Paskutinėmis metų dienomis naujienų portalas tv3.lt kviečia prisiminti išėjusius į amžinybę ir jų paliktą pėdsaką Lietuvos ir užsienio sporto istorijoje.
Anapilin išėję Lietuvos sporto atstovai
Sausio 16 d. Lietuvos sporto pasaulį sukrėtė skaudi žinia, kad Anapilin iškeliavo 82-ejų sulaukęs legendinis Lietuvos irkluotojas bei treneris, olimpinis čempionas Vladas Česiūnas.
Primename, kad V. Česiūnas yra daugkartinis Europos, pasaulio čempionas bei prizininkas tiek vienvietėje, tiek dvivietėje kanojoje.
Lietuvis 1972 m. Miuncheno olimpinėse žaidynėse iškovojo auksą, o 1973 m. ir 1974 m. jis tapo Lietuvos metų sportininku.
1991 metais V. Česiūnui už nuopelnus skirtas Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžius, o 2000-aisiais įteiktas LTOK garbės ženklas.
V. Česiūnas savo karjerą pradėjo būdamas 24-ių metų, kai grįžo iš karinės tarnybos. Tuo tarpu baigęs karjerą V. Česiūnas dirbo treneriu.
Sausio 18 d. Lietuvos golbolo bendruomenė neteko ilgamečio sportininko Mariaus Zibolio. Vyras buvo nusipelnęs Lietuvos golbolo rinktinės kapitonas. M. Zibolis šį pasaulį paliko būdamas vos 49-erių.
M. Zibolis Lietuvai atstovavo ketveriose paralimpinėse žaidynėse, penkiuose pasaulio čempionatuose ir dešimtyje Europos čempionatų bei iškovojo ne vieną medalį, tarp kurių – 2006 m. ir 2010 m. pasaulio čempionatų auksas.
Golbolininkas 2001 metais buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio, 2008-aisiais ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi, 2017 metais LDK Gedimino ordino Karininko kryžiumi.
Pagrindiniai Mariaus Zibolio laimėjimai golbole: 2001 m. Europos čempionato sidabras, 2007 m. Europos čempionato auksas, 2009 m. Europos čempionato auksas, 2011 m. Europos čempionato sidabras, 2013 m. Europos čempionato auksas, 2015 m. Europos čempionato bronza, 2017 m. Europos čempionato auksas, 2019 m. Europos čempionato bronza, 1998 m. Pasaulio čempionato bronza, 2002 m. Pasaulio čempionato sidabras, 2006 m. Pasaulio čempionato auksas, 2010 m. Pasaulio čempionato auksas, 2000 m. Sidnėjaus paralimpinių žaidynių sidabras, 2008 m. Pekino paralimpinių žaidynių sidabras, 2021 m. Tokijo paralimpinių žaidynių bronza.
Balandžio 14 d. Užgeso nusipelnusio dviračių sporto trenerio Narsučio Dumbausko gyvybė. 85-erių sulaukęs vyras 46 metus dirbo treneriu, o jaunystėje ir pats buvo dviratininkas.
N. Dambrauskas išugdė daug garsių dviratininkų: olimpinius čempionus Gintautą Umarą ir Artūrą Kasputį, pasaulio čempionatų prizininkus Remigijų Lupeikį, Vasilijų Špundovą, Joną Romanovą ir daug kitų žinomų dviračių sporto meistrų.
Iš Klaipėdos kilusio trenerio auklėtiniai iškovojo tris olimpinių žaidynių aukso medalius, du pasaulio pirmenybių aukso ir po keturis sidabro bei bronzos medalius, ne kartą gerino pasaulio rekordus. N. Dumbauskas treneriu dirbo 46 metus.
1995 metais vyras buvo apdovanotas Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, 2008-aisiais jam buvo įteiktas Kūno kultūros ir sporto departamento 1 laipsnio ordinas su grandine „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ bei LTOK „Olimpinė žvaigždė“.
Balandžio 22 d. anapilin iškeliavo ilgametis Lietuvos kalnų slidinėjimo federacijos (LKSF) prezidentas, daugkartinis šalies čempionas ir prizininkas Paulius Augūnas. Vyrui buvo 57-eri.
