Viena pagrindinių šio žygio link Paryžiaus vėliavnešių – Kamilė Nacickaitė.
Su trenksmu į trijulių krepšinį įsiveržusi žaidėja praėjusią vasarą patyrė tai, ką pastaruoju metu Lietuvos krepšininkėms tenka patirti retai. Prahoje lietuvės triumfavo aukščiausiame moterų krepšinio lygyje – „Women‘s Series“ etape.
„Laimėti su Lietuvos marškinėliais prieš Ispaniją, Kiniją, tikrai geras komandas, buvo geras stimulas, kad siektume dar daugiau. Net negaliu apsakyti, buvo labai malonu ir gera. Atrodo, net nebuvo jėgų po to švęsti, gyvenome ta euforija, atsigulusios ant grindų, atidavusios viską, ką galėjome“, – ilgam atmintyje išliksiančiais momentais dalinosi K. Nacickaitė.
Šiuo metu šiaulietė lyderiauja Lietuvos žaidėjų reitinge, pasaulyje rikiuojasi dvylikta, o FIBA lietuvę išskyrė tarp aštuonių geriausių praėjusio sezono krepšininkių. Pati žaidėja taip pat pritaria minčiai, kad trijulių krepšinis jai tinka kone tobulai.
„Tas krepšinis atitinka mano žaidimo stilių. Gal jis duoda daugiau pasitikėjimo savimi, nes žaidžiant 3x3, negalvoji, kad pramesi ar panašiai. Turi 12 sekundžių padaryti kažką. Po rungtynių pasikraunu netgi dar daugiau energijos“, – teigė krepšininkė.
Naujojo sezono uždanga pakils gegužės 30 – birželio 4 dienomis Austrijos sostinėje Vienoje, kur geriausios planetos ekipos kovos dėl apdovanojimų pasaulio čempionate. Pernai per žingsnį nuo bronzos likusios lietuvės šiemet žada būti dar geresnės.
„Šiemet ateisime jau žinodamos daugiau, dar ne veteranės, bet nustebinsime dar daugiau, įdėsime darbo, kadangi šį krepšinį geriau pažįstame. Dabar turime įvairios patirties, mėginsime išnaudoti savo potencialą“, – tvirtino K. Nacickaitė.
– Šiuo metu yra 5x5 krepšinio sezono įkarštis. Tiek vietinėse pirmenybėse, tiek Europos taurėje jums ir komandai sekasi gerai. Kiek sėkmingas kol kas šis sezonas?
– Su Turkijos komanda viskas yra labai gerai, asmeniškai irgi. Turkijos lygoje buvo stabdymų dėl žemės drebėjimo, mini chaosas, nes laukia daug rungtynių. Esu užsivedusi. Aišku, šiek tiek liūdna dėl rinktinės, nes neišpildėme savo tikslų ir yra apmaudo.
– Kiek viską sujaukė žemės drebėjimai Turkijoje? Galbūt teko savanoriauti kaip Mindaugui Kuzminskui?
– Mūsų visa komanda taip pat savanoriavo, visa Turkija buvo labai paveikta ir visi stengėsi padėti. Aš tuo metu buvau su rinktine, todėl per daug neprisidėjau, apart aukojimo. Kalbant apie krepšinį, viskas buvo sustabdyta, praėjo kuris laikas, kol sužinojome, kad po Europos taurės rungtynių prasidės intensyvesnis tvarkaraštis, kadangi visas rungtynes reikia sustumti. WNBA žaidėjos turi išvykti iki tam tikro laiko savo vasaros sezonams. Viskas suspausta, visi dėl to stresuoja.
– Su moterų rinktine nepavyko patekti į Europos čempionatą, bet tiek žaidimo, tiek dėmesio prasme padaryti žingsniai į priekį. Ar pavyko iš to pasiimti bent kažkiek pozityvo?
– Kaip viskas gali baigtis su teigiama emocija, neįsivaizduoju, kadangi pralaimėjome ir neįvykdėme savo planų, ko norėjome. Yra skaudu, kadangi eilę metų nepatenkame į Europos čempionatą. Gavome tikrai sunkią grupę.
