą jūsų jėgomis, o per kelerius pastaruosius metus buvo kone pagrindinis jūsų mentorius Kaune. Kokios mintys sukosi galvoje jam palikus komandą?
– Pirmas dvi dienas nesupratau, kas įvyko, nes per 3–4 metus jau buvau įpratęs matyti jį trenerio kėdėje. Netikėjau, kad išeis, bet kai išlindo tokia naujiena, buvau nustebęs. Su juo buvo šaunu dirbti, todėl ir buvo toks nustebimas, bet tai yra natūralus dalykas. Visą karjerą neteks žaisti pas vieną trenerį. Ta trenerių rotacija buvo įdomi, neįprasta ir reikėjo kiek apsiprasti, bet dabar, po pusantro mėnesio darbo su nauju treneriu, viskas grįžo į senas vėžes.
– Koks specialistas yra M. Schilleris ir ko jis iš jūsų reikalauja labiausiai?
– Jo charakteris visiškai kitoks nei Šaro. Ramesnis treneris, nelabai apšauks, bet pastabų vis tiek duoda. Detalių išpildymas išliko panašiai svarbus, žaidžiam greičiau ir su didesne laisve. Man pačiam didelių skirtumų nėra – yra treneris, jis pasako pastabą, kaip ir visi treneriai, to reikia klaustyi. Treniruotėse visi dirbam intensyviai, būna ir ilgesnių pratybų. Pas naują trenerį yra daug pozityvo. Kalbant apie tai, ką šnekame asmeniškai, jis turi ką pasakyti, daug visko analizuojame vaizdo peržiūrų metu.
– „Žalgirio“ įžaidėjų linijoje verda įspūdinga konkurencinė kova – minutes dalinatės jūs, Thomasas Walkupas ir Lukas Lekavičius. Kokių detalių įgyvendinimas jums gali užtikrinti solidžias minutes ir toliau kylantį pasitikėjimą savo jėgomis?
– Treneris minėjo, kad gynyba yra pagrindinis dalykas. Su puolimu viskas yra kaip ir gerai, bet rungtynes dažniausiai gali laimėti su gynyba. Sunkus darbas treniruotėse, nurodymų išpilydmas, geresnė gynyba, aišku, nepamirštant ir puolimo, gali būti tie dalykai.
– Šiemet „Betsafe–LKL“ komandos atrodo radikaliai pasikeitusios. Kokios sumaišties gali įnešti tokie pokyčiai? Ar tikitės sulaukti didesnio nei įprastai pasipriešinimo iš tokių varžovų kaip Vilniaus „Rytas“ ar Panevėžio „Lietkabelis“?
– Manau, kad bus vienas įdomiausių sezonų. Dauguma komandų kritus biudžetams susilygino, reikėjo susiveržti diržus. Bus įdomu žiūrėti. Ir mums nebus taip lengva – iš daugelio komandų nežinau, ko tikėtis, o „Rytas“ atrodo tikrai solidžiai.
– Jūsų NBA naujokų biržos paraiška vis dar galioja, turite dar du mėnesius laiko savo sprendimui. Kiek svarbi jums yra NBA svajonė? Ar yra pasvarstymų išbandyti savo jėgas naujokų biržoje dar šiemet?
– Kalbant apie NBA svajonę, ją turi turbūt kiekvienas krepšininkas. Manau, kad šiemet dar palūkėsime, turbūt reikės atsiimti paraišką. Viskas susikomplikavo ir dėl to, kad į lapkritį persikėlė naujokų biržos data. Bendraujam su NBA komandom, turim pokalbių, tad kitąmet jie jau kažkiek žinos apie mane, gal bus galimybė nuskristi už Atlanto ir padirbėti su tomis komandomis. Šiemet dar nereikia niekur skubėti, viskas ateis su laiku.
– Dažnas ekspertas jums prognozuoja itin sėkmingą karjerą ir pagrindinio rinktinės atakų organizatoriaus etiketę. Ar tai nesukelia jums papildomo spaudimo? Kaip su juo tvarkotės?
– Kažkiek sukelia. Kai žmonės šneka, jie tikisi kažko. Psichologiškai nesinori apie tai galvoti, bet kartais išlenda minčių. Kai diskutuoja apie tai – gerai, nediskutuoja – irgi gerai. Jei žmonės daug kalba, smagu, kad kažką manyje mato. Psichologiškai tokie dalykai kartais gali pakišti koją, bet stengiuosi nereaguoti, nes reikia dirbti savo darbą ir rezultatai ateis. Jei dabar paklausysiu, kas ką pasakė, gali ateiti nosies užrietimas, galiu kažkur patinginiauti, nedadirbti. Smagu, bet viską reikia įrodyti darbais.
– Ateinančią vasarą Kaune turėtume pamatyti atranką į Tokijo olimpines žaidynes. Jūs jau spėjote sudalyvauti dviejose vyrų rinktinės stovyklose, kaip vertintumėte savo galimybes atstovauti Lietuvą šiose varžybose, o tinkamai susiklosčius aplinkybėms, galbūt ir olimpiadoje?
– Tyliai svajoju, kad galiu patekti į dvyliktuką ir žaisti prieš geriausius pasaulio žaidėjus, bet žiūrėsim, kaip bus. Iki vasaros dar daug laiko. Svajoju, bet niekam per daug nepasakoju tokių dalykų. Tyliai svajoti visą laiką galima, tiesiog reikia dirbti ir laukti savojo šanso.
