Pirmą kartą Lietuvoje (Vilniaus „Litexpo“ rūmuose) vykstančiame pasaulio rankų lenkimo čempionate dalyvauja ir 13 kartų tokiose varžybose triumfavusi 29 metų šilutiškė Eglė Vaitkutė. „Jei vyrai lenkia rankas jėga, tai moterys – taktika. Tai „grojimas nervais“, - interviu Balsas.lt atskleidė šiandien startuojanti sportininkė.
„Rankų laužimas – teisingiausias apibūdinimas, nes šiame sporte labai daug traumų. Dažniausios – alkūnės ir riešo. Ir gyja itin ilgai – iki pusės metų, - starto pasaulio čempionate išvakarėse Balsas.lt pasakojo E. Vaitkutė. – Čia mes turime rankų lenkimą arba rankų imtynes. Jos turi savo taisykles, specialų stalą, įrangą, taktiką. 36 metai šiam sportui gal nėra daug, bet šaknys gilios.“
– Kaip atėjote į rankų lenkimo sportą?
– Mane surado pats treneris. Jo sūnus išmėgino su manimi, sako stipri, treneris skyrė dėmesį, mokino, kūrė programas. Iš pradžių žiūrėjau nerimtai. Pirmose varžybose pralaimėjau, užvedė. Sportavau, siekiau tikslo. Europoje tarp jaunimo užėmiau antrą vietą ir tais pačiai metais išvažiavau į Italiją pasaulio suaugusiųjų čempionatą. Man buvo 15 metų ir kaire ranka tapau čempione. Pergalė buvo atsitiktina – niekas manęs nevertino, nesitikėjo, o laimėjau baudos taškais.
– Ar brangus šis sportas?
– Lietuviai iš to neuždirba pinigų, o Rusijoje, Amerikoje visi už tai gauna gana didelius pinigus. Važiuodama į varžybas moku už kelionę, pragyvenimą, aprangą ir starto mokestį. Abiem rankoms – 80 JAV dolerių vien starto mokestis. Už komandą – dar 300 dolerių starto mokestis, kurį pasidalija jos nariai. Sportuoju, apmoku viską pati ir laimėti turiu. Europos ir pasaulio čempionatai – dėl garbės. Čia nėra jokių prizinių fondų. Tiesa, yra komerciniai turnyrai ir yra sportininkų, kurie ten tik ir važiuoja. Aš važiuoju ir ten, ir ten.
– Kiek varžybų turite per metus?
– Įvairiai. Praėjusiais metais kas trys ar du mėnesiai turėjau po varžybas užsienyje. Šiais metais pasaulio čempionatas – antros varžybos. Tai labai mažai.
– Esate daugkartinė pasaulio čempionė. Skaičiaus dar nepametėte?
– Per vienas varžybas gali tapti čempionu dukart. Kaire ir dešine ranka. Iš viso bendroje sumoje esu 13 kartų planetos čempionė.
– Kuri jūsų ranka stipresnė?
– Esu dešiniarankė, bet kairė mano techniškesnė, tvirtesnė. Dešinė gali prisitaikyti prie visko, yra daug lenkimo būdų. O kaire paimu tvirtai ir žinau, kad lenksiu būtent šitaip ir ne kitaip. Varžybose dešine galiu įvairiai lenkti, kartais neapsisprendžiu kaip ir gaunasi niekaip.
– Kiek trunka kova?
– Gali trukti nuo sekundės iki kelių minučių. Jei neduok Dieve pirma tokia kova – kelias minutes – tuomet ranka užpumpuota, nebelieka nei greičio, nei kovos. Esi jau nebe kovotojas. Kiek tokių kovų iki titulo? Pasaulio čempionate – priklauso nuo varžovų, jei be pralaimėjimų turėtų pakakti 4 – 5 kovų. Iš varžybų iškrenti po dviejų pralaimėjimų.
– Iš šono tai atrodo labiau vyriška sporto šaka. Kaip tai priimate?