Dėl fanų, dėl palaikymo buvo labai malonu, kad tiek žmonių susirinko palaikyti Vilniuje, taip pat prie televizorių ekranų, į tą pačią Rygą atvažiavo palaikyti žmonės dviem autobusais. Tikrai buvo kažkas tokio, palaikymas davė dar didesnės motyvacijos laukiant kitų „langų“.
– Trijulių sezonas jums baigėsi dar rugsėjį. Ar jau spėjote pasiilgti kitokio krepšinio ir vasaros nuotaikų?
– Ten viskas yra kitaip. Stengiuosi susifokusuoti į sezoną, apie 3x3 krepšinį negalvoti, bet būna, kad socialiniuose tinkluose kažkas kažką įkelia, pasižiūriu ir pasiilgstu to kitokio krepšinio. Yra ko laukti vasarą. Gera atmosfera, kitoks, aršus krepšinis. Bus įdomi vasara.
– Ar iš kitų Lietuvos krepšininkių jaučiasi didesnis susidomėjimas trijulėmis?
– Per daug apie tai nešnekėjome, bet bandysime įtraukti ir kitas moteris, kurios norės, kurios tiks į tą trijulių komandą. Norime turėti tikrai solidžią 6 panelių komandą, kad galėtume dalyvauti kiekviename turnyre, į kurį būsime kviečiamos.
– Prieš dvejus metus debiutavote šioje šakoje, o pernai jau buvote lygiavertės varžovės geriausioms komandoms, pavyko netgi laimėti „Women‘s Series“ etapą Prahoje, nedaug trūko iki pasaulio čempionato medalio. Kurie prisiminimai įstrigo labiausiai?
– Ta vasara buvo labai intensyvi, bet tuo pačiu labai įdomi. Viskas buvo nauja. Pirmą kartą turėjome tiek daug turnyrų, dalyvavome „Women‘s Series“. Nebuvo aišku, ko reikėtų tikėtis, ėjome su tokia motyvacija, kad esame naujokės, neturime ką prarasti ir čia išsibandome save.
Pasaulio čempionate buvo skaudūs pralaimėjimai pusfinalyje ir dėl bronzos. Padarėme tikrai daug ir savęs per daug negraužiame. Vertiname save kaip naujokes, padarėme didelį darbą, nežinodamos daug niuansų, žaisdamos iš savo patirties tradiciniame krepšinyje.
Šiemet ateisime jau žinodamos daugiau, dar ne veteranės, bet nustebinsime dar daugiau, įdėsime darbo, kadangi šį krepšinį geriau pažįstame. Dabar turime įvairios patirties, mėginsime išnaudoti savo potencialą.
– Lietuvoje moterų krepšinis pastaruoju metu retai turi ką švęsti. Koks jausmas laimėti atstovaujant savo šaliai?
– Tas laimėjimas Prahoje buvo nerealus jausmas. Su 5x5 rinktine seniai kažką tokio gero esame padariusios. Laimėti su Lietuvos marškinėliais prieš Ispaniją, Kiniją, tikrai geras komandas, buvo geras stimulas, kad siektume dar daugiau. Net negaliu apsakyti, buvo labai malonu ir gera. Atrodo, net nebuvo jėgų po to švęsti, gyvenome ta euforija, atsigulusios ant grindų, atidavusios viską, ką galėjome.
Pasiekti pirmąją vietą buvo fantastika, tai užsikabinimas, dabar norisi daugiau. Vėliau išvažiavome į Kanadą, kur laimėjome antrąją vietą. Pradėjome pažinti tą krepšinį, mažus niuansus, kurių trūko dar prieš metus, pasimatė, kad patobulėjome. Reikia tai atsinešti į kitą vasarą. Žaisti ir laimėti su Lietuvos marškinėliais – fantastika.
– Buriant moterų trijulių komandą pati rodėte iniciatyvą, o dabar su rinktine esate realios pretendentės į Paryžiaus olimpiadą. Kiek jau tada motyvavo siekis būti žaidynėse?
