Apie baigiamą kurti vakciną nuo koronaviruso paskelbė „Der Spiegel“ – rašoma, kad Tiubingene įsikūrusi kompanija yra paskutiniame darbų etape, o JAV jau siekė gauti išskirtinę teisę ją naudoti ir siūlė milijardą dolerių.
Vis tik vokiečiai parsiduoti neketina ir žada vakciną paruošti per kelis artimiausius mėnesius.
Pats D. Hoppas oficialiai patvirtino, kad vakcinos neparduos kažkuriai viena šaliai.
„Ji turi padėti apsaugoti žmones visame pasaulyje“, – tvirtai pareiškė jis.
Kodėl šis vyras yra taikinys numeris vienas Vokietijos sporto pasaulyje?
„Gėdos diena“
Paskutinę vasario dieną 30 tūkst. žmonių „Rhein-Neckar“ stadione 13 minučių stebėjo, kaip jų palaikomos „Hoffenheim“ ir Miuncheno „Bayern“ futbolininkai mušinėjo kamuolį tarpusavyje, lyg tai būtų ne oficialios „Bundesliga“ rungtynės, o treniruotė.
Tuo metu „Bayern“ pirmavo 6:0, o ekipos taip išreiškė protestą prieš Miuncheno klubo sirgalių elgesį.
Jie rungtynių metu iškėlė D. Hoppą įžeidžiančius plakatus, kuriuose išvadino „kalės sūnumi“.
Mačas buvo sustabdytas, o vėliau pratęstas ir baigėsi minėtu protestu.
„Bayern“ vykdantysis direktorius Karlas-Heinzas Rummenigge po susitikimo liejo apmaudą: „Tai buvo bjaurusis futbolo ir „Bayern“ klubo veidas“.
„Gėdinga Vokietijos futbolo diena“ skelbė kai kurie vokiečių žiniasklaidos kanalai.
Tam, kad įvertintume šią situaciją, reikia giliau pažvelgit, kodėl D. Hoppas yra toks nekenčiamas.
Apėjo taisyklę
D. Hoppas praturtėjo apie 1970 metais, įkūręs informacinių technologijų kompaniją SAP. Ši padėjo tapti multimilijonieriumi. Jau tada vokietis aukojo milžiniškas sumas įvairiems projektams, aplinkos tvarkymui, mokslo skatinimui. Šių faktų negali paneigti nė vienas D. Hoppo kritikas.
Jie duria į kitą sferą – futbolą ir D. Hoppo vaidmenį čia, privedusį prie masinių protestų ir lygyės klausimo.
Į gimtojo miesto „Hoffeinheim“ klubą vyras pinigus investuoja nuo 1980-ųjų, o viso yra paaukojęs apie 350 mln. asmeninių lėšų.
Vos per dešimt metų ekipa pakilo iš šeštojo pagal pajėgumą diviziono į pagrindinę lygą. Kaimo, kuriame gyvena vos 3 tūkst. žmonių, komanda žaidė UEFA Čempionų lygoje ir ši istorija, kai žmogus savo vaikystės klubą iškelia taip aukštai, skamba lyg pasaka.
Toks įvaizdis buvo kuriamas žiniasklaidoje, bet tai pykdė Vokietijos futbolo sirgalius.
Vokietijos futbole galioja taisyklė, numatanti, kad pusę kiekvieno klubo akcijų turi valdyti jo nariai, tai yra bendruomenė, paprasti sirgaliai.
Vis tik D. Hoppui yra taikomos nuolaidos ir jis vienas pats valdo net 96 proc. „Hoffenheim“ akcijų.
Todėl farmacijos magnatas tapo futbolo komercializacijos simboliu Vokietijoje.
Mirties noras
Minėta taisyklė galioja, siekiant užtikrinti komandų finansinį stabilumą, kad šios nebūtų priklausomos nuo pagrindinių savininkų. Ją Vokietijos futbolo federacija sušvelnino kai įvedė vadinamąją „Lex Leverkuzeno“ išimtį, leidžiančią apeitį bendruomenių įtraukimą ir savininkams valdyti daugiau nei 50 proc. akcijų.