P. Augūnas daug metų buvo vienas iš Pasaulio lietuvių kalnų slidinėjimo asociacijos vadovų, aktyvus Lietuvos kalnų slidinėjimo meistrų bendruomenės narys, iki 2022 m. dalyvaudavo Tarptautinės slidinėjimo federacijos meistrų varžybose, šalies čempionatuose.
2007 m. P. Augūnas išrinktas LKSF prezidentu, ne vienerius metus jis buvo Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos valdybos narys.
Už indėlį vystant Lietuvos kalnų slidinėjimą P. Augūnas buvo įvertintas Lietuvos tautinio olimpinio komiteto ir Kūno kultūros ir sporto departamento apdovanojimais.
Gegužės 10 d. mirė legendinis Klaipėdos žurnalistas, žinomas Klaipėdos „Granito“ futbolo komandos, su kuria iškovojo ne vieną titulą Lietuvoje, gynėjas Aldas Vabuolas. Vyrui būtų buvę 76-eri.
Pats A. Vabuolas ne tik pats profesionaliai žaidė futbolą, bet ir treniravo jaunąją kartą.
Gegužės 30 d. eidama 87-uosius metus mirė legendinė Lietuvos rankininkė Rožė Krumcholcaitė-Stasiulevičienė. Ji buvo viena labiausiai tituluotų Lietuvos rankininkių per visą šalies istoriją.
R. Stasiulevičienė ryškiausias pergales iškovojo atstovaudama Kauno „Žalgirio“ komandai, tada „Žalgirio“ rankininkės dvejus metus iš eilės 1967 ir 1968 m. laimėjo stipriausią Europos klubų turnyrą – Čempionų taurę (dabartinė EHF Čempionių lyga).
R. Stasiulevičienė per 20 sportinės karjeros metų (iki 1969 m.) žaidė Lietuvos kūno kultūros instituto, Lietuvos žemės ūkio akademijos, Kauno „Žalgirio“ komandose, Lietuvos rinktinėje. Buvo universali vartininkė, saugojusi vartus žaidžiant tiek vienuolikių, tiek septynetų rankinį.
6 kartus Lietuvos čempionė: vienuolikių rankinio (1956–1960), septynetų rankinio (1962). Su „Žalgirio“ komanda tapo SSRS vienuolikių rankinio čempione (1957, 1960), sidabro (1958, 1961), bronzos (1956, 1959) medalininke, SSRS septynetų rankinio čempione (1966, 1967), sidabro (1965), bronzos (1962, 1964) medalininke.
Lietuvė buvo apdovanota ir LTOK „Olimpine žvaigžde“.
Birželio 1 d. mirė kovą sunkiai ligai pralaimėjusi viena ryškiausių pasaulio Lotynų Amerikos šokių žvaigždžių Beata Onefater.
„Beata Onefater gimė ir stiprius pirmuosius šokių žingsnius žengė Lietuvoje. Jau tuomet jai buvo prognozuojama puiki talentingos šokėjos ateitis.
Kartu su partneriu Mantu Stašaičiu, duetas buvo pirmoji „Sūkurio“ pora, patekusi į pasaulio čempionato finalą: aštuonis kartus tapę Lietuvos čempionais visų disciplinų programose, jie pateko į pasaulio Lotynų Amerikos šokių čempionato finalą jaunimo amžiaus grupėje.
Nors netrukus po to B. Onefater su šeima išvyko į JAV, ji visada šiltai prisimindavo savo trenerius Lietuvoje G. ir O. Gunko bei dėkojo jiems už sėkmingus pagrindus tolimesnei šokėjos karjerai.
Nuo 1995 iki 2004 metų B. Onefater atstovavo Pietų Afrikos Respublikai ir JAV kartu su Michael Ventink. 1998 metais duetas tapo Lotynų Amerikos šokių pasaulio čempionais, prieš tai buvo iškovoję ir vicečempionų titulą. Pasukę profesionalų keliu, šokėjai suspėjo tapti visų didžiųjų pasaulio varžybų finalininkais“, – Lietuvos sportinių šokių federacija rašė socialiniuose tinkluose.
