Tiesa, iškritimas į NKL čempionatą „Pieno žvaigždėms“ negresia, kadangi sezono viduryje iš lygos jau pasitraukė bankrutavę „Gargždai“. Vis tik Pasvalio miesto geografija, žaidėjų motyvacija ir entuziazmą prarandantis generalinis komandos partneris kelia rimtų klausimų komandos egzistencijos prasmei. Bent jau LKL kontekste.
Įkvepianti sezono pradžia
2023–2024 m. sezono pradžia „Pieno žvaigždėms“ atrodė galinti tapti nauju atspirties tašku, netgi savotišku renesansu. Prie klubo vairo stojo ambicingasis treneris Aurimas Jasilionis, kuris ne vienerius metus sėmėsi patirties iš tituoluoto stratego Rimo Kurtinaičio. A. Jasilioniui savo debiutiniame trenerio sezone talkino ilgametis Vilniaus „Lietuvos ryto“ žaidėjas Steponas Babrauskas.
Tokie klubo krepšininkai kaip Simas Jarumbauskas ir Martynas Arlauskas pirmajame LKL rate per 11 rungtynių padėjo klubui pasiekti 4 pergales. Šioje vietoje įskaičiuojame pergalę ir prieš „Gargždų“ klubą, kuri buvo pasiekta spalį, o „Gargždams“ dėl bankroto pasitraukus – anuliuota.
Lapkričio mėnesį pasvaliečiai įveikė Mažeikių, „Šiaulių“ ir Kėdainių „Nevėžio“ krepšininkus, o gruodį sugebėjo triumfuoti prieš Jonavos „Cbet“.
Iki gruodžio 16 d. „Pieno žvaigždės“ sužaidė 14 rungtynių, per kurias pasiekė 5 pergales ir pagrįstai kėsinosi į pirmąjį LKL šešetą.
LKL apžvalgininkai Pasvalio komandą įvardino kaip vieną maloniausių sezono staigmenų, kurios žaidimą pagaliau vėl įdomu sekti.
Analogo neturinčios mėnesio „duobės“ be rungtynių
Dėl LKL tvarkaraščio ypatumų, nuo gruodžio 16 d. iki sausio 8 d. (23 dienas) „Pieno žvaigždės“ neturėjo jokių rungtynių.
Po gruodžio 16 d. laimėtų rungtynių prieš Jonavos klubą, A. Jasilionis spaudos konferencijoje sakė: „Juokaujame, kad dabar baigiame sezoną ir sausio pradžioje pradėsime kitą.“
Tuomet dar niekas negalėjo įsivaizduoti, kaip stipriai ši pertrauka įtakos tolimesnį Pasvalio sezoną. Sausio 8 d. išsibalansavusi ir iš žaidybinio ritmo iškritusi komanda 72:115 pralaimėjo „Šiauliams“, o tai buvo iliustratyvi preliudija į demotyvuojančią 14 pralaimėjimų seriją.
Beje, „Gargždų“ bankrotas ir tvarkaraščio perstumdymas lėmė tai, kad be rungtynių Pasvalio klubas praleido ir antrąjį sezono mėnesį – nuo vasario 3 iki kovo 3 d. Tai yra – 29 dienas.
Sunku surasti dar vieną klubą LKL istorijoje, kuris per vieną sezoną turėjo dvi po beveik mėnesį trukusias rungtynių duobes.
„Pieno žvaigždės“ pergalės neiškovojo iki pat balandžio 27 d, kai netikėtai 88:77 įveikė Klaipėdos „Neptūną“. Reguliarųjį sezoną pasvaliečiai baigė dar dviem pralaimėjimas, tad per paskutines 17 rungtynių iškovojo tik 1 pergalę.
Šūsnis priežasčių, programuojančių „Pieno žvaigždžių“ pralaimėjimus
Tam priežasčių yra daug – sezono metu itin išryškėjo legionierių savanaudiškumas ir statistikos vaikymasis. Kol buvo iškovojamos pergalės, Brandono Tabbo piktnaudžiavimas tritaškiais buvo pateisinamas, tačiau komandai įkritus į duobę, komandos vadovybei kantrybė trūko ir amerikiečiu buvo nutarta atsisveikinti.
Pasvalio klubui apskritai sunku prisikviesti konkurencingų legionierių – klubas negali pasiūlyti patrauklių finansinių sąlygų, komanda nežaidžia jokiame tarptautiniame turnyre, kur legionieriai galėtų pademonstruoti savo sugebėjimus ir pasikelti savo vertę.
Be to, Pasvalys yra pakankamai sudėtingai pasiekiamas miestas o tai žaidėjams sezono metu reiškia ilgas ir nuobodžias keliones autobusu. Galiausiai, „Pieno žvaigždės“ neturi reputacijos, kuri leistų prisivilioti į komandą perspektyvius lietuvius, kurie tikėtųsi čia gauti žaidybinio laiko.
Didieji Lietuvos krepšinio klubai tokius jaunus žaidėjus linkę skolinti Panevėžio „Lietkabeliui“, Klaipėdos „Neptūnui“ ar Kėdainių „Nevėžiui“, kurie turi sėkmingesnės patirties su jaunų žaidėjų tobulinimu.
Graži istorijos pradžia virto nusivylimu ir nežinia
„Pieno žvaigždės“ LKL čempionate rungtyniauja nuo 2010–2011 m. Pirmieji keturi komandos sezonai aukščiausioje šalies lygoje buvo solidūs – klubas turnyrinėje lentelėje keturis kartus iš eilės užėmė 5 vietą. 2017–2018 m. sezone klubas liko šeštas, o 2018–2019 m. sezoną vėl užbaigė penktoje turnyrinės lentelės vietoje.
Visgi nuo tada klubo pasiekimai laipsniškai ritosi žemyn – 2019–2020 m. sezone buvo užimta 7 vieta, dar po metų – 8 vieta.
2021–2022 m. Pasvalys LKL čempionate liko 9, praėjusiame sezone užėmė 10 vietą, o šiemet finišavo 11 pozicijoje.
Pagrindinės klubo finansinės partnerės „Pieno žvaigždžių“ akcinės bendrovės entuziazmas kasmet mažėja, o šio sezono metu buvo pasirodę nerimastingų kalbų apie klubo dingimą iš krepšinio žemėlapio. Pasak naujienų portalo „Krepsinis.net“, akcinė bendrovė su klubu galiausiai sutarė dėl tolimesnio finansavimo ir padėtis kuriam stabilizuota.
Visgi finansavimas nebus toks solidus, koks buvo pirmaisiais klubo dalyvavimo LKL čempionate metais ir sieks vos minimalią LKL nustatytą ribą (apie 800 tūkstančių). Panašu, kad apie jokius rimtesnius pasiekimus Pasvalyje negali būti jokios rimtos kalbos.
Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad „Pieno žvaigždžės“ yra vienas iš nedaugelio LKL klubų, kuriuose atlyginimai yra mokamos laiku. Nors algos LKL mastais tikrai ne pačios didžiausios, krepšininkus atlygis pasiekia laiku ir klubas neturi jokių skolų, o tai yra labai sveikintinas ir retas dalykas.
Pasvalyje gyvena kiek daugiau nei 6 tūkstančiai žmonių, arena talpina 1 500 žiūrovų. Remiantis statistika, 2023–2024 m. LKL sezone „Pieno žvaigždžių“ rungtynėse vidutiniškai apsilankydavo 413 žiūrovų.
Visos aukščiau identifikuotos priežastys kelia labai rimtus klausimus dėl tolimesnės šio klubo egzistencijos prasmės LKL pirmenybėse.
