Senojo Žemyno čempionate debiutavusi Austėja Kavaliauskaitė distanciją įveikė per 1:37:14 val. ir finišavo 24-a, veteranė Brigita Virbalytė-Dimšienė liko 29-a (1:40:14 val.), o Monika Vaiciukevičiūtė 20 km įveikusi per 1:52:02 val. buvo 31-a.
Pasirodymus trijose olimpinėse žaidynėse jau atlikusi 39-erių B. Virbalytė po finišo šįkart kalbėjo ne apie pasiektą rezultatą, tačiau apie kitus, daug svarbesnius žmogiškus dalykus.
„Šiandienos pasirodymas apskritai buvo ne apie vietą, o apie didelę vidinę kovą su savimi ir tai, ar čia turiu būti. Iškovoti teisę buvo labai sunku iki pat paskutinių varžybų. Kiekvienos varžybos šį sezoną buvo labai sunkios“, – pripažino ji.
„Po 2022 m., kai mano koja pabyrėjo, žinojau, kad sugrįšiu ne į pačią geriausią formą, bet bandysiu iškovoti kelialapį į Paryžiaus olimpines žaidynes. Tikrai dėjau visas pastangas ir medikai dėjo visas pastangas, bet kiekvienos varžybos situaciją tik blogino
Turbūt visų problemų, kurios yra mano kojose, išvardinti turbūt neįmanoma. Metai buvo labai sunkūs, bet tokiu dalyvavimu Europos čempionate norėjosi parodyti jaunimui, kad duobių sporte gali būti labai daug, bet po jų nereikia pasiduoti“, – su ašaromis akyse kalbėjo B. Virbalytė.
Net ir nurijusi graudulį lengvaatletė reiškė dėkingumą sau ir savo kūnui, kuris ją atvedė į Romą.
„Šie metai buvo tikrai labai sunkūs, bet manau, kad turėjau čia būti, pasiekti finišą ir įrodyti sau. Kadangi garsėjau tuo visą karjerą, kad aš niekada nepasitraukiu, nepasiduodu, tai man buvo tikrai labai svarbu, kad šiandien finišuočiau šiame nuostabiame stadione.
Pasikalbėjau su savimi, su savo kūnu, kad bandykime šiandien išspausti, ką mes dar galime. Šiam sezonui tai tikrai yra viskas, tik norėjosi, kad ta iškovota sunkiai teise būti Europos čempionate pasinaudočiau“, – pridūrė ji.
Tokie žodžiai, žinoma, gali sufleruoti tai, kad patyrusios sportininkės karjeroje atėjo laikas dėti tašką. Visgi to patvirtinti pati lengvaatletė neskubėjo.
„Aš esu visada tas žmogus, kuris labai greitai lepteli kažką, ko po to galbūt gailiuosi. Norisi dar ramiai paskaičiuoti iki 10, susidėti taškus ant „i“ ir tada pasakyti, ar dar įmanoma kažką padaryti.
Mano kūnas labai daug ženklų rodė, kad aš jo daugelį metų nesiklausiau. 26 metai sportiniame ėjime yra labai ilgas kelias. Tai, ką aš pasiekiau, tikrai labai didžiuojuosi, nes niekada netikėjau, kad tokių rezultatų kaip 2018 m. galėsiu pasiekti (Europos čempionate užimta 4 vieta – aut. past.).
Šis sezonas buvo labai intensyvus, todėl gydytis laiko nebuvo. Norisi prisėsti, sau atsakyti į tam tikrus klausimus ir daryti išvadas tik po šio sezono“, – užbaigė ji.