Birželio 5 d. eidamas 65-uosius metus mirė garsus Lietuvos rankininkas Valius Babarskas. Didžiąją dalį karjeros vyras praleido gindamas Kauno „Granito“ garbę bei daug prisidėjo prie vienos skambiausių Lietuvos rankinio pergalių per visą istoriją.
Iš Alytaus kilęs V. Babarskas rankininko karjerą pradėjo Klaipėdos „Maisto“ komandoje. Vėliau persikėlė į Kauną ir su „Granito“ komanda iškovojo ryškiausias karjeros pergales.
V. Babarskas su „Granitu“ iškovojo keturis SSRS čempionato medalius – 1979 ir 1986 m. bronzą, 1981 ir 1985 m. sidabrą. 1987 m. rankininkui suteiktas SSRS tarptautinės klasės sporto meistro vardas. Lietuvos rinktinės sudėtyje V. Babarskas laimėjo SSRS tautų spartakiados bronzos (1979) ir sidabro (1983) medalius.
Nuo 1989 m. V. Babarskas karjerą tęsė Vokietijos klubuose.
Birželio 9 d. užgeso pirmojo Arvydo Sabonio trenerio trenerio Jurijaus Fiodorovo gyvybė. Vyrui buvo 76-eri.
Primename, kad J. Fiodorovas buvo pirmasis Arvydo Sabonio treneris, tačiau taip pat treniravo ir kitus krepšininkus, tokius kaip Šarūnas Marčiulionis, Ramūnas Butautas, Romanas Brazdauskis, Žydrūnas Ilgauskas, Šarūnas Jasikevičius, Kęstutis Marčiulionis, Arūnas Visockas, Erikas Bublys.
Šias metais jis buvo apdovanotas Lietuvos krepšinio federacijos garbės medaliu.
Birželio 15 d. mirė buvęs Lietuvos futbolininkas, treneris Algimantas Mitigaila, kuriam buvo 79-eri.
A. Mitigaila į Klaipėdos „Granito“ futbolo meistrų komandą pakviestas 1965 m.
Besimokydamas su „Atletu“ A. Mitigaila Lietuvos čempionate užėmė trečią vietą. Aštuonis sezonus A. Mitigaila žaidė granitiečių ir atlantiečių komandose, buvo jų kapitonas. Baigęs sportuoti A. Mitigaila sėkmingai dirbo treneriu.
1977 m. su Klaipėdos „Granitu“ laimėjo „Tiesos“ taurę. Šešerius metus A. Mitigaila treniravo „Atlanto“ meistrų komandą, dalyvavusią buvusios Sovietų Sąjungos pirmenybėse. Vėliau A. Mitigaila dirbo dabartinio „Atlanto“ treneriu ir prezidentu.
1973–1975 m. Žaidimų sporto mokyklos treneris, 1975–1976 m. jos direktoriaus pavaduotojas. Vėliau ėmė dirbti Klaipėdos futbolo mokykloje, kur išugdė daug futbolininkų.
Birželio 19 d. Lietuvos futbolo bendruomenę sukrėtė tragiška žinia, kad netikėtai mirė buvęs Lietuvos rinktinės narys futbolininkas Karolis Chvedukas, kuria buvo vos 32-eji.
Prieš mirtį marijampolietis rungtyniavo savo gimtojo miesto „Marijampolė City“ komandoje ir buvo jos kapitonas.
K. Chvedukas ilgą karjeros dalį rungtyniavo „Sūduvos“ ekipoje, su ja 2017-aisiais triumfavo Lietuvos čempionate, 0 2009-aisiais iškovojo ir LFF taurės bei LFF supertaurės trofėjus.
Per savo karjerą jis taip pat žaidė Lenkijos, Kroatijos klubuose, taip pat – Maltoje ir Suomijoje, o savo trofėjų lentyną papildė ir žaisdamas Airijoje – ten jis su „Dundalk“ ekipa 2018-aisiais tapo šalies čempionu bei taurės laimėtoju.
