Apie pragmatiškus santykius, gerą kaimynystę ir visokeriopas ekonominių naudų paieškas daug pasakojusi prezidentė Dalia Grybauskaitė pakeitė kursą: už dujas mokės nesiderėdama (kieno pinigais?), o ir „į tarptautinių organizacijų įglėbį nepuls“ – skolinsis brangiai, kad būtų kietesnė. Grąžinti reikės ne jai.
Daugiau informacijos čia. Ir čia.
Dėl dujų kainos, reikia manyti, matome bevilitišką mėginimą apginti beviltiškai prisižadėjusį ir apsikvailinusį energetikos ministrą Arvydą Sekmoką, kurį prezidentė visada gynė savo plačia reitingų krūtine.
Vardan šio švento tikslo galima elgtis kaip sovietmečio anekdotų gruzinui, kuris tėškia palto pardavėjui pinigus ant stalo ir sako: grąžos nereikia, palto irgi. Labai narsu ir džigitiška. Automobilių stabdžius sugalvojo bailai, tad visa Europa ir net JAV, kurios dėl kainų derasi, yra mulkiai ir ne džigitai.
Iš kur panelei tiek drąsos…. Ir išvis – kokia ta politika? Vieną dieną „turime būti pragmatikais“ ir nedraugauti su kokiais gruzinais, kad nesupyktų rusai. O dabar su rusais nesiderėsime, kad nepagalvotų, jog prašome „saulės“, nors velionis „mokytojas“ Algirdas Mykolas Brazauskas (pati sakė, jos mokytojas jis) nė nebūtų pagalvojęs taip pasakyti.
Galbūt tai nusivylusios ir ne kartą nuo tos pačios Rusijos pariegūnų lyg skuduru per veidą gavusios šalies vadovės blaškymasis? Ar čia tikrai toks pragmatizmas – leisti, kad kažkas tau parinktų draugus, bet dėl pasiūlytos prekės kainos – nesiderėti?O gal čia toks ūmai prabudęs patriotizmas.
