Lengvabūdiškas domėjimasis laisvalaikiu – taip R. Brazdžionytė apibūdintų savo santykį su mada. Kažkokių specialių šios srities naujienų paieškų, ar aistros mados pasauliui, tikrai nėra. Jei gatvėje, socialiniuose tinkluose, parduotuvėse akis pamato kažką įdomaus ir patinkančio, tai karatistė ir įsigyja.
Aistė Labinaitė „Sporto mada“
– Ar turite mėgstamiausius Lietuvos ir užsienio mados prekės ženklus, dizainerius?, – „Sporto mada“ paklausė Rūtos Brazdžionytės.
– Jau seniai man yra pasakę, jog jei nežinai, ką rengtis, „Zara“ parduotuvėse tikrai rasi naujausias tendencijas ir niekada neprašausi pro šalį. Geriau paprastesni šio greitosios mados prekės ženklo rūbai, nei kažkokie garsių dizainerių per išpardavimus „sužvejoti“ drabužiai, kurie jau „nueina“ nuo mados viršūnės. Kalbant apie lietuvių kūrėjus, esu pirkusi „Cut my Fashion“ treningus. Tačiau galiu atvirai pasakyti, jog labai nusivyliau, nors buvau sulaukusi daug teigiamų rekomendacijų. Prekės kokybė yra labai prasta. Antrą kartą tikrai nepirkčiau. Medžiaga – labai lepi, bet kokia dėmelė išlieka ir yra neišvaloma. Šiuos treningus po kiekvieno apsirengimo reikia skalbti. Tikrai nepasiteisinęs pirkinys. Su kolege abi pirkome ir abiejų nuomonės sutampa. Taigi, pavyzdžiui, su tokiais vardais, kaip „Zara“, sprendimai būna paprastesni.
– Dirbate asmenine trenere, jūsų visas gyvenimas sukasi apie sportą, ar ir spintoje karaliauja sportinė tema?
– Gaila, bet spintoje sportinė apranga dominuoja. Tačiau tikrai daug turiu ir vasarinių suknelių. Jei daug sportuoji, turi gražų kūną, tai norisi pasipuošti, jį parodyti. Truputį įsijungia egoizmas.
Dažniausiai sportines aprangas, kurių mano gyvenime netrūksta, perku užsienyje. Pamatau ką nors patrauklaus, patinkančio ir įsigyju. Skaičiavau, atrodo, turiu 26 poras tamprių. Sportines aprangas labai dažnai gaunu dovanų. Jei žmogus nežino, ką man dovanoti, dažniausiai pasirenka treningus. Iš tikrųjų man tai ir patinka.
Kolekcijoje yra įvairiausių spalvų sportinių aprangų. Ir juoda tikrai nesudaro daugumos. Daugiausiai yra pastelinių spalvų, pilkos. Turiu nemažai „Audimo“ aprangų. Tiesiog šis prekės ženklas daug metų rengdavo mūsų rinktinės narius. Ilgą laiką jų kokybė mane tenkindavo. Nors čia – kaip ir visur: vienus treningus gauni ir jie nuostabiai atlaiko 10 metų, o kiti labai greitai „apsipūkuoja“ ir nesupranti, kodėl. Yra buvę, kad vienas tampres nešiojau dešimtmetį, o kitas greit grąžinau. Čia tarsi loterija, nežinai, kaip su kokia kolekcija pasiseks.
– Kokią aprangą renkatės laisvalaikiui?
– Laisvalaikiu vis tiek vyrauja sportinis aprangos stilius. Esu labai patenkinta dabartine mada, nes ten karaliauja sportiniai bateliai. Man tai labai patinka ir yra priimtina. Dabar sportininkams išvis yra tobula. Gali pasirinkti patogias kelnes, marškinėlius, švarką, sportinius batelius ir būsi gražiai apsirengęs bei pasipuošęs. Jei reikėtų kiek sportiškesnio įvaizdžio, švarką būtų galima pakeisti džemperiu. Geri kokybiški sportiniai bateliai ir kokybiškas švarkas yra du baziniai dalykai, kuriuos būtina turėti.
Džiaugiuosi, jog pagaliau išmokau puoštis. Paauglystėje visas laisvalaikis būdavo vienodas – vilkint treningus. Galvodavau, kad niekada iš jų neišaugsiu. Pavyzdžiui, sijonas ar suknelė man atrodydavo kaip košmaras. Net mokykloje, kai vykdavo renginiai, reikėdavo vilkėti juodą sijoną ir baltus marškinius. Tuomet išsikovojau, kad vietoje sijono galėčiau dėvėti juodas kelnes. Tačiau, kai tapau profesionalia sportininke, trenere, kineziterapeute, dažnai pradėjau rinktis sukneles ar sijonus. Netgi aukštakulniai grįžta į madą.