– Pirma užkabino 3x3 krepšinio pamatymas realybėje, kai Palangoje vyko „Hoptrans 3x3“ turnyras. Pati pradžia buvo tokia. Pirmasis įspūdis – vau, intensyvus žaidimas, energija, per trumpą laiką. Tai užkabino, atrodė, kad smagu žaisti, norėjosi ir moterų komandos. Paskui sužinojau, kad tai yra olimpinė sporto šaka. Susidėjo dar didesnė motyvacija moterų komandos subūrimui. Turime šansus bent bandyti patekti. Matant Šakių vyrus, kiek toli nuėjo jie, pamatėme, kad tai yra įmanoma.
– Trijulių krepšinyje gana greitai tapote viena geriausių žaidėjų pasaulyje. Kiek šis krepšinis atitinka jūsų žaidimo stilių ir kiek smagu būti elite?
– Tas krepšinis atitinka mano žaidimo stilių. Gal jis duoda daugiau pasitikėjimo savimi, nes žaidžiant 3x3, negalvoji, kad pramesi ar panašiai. Turi 12 sekundžių padaryti kažką. Po rungtynių pasikraunu netgi dar daugiau energijos. Žaidžia trys žaidėjai, kurie turi būti skirtingai išskirtiniai. Vienas labiau gynybinis, kitas metikas, trečias besiveržiantis, dar vienas „centras“. Idealiai surinkus komandą, kiekvienas turi turėti savo darbą. Mes esame tikrai gerai sudėta komanda. Reikia pridėti kitų panelių ir manau, kad galime nuveikti vasarą kažką gero.
– Kaip sekasi planuotis 3x3 krepšinio sezoną?
– Turime tvarkaraščius, žinome, kada maždaug bus turnyrai, bet nežinome, į kuriuos mus kvies. Susirinksime maždaug 10 dienų prieš viską stovyklėlėje, kad susižaistume ir važiuotume į turnyrą. Turnyrų turėtų būti apie 15. Sezoną užbaigėme gana neblogoje vietoje, todėl pradžioje turnyrų turėtų būti. Vėliau viskas priklausys nuo to, kaip mums seksis žaisti. Manau, kad pradėsime ruoštis gegužės pradžioje ar viduryje, nes laukia ir pasaulio čempionatas.
– Kaip vertinate savo galimybes pasinaudoti planu A ir į olimpines žaidynes patekti pagal reitingą?
– Pagal reitingą patekti tikrai nebus lengva, bet visada yra šansų. Nežinai, kaip sužaisi pats, kaip sužais kitos komandos. Manau, reikia fokusuotis, kad susižaistume kaip komanda ir turėti variantą B. Jei nepateksime tiesiogiai, kur neturime didelių šansų, reikia susižaidimo, kad taptume sunkiai įveikiama komanda. Reikia žiūrėti į savo klaidas, kad turėdamos šansą kovoti dėl patekimo, būtume viena stipriausių komandų.
– Akivaizdu, kad pagal demonstruojamą lygį olimpiadoje jau dabar neiškristumėte iš konteksto. Kokias labiausiai tobulintinas žaidimo vietas parodė praeitas sezonas, kur galima dėti dar vieną žingsnį į priekį?
– Greitas sprendimų priėmimas, to kartais rungtynių galuose pritrūkdavo. Manau, kad mes ties tuo daug dirbsime, kad jei kažkas mus spaustų, nepasimestume. Tai ateina su žaidimo patirtimi, ateis laikas, kai tai bus automatiška, bet reikia įdėti į tai indėlį.
– Jūsų širdies draugas Dimeo van der Horstas atstovauja Nyderlandų rinktinei, kuri taip pat siekia bilieto į Paryžių. Ar pakalbate apie galimybę abiem žaisti olimpinėse žaidynėse?
– Pakalbame apie tai gana dažnai, pasidarėme tokią motyvaciją, kad abu turime patekti į olimpiadą. Tai mini susitarimas, būtų nerealu žaisti ten abiem.