Lietuvos rinktinėje nuo 2012-ųjų iki 2019-ųjų jis sužaidė 20 rungtynių.
Liepos 19 d. 64-uosius metus eidamas mirė olimpinis čempionas bėgikas Remigijus Valiulis.
Lengvaatletis 1980 metų vasaros Olimpinėse žaidynėse Maskvoje laimėjo aukso medalį bėgdamas estafetę 4×400 Sovietų Sąjungos rinktinėje. 1980 metais Europos uždarų patalpų čempionate užėmė trečią vietą.
R. Valiuliui iki šiol priklauso Lietuvos 400 m bėgimo rekordas – 45,73 sekundės. Šioje distancijoje bėgimo rekordą per karjerą gerino aštuonis kartus. Buvo Lietuvos 100 m, 200 m ir 400 m, o taip pat 4 ×100 m ir 4 × 400 m estafečių bėgimo čempionas, Lietuvos rekordininkas (1977-1980 metais).
Baigęs sportininko karjerą, R. Valiulis dirbo treneriu, buvo dėstytojas.
Rugsėjo 24 d. mirė gerbiamas Lietuvos krepšinio treneris Algimantas Šatas, ėjęs 78-uosius metus.
Ilgametis Lietuvos kurčiųjų vyrų krepšinio rinktinės strategas mūsų krepšininkams vadovavo daugiau nei 20 metų.
2007 m. treneris vadovavo Lietuvos kurčiųjų krepšinio rinktinei, kuri tapo pasaulio čempione. Taip pat su komandomis dalyvavo šešiose kurčiųjų pasaulinėse žaidynėse ir visose jose pelnė prizines vietas.
2005 m. A. Šatas buvo apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi, 2012 m. gavo ir Gedimino ordino Riterio kryžių.
Spalio 22 d. mirė Lietuvos rankiniui ir visam sportui nusipelnęs Gediminas Mikulėnas. Buvusiam sportininkui buvo 69-eri.
G. Mikulėnas rankinį pradėjo žaisti 1967 m. ir žaidė Kauno „Politechnikos“, Kauno „Granito“, Kauno „Naglio“ rankinio komandose.
Penkis kartus tapo Lietuvos rankinio čempionu, tris kartus buvo vicečempionas.
2005 m. buvo apdovanotas kūno kultūros ir sporto departamento bronzos medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“.
Lapkričio 18 d. eidamas 68-uosius gyvenimo metus mirė lengvosios atletikos treneris Henrikas Statkus. Apie tai socialiniame tinkle šeštadienį pranešė Lietuvos lengvosios atletikos federacija.
Velionis ilgą laiką dirbo Vilniaus lengvosios atletikos mokykloje. Tarp jo auklėtinių – olimpietė Stefanija Statkuvienė, pasaulio jaunių čempionato dalyvis Ernestas Kolenda, Lietuvos čempionatų prizininkai Eduardas Rimas Survilas, Kamilė Žiliūtė, Nelija Borisenko, kiti žinomi lengvaatlečiai.
2016 metais H. Statkus buvo apdovanotas aukso medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“.
Anapilin išėję užsienio sporto atstovai
Sausio 6 d. eidamas 58-uosius metus mirė buvęs „Chelsea“ puolėjas ir treneris Gianluca Vialli.
Primename, kad dar 2017 m. G. Vialli buvo diagnozuotas kasos vėžys, o gruodį jis paskelbė, kad laikinai pasitraukia iš pareigų nacionalinėje rinktinėje tam, kad galėtų sutelkti dėmesį į savo sveikatą.
Visgi legendinis Italijos futbolininkas pralaimėjo kovą prieš ligą.
G. Vialli Italijos rinktinėje žaidė 59 kartus, o debiutavo 1985 m., praėjus metams po prisijungimo prie „Sampdoria“, kur per aštuonis sezonus su klubu iškovojo Serie A titulą ir Europos taurių laimėtojų taurę.
Su „Juventus“ klubu jis 1996 m. laimėjo Čempionų lygą.
Kovo 12 d. eidamas 77-uosius metus į Amžinybę iškeliavo šuolių į aukštį rungties revoliucionierius Dickas Fosbury.