Taisyklė taip vadinama, nes pirmą kartą buvo pritaikyta Leverkuzeno „Bayer“ klubui. Tačiau tada pykčio nebuvo daug, nes ekipą įkūrė paprasti pagrindinio savininko, „Bayer“ farmacijos kompanijos darbuotojai.
„Lex Leverkuzeno“ išimtis numato, kad akcininkai, remiantys klubą ilgiau nei 20 metų, gali nesilaikyti bendruomenės įtraukimo taisyklės ir įsigyti daugiau nei 50 proc. akcijų.
Tai leido D. Hoppui praktiškai visiškai perimti „Hoffeinheim“ ekipą.
Ne vieno „Bundesliga“ klubo savininkas išreiškė nepasitenkinimą dėl to, pabrėždami, kad tokia veikla neleidžia iškilti kitiems, finansiškai nepriklausomiems ir bendruomenės principą įgyvendinantiems klubams.
Visa tai lemia, kad daugiau nei dešimtmetį Vokietijos futbolo stadionuose kyla nuolatinės atakos prieš D. Hoppą, keliami plakatai, skanduojami įžeidžiantys žodžiai.
Dortmundo „Borussia“ sirgaliai net buvo iškėlę plakatą su taikiniu ant D. Hoppo galvos ir skelbiantį „Hasta la vista“ – tai buvo aliuzija į D. Hoppo mirtį.
Iškėlė diskusiją
Viskas pasiekė tokią situaciją, kad D. Hoppas namų stadiono darbuotojams liepė padėti mikrofonus prie svečių sirgalių sektoriaus ir įrašinėti, ką šie skanduoja.
Vėliau jis sirgalius paduodavo į teismą dėl įžeidinėjimų ir nemažai jų buvo nuteisti. „Borussia“ fanams šiais metais buvo uždrausta lankytis „Hoffeinheim“ rungtynėse.
Net Menchengladbacho „Borussia“ sirgaliai, kurių santykiai su Dortmundo ultromis, yra be galo įtempti, išreiškė palaikymą šiems.
Šių metų vasarį jie iškėlė tą patį plakatą, vaizduojantį D. Hoppo galvą taikinyje ir skelbiantį „Hasta la vista“
Tuo metu Vokietiją sukrėtė keli teroristiniai išpuoliai, todėl toks sirgalių elgesys kėlė vis didesnį pasipiktinimą.
Pasklidus gandams, kad ir likusių ekipų sirgaliai tokiu būdu puls D. Hoppą, Vokietijos futbolo federacija ėmėsi veiksmų pagal UEFA protokolą ir įgalino teisėjus nutraukti rungtynes.
„Bayern“ ir „Hoffeinheim“ rungtynės nebuvo vienintelės, pasibaigusios protestais. Žemesniuose divizionuose krūva susitikimų buvo sustabdyti ar nutraukti. Čia kilo dar viena pasipiktinimo banga.
Teisėjai ne visada teisingai įvertindavo plakatų ar skanduočių turinį, o sirgaliai pradėjo badyti pirštais į tai, kad žaidėjai rungtynių metu yra nuolat įžeidinėjami varžovų sirgalių, bet dė to federacija ir teisėjai nesiima jokių veiksmų.
Vokiečių futbolo ultros greitai susivienijo ir išplatino laišką, kuriame kaltino įvairias struktūras nuolaidžiavimu milijardieriui – D. Hoppo kompanija remia federaciją, greitai taps ir „Bayern“ krepšinio klubo rėmėja.
Visuoje stadionuose kilo protestai prieš D. Hoppą, plakatai skelbė: „Savininkai saugomi ir globojomi. Paprasti žmonės persekiojami. Futbolas 2020 metais.“
Tai privedė prie to, kad klubai pradėjo grasinti atimti sirgaliams skiriamus bilietus, neįsileisti jų į stadionus. Visa tai aštrino įtemptą situaciją dar labiau.
D. Hoppo vaidmuo futbole ir sirgalių protestai iškėlė klausimus apie lygybės principus Vokietijos sporte.
Kai įtampą stadionuose ir klubų santykiuose su sirgaliais pasiekė aukščiausią įtampos tašką, pirmenybes sustabdė koronaviruso protrūkis.
Dabar D. Hoppas ir jo valdoma įmonė yra labai arti to, kad pasiūlytų sprendimo būdą valdant pandemiją.