– Kova vyksta tarp vyrų ir tarp moterų. Yra svorio ir amžiaus kategorijos. Sakykite, o maistą gaminti, čia vyriška ar moteriška? Kiekvienam savo. Reikia žiūrėti, kur kas gabus. Vyrų daugiau jėgos kova, o moterų – taktinė, kainuoja daugiau nervų. Yra įvairių niuansų, „groja nervais“. Moterų kova trunka ilgiau nei vyrų. Žodžiais sunku perteikti. Paėmimas negali trukti ilgiau nei 2 minutes, tuomet sudeda rankas teisėjas. Kieno greitesnė reakcija. Kartais gali būti dvigubai stipresnė, bet pralaimėsi daug silpnesniam varžovui dėl taktikos.
– Ar teko kada lenkti ranką su vyrais?
– Treniruotėse reikia su stipresniais lenkti ranką, jei noriu kilti į aukštesnį lygmenį. Treneris dažniausiai yra mano treniruočių partneris. Dirbdama patrulinėje policijoje nuvažiuoju kur į įvykio vietą, mane atpažįsta ir sako: „Čia tu, Vaitkute, einam pabandyti. Aišku, atsisakau. Kiti būna įkyrūs, neatstoja, sako „davai, čia niekas nepamatys“. Pasiūlau ateiti jam į salę, jei nori pabandyti, tokiu ir tokiu laiku. Jokių problemų. Prie paprasto stalo būtų rankų laužimas. Tas pats kas krepšininkams su futbolo kamuoliu krepšinį žaisti.
– Kaip atrodo jūsų treniruotės?
– Būtinas apšilimas. Šilutėje turime daug rankų lenkimo stalų. Vieni sustoja išorėje, kiti – viduje, pasirenki varžovus pagal jėgą, dirbi individualiai. Laipiojame virve, darome prisitraukimus. Dėl bendro fizinio pasiruošimo darome pratimus bicepsams, tricepsams ir pirštams stiprinti yra specialus aparatas, nugara taip pat turi būti stipri.
– Ar laikotės ir mitybos režimo?
– Sriuba gyvas nebūsi. Turi derinti mitybą, vitaminus, mineralus, maisto papildų taip pat. Mano racione daugiausiai mėsos ir daržovių. Nėra taip, kad maitinuosi pagal grafiką. Sau leidžiu viską, tik sveiku protu.
– Ar matote šio sporto perspektyvą Lietuvoje?
– Jaunimas iki 18 metų sudominamas, jiems smagu, klube gera atmosfera, išvažiuoja į varžybas. Tačiau kai baigia 12 klasių, įsidarbina ar išvažiuoja – nebėra tam laiko. Rankų lenkimas finansiškai neatneša nieko. Tai – hobis. Vieniems tai ir lieka laisvalaikiu, kiti meta.
– Ką jums reiškia rankų lenkimas?
– Jau 15 metų sportuoju. Tai mano gyvenimo dalis. Jei nenueinu į salę išsikrauti... Darbe pavargstu emociškai, reikia ir fiziškai pavargti. Dažniausiai imu atostogas, kad galėčiau nuvykti į varžybas užsienyje. Susitinku su tokiais pat entuziastais, maloniai laiką praleidžiu ir varžybose sudalyvauju. Smagu.
– Vilniuje ginsite pasaulio čempionės titulą. Sunku kovoti namie?
– Ne pirmos tokios varžybos, stengiuosi suvaldyti jaudulį, emocijas, nes jos nepadeda. Kol kas pavyksta.
TIK FAKTAI
Lietuvoje pirmą kartą vyks pasaulio rankų lenkimo čempionatas. Rugsėjo 17- 20 dienomis Vilniuje parodų ir kongresų rūmuose „Litexpo“ varžosi daugiau nei tūkstantis atletų iš beveik penkiasdešimt pasaulio valstybių. Trisdešimt šeštosiose planetos rankų lenkimo pirmenybėse Lietuvai įvairiose svorio kategorijose atstovaus 46 sportininkai.