Primename, kad būtent jis pirmasis išbandė iki tol neįprastą ir neregėtą būdą peršokti kartelę – atsisukus į ją nugara.
Tai įvyko Meksiko olimpinėse žaidynėse 1968 m. ir nuo tada šis būdas tapo neatsiejama šios sporto šakos dalimi.
Šis judesys, kai per kartelę bandoma peršokti atsisukus į ją nugara, iki šiol vadinamas „Fosbury Flop“.
Balandžio 23 d. užgeso vos 32 metų sulaukusios amerikietės Tori Bowie gyvybė. Sportininkė buvo žinoma dėl 2017 m. laimėto pasaulio čempionato 100 m sprinto rungtyje.
Būdama 25-erių sportininkę suspindo, kai Pekine vykusiame pasaulio čempionate laimėjo bronzą 100 m sprinto rungtyje.
2017 m. Londone vykusiame pasaulio čempionate ji tapo pasaulio čempione asmeninėje rungtyje. Taip pat šiame čempionate sportininkė iškovojo ir antrą aukso medalį 4 po 100 m estafetėje.
2016 m. su komanda triumfavusi 4 po 100 m rungtyje T. Bowie tapo ir olimpine čempione. Šių pačių žaidynių asmeninėse rungtyse ji iškovojo dar sidabrą ir bronzą.
Gegužės 5 d. mirė legendinis Čekijos ledo ritulininkas Petras Klima, vyrui buvo 58-eri.
Puolėjas savo karjerą pradėjo 1981 m., o 1985 m. debiutavo NHL.
Per 13 metų, kuriuos praleido žaisdamas stipriausioje ledo ritulio lygoje čekas iš viso sužaidė 786 rungtynes. Per jas P. Klima įmušė 313 įvarčių ir atliko 260 rezultatyvių perdavimų.
1990 m. vyras tapo NHL čempionu, atstovaudamas „Edmonton Oilers“ ekipai.
Spalio 5 d. mirė lietuvių kilmės amerikietiškojo futbolo (NFL) legenda Dickas Butkus. Vyrui buvo 80 metų.
D. Butkus gimė lietuvių emigrantų šeimoje 1942 metais Čikagoje. Čia jis ir pradėjo sportininko kelią. Tuo tarpu savo karjerą baigė būdamas 31-erių po sunkios traumos. Po karjeros jis ragavo ir aktoriaus duonos, ėmėsi labdaringos veiklos.
Jis žaidė Ilinojaus valstijos komandoje, o NFL debiutavo 1965-aisias. Visą savo karjerą gynėju žaidęs futbolininkas praleido gimtojo miesto Čikagos „Bears“ gretose (1965-1973 m.).
D. Butkus 1994-aisiais buvo įtrauktas į NFL šlovės muziejų, o „Bears“ jo marškinėlius su 51 numeriu iškėlė į stadiono palubes.
Oficialus NFL puslapis D. Butkui skyrė 10-tą vietą geriausių visų laikų šios lygos žaidėjų reitinge.
Beje, jo vardo taurė kiekvienais metais įteikiama geriausiam amerikietiškojo futbolo sezono gynėjui.
Spalio 21 d. sulaukęs 86 metų mirė Seras Bobby Charltonas, „Manchester United“ futbolo klubo egenda, prisidėjęs prie Anglijos pergalės 1966 m. pasaulio čempionate.
B. Charltonas už Angliją pelnė 106 įvarčius ir įmušė 49 tarptautinius įvarčius – tuo metu tai buvo jo šalies rekordas.
Per 17 metų trukusią karjerą „Man United“ komandoje jis laimėjo tris lygos titulus, Europos taurę ir FA taurę. „Manchester United“ gretose jis iš viso sužaidė net 758 rungynes ir įmušė 249 įvarčius.
Lapkričio 20 d. mirė Ukrainą mūšio lauke gynęs Ukrainos kikbokso atstovas Serhijus Lysiukas.
S. Lysiukas praeityje buvo tapęs Ukrainos, Europos ir pasaulio kikbokso čempionu.