– Sportininkai dažniausiai didžiausią dėmesį skiria aprangos patogumui, funkcionalumui ir tik tada atsigręžia į jos grožį. Pritariate tokiai nuomonei?
– Kai yra stiprios asmeninės treniruotės, tai patogumas yra svarbiausias. O, kai vedi treniruotes kitiems, tuomet žiūri, kaip atrodai. Jei, pavyzdžiui, bėgi 5 km, gali tai daryti bet kaip apsirengęs, o, kai bėgi pusmaratonį, tuomet nuo galvos iki kojų turi būti pati patogiausia apranga. Viskas turi būti kokybiška, kad netrintų, nespaustų. Kuo didesnis intensyvumas, tuo didesnis dėmesys aprangos kokybei, o ne dizainui. Jei intensyvumas mažas, pavyzdžiui, išeini pasivaikščioti į parką, tuomet jau nori ir gražiai atrodyti. Patogumas siejamas su treniruotės intensyvumu.
– Karatė reikalavimai aprangai yra labai griežti. Ar bent kažkiek yra čia vietos improvizacijai, asmeniniam stiliui, galbūt bent šukuoseną galima pasirinkti išskirtinę?
– Karatė yra gana griežtas sportas. Moterys po kimono turi vilkėti baltus, pilvą dengiančius, marškinėlius. Tik juos ir galima pasirinkti. Per varžybas negali puoštis jokiais aksesuarais. Plaukų pynimas yra vienintelė karatė mada. Aišku, jokių segtukų į plaukus prisisegti negali. Taigi, vienintelės plaukų tvirtinimo priemonės yra gumutės ir lakas. Dažniausiai tiesiog pasirinkdavau patogų plaukų pynimą, kuris atlaikytų visą varžybų dieną. Galbūt dėl to labai mada ir nesidomiu, nes mūsų sporte jos tiesiog nebūdavo. Kai buvau septynerių, tuomet pirmą kartą mane aprengė kimono, nusiėmiau jį tik būdama 32 metų (šypsosi). Net stovyklose viską darydavome vilkėdami kimono. Tiesa, pasaulio čempionatuose turėdavome ir paradinius kostiumus. Taigi, labai atbunki nuo domėjimosi mados tendencijomis. Kai prasideda sporto klubai, tada jau kažką pasižiūri. Nors, galėčiau sakyti, jog kimono išgelbėjo, išlaisvino.
– Ar ant tatamio žengdavote pasidažiusi?
– Lietuvaitės karatė atnešė makiažo madą. Margarita Čiuplytė, Rita Pivoriūnaitė – ta karta, kuri pradėjo ir nagus lakuotis, ir dažytis, ir šukuosenas darytis, jog ant tatamio išeitų gražiai, tvarkingai atrodydamos. Visada varžybose tušu pasidažydavau blakstienas, o lūpas – blizgiu. Man patinka matyti gražias varžybų nuotraukas. Ir pačiai taip smagiau. Žinoma, varžybų metu dažnai tai persimaišo su vyšnine veido spalva, bet bent jau starte galima geras nuotraukas padaryti (juokiasi). Net ir pasikvėpinti varžybose galima. Pudros, aišku, ant veido nesitepsi, nes pudra ir kimono nedraugauja. Lūpų blizgis, blakstienų tušas ir tvarkingai sušukuoti plaukai – karatė lietuvaičių skiriamieji ženklai. Visos būna susitvarkiusios ir gražios.
– Ar turite kažkokią stiliaus ikoną, kurios įvaizdžiais žavitės?
– Mūsų karatistės, pavyzdžiui, R. Pivoriūnaitė. Ji visada – ir ant tatamio, ir sporto salėje, ir laisvalaikiu – gražiai atrodo. Rita yra absoliuti grožio ir stiliaus ikona. Ji ir sudėliojo man pagrindines „pamokas“, kad, pavyzdžiui, reikia turėti švarką. Iš jos viską išmokau. Žinoma, dabar Lietuvoje ją matome rečiau. Taip pat išskirčiau ir M. Čiuplytę. Ji labai puikiai rengiasi, derina rūbus. Visada žiūri į jos aprangos pasirinkimus ir tau yra gražu. Tai dvi labai geros mūsų karatistės ir stiliaus ikonos. Į jas žiūriu šiek tiek su baltu pavydu (šypsosi).
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
