Jam debiutas „Ultimate“ automobilių įskaitoje nebuvo pats sklandžiausias. Dakaro ralio pradžioje lietuvis susidūrė su keliais nesklandumais, gedimais, buvo patekęs į Dakaro ralio trasose slypėjusius spąstus.
Visgi, sunkų darbą atpirko pergalė antrame Dakaro ralio etape, kur R. Baciuška aplenkė ir ne vieną Dakaro legendą.
„Viskas gerai. Galbūt norėjosi geriau, pirma diena nekokia, bet 12 vieta tikrai viskas gerai. Minusuokime tas dvi valandas, tai būtų galbūt vieta ir penketuke ar trejete. Bet turiu laiko, dar šešis metus galiu važiuoti, paskui Dakare tapsiu legenda. Viskas gerai, galėjo būti geriau, bet galėjo būti ir prasčiau“, – sugrįžęs sakė R. Baciuška.
Sulaukęs klausimo apie konkurenciją tarp lietuvių, jis atsakė: „Nesivaržau su lietuviais, aš varžausi su elitu. C. Sainzas, S. Loebas iškrito. Jie legendos, o būti lentelėje 12-toje vietoje yra puiku. Nėra blogas rezultatas, nes dvidešimtukas buvo stiprus. Keturios gamyklinės komandos, tad viskas tikrai gerai. Aišku, mėgsta visi lietuvį su lietuviais vis lyginti. Buvo vienas epizodas, bet viskas išsisprendė. Smagu, kad susirenka ir mus palaiko.“
Kartu jis palygino bagį, su kuriuo važiavo iki šiol, bei automobilį Dakare.
„Su automobiliu anksčiau laiko grįžti į bivaką, daugiau laiko pailsi, mažiau gauni dulkių, bet konkurencija bagiuose tikrai pamažėjo, nes peršokome į automobilių klasę. Aišku, greitis kitoks ir konkurencija tikrai automobilių klasėje didesnė“, – teigė lietuvis.
Konkurencija tarp lietuvių ir laukiantis poilsis
R. Baciuška tik pasibaigus Dakarui neslėpė apmaudo, kai pirmajame ruože dėl problemų jam trasoje sugaišti daugmaž dvi valandas.
„Šiais metais jau galėjo trejetukas būti. Šturmano klaida... na, negali sakyti gal jo klaida, labiau ekipažo klaida. Prakirtome padangą, blogai užsukome, po 60 km ją pametėme. Tokia dalia. Pirma diena labai skaudžiai kainavo, bet vis vien rezultatas galiausiai geras“, – tikino lenktynininkas.
R. Baciuška dar prieš išvykdamas į Dakarą sulaukė šeimos pagausėjimo – dukros. Pasak jo, pirmas dalykas, kurį padarys sugrįžęs į namus, stipriai ją apkabins.
„Dukrą apkabinsiu, pabučiuosiu. Turėjo ji gimti sausio 3-ąją, o gimė šiek tiek anksčiau. Sunki situacija, laiko daug dar neskyriau, bet dabar tėtis grįžta namo. O šiaip viskas gerai, vieta užimta gera. Gal tauta ne taip norėjo, bet yra kaip yra. Dar turime laiko ir stengsimės. Be Beduino statulėlės šiaip ar taip negrįšiu. Dabar reikia mėnesį pailsėti ir matysime. Pirtelė, geras maistas, gera kompanija“, – pridūrė jis.
O kaip dėl to konflikto Dakaro pradžioje su Benediktu Vanagu?
„Čia jų dalia, kiekvienas palaiko savo. Apsikabinome, viską išsiaiškinome. Nežinojau to dalyko, kas buvo, bet aš žinau, kad jis matė, tikrai matė. Bet viskas gerai. Mes Lietuvai turime atnešti bendrą rezultatą, o ne kariauti. Čia jūs labiau viską kiršinote, ką Rokas ar Vanagas pasakė. Aš nieko nesakiau, emocija buvo emocija. O dabar viskas, dabar esame čia“, – šypsodamasis sakė R. Baciuška.
