Tokijo universiteto ekspertai sukūrė įvairių scenarijų simuliacijas, kad suprastų, kas įvyksta, kai susiduria galaktikos.
Anksčiau buvo manyta, kad galaktikoms susidūrus, jų centruose esančių masyvių juodųjų skylių veikla suaktyvėja, nes jos gauna papildomos medžiagos.
Tačiau japonų komanda sako, kad tam tikrais scenarijais, tai yra, kai susiduriama kaktomuša, galaktikos lieka be kosminės materijos, kurią centre esanti juodoji skylė galėtų įtraukti.
Kosmoso archeologai, tiriantys paukščių take esančių žvaigždžių sandarą, turi įrodymų, kad tokio tipo didelio masto susidūrimas galėjo įvykti prieš maždaug 11 milijardų metų.
Nors mokslininkai tyrimui naudojo į paukščių taką nepanašų modelį, vyriausiasis autorius Yohei Miki „MailOnline“ sakė, kad, palyginus su kitų galaktikų juodosiomis skylėmis, Paukščių tako masyvios juodosios skylės aktyvumas yra mažesnis.
Taigi tikėtina, kad mūsų galaktikos centre esanti juodoji skylė, vadinama Šaulio A, galėjo likti neprisotinta kosminės medžiagos, po tiesaus susidūrimo su kita galaktika.
„Kai galvoji apie tokį milžinišką fenomeną, kaip dviejų galaktikų susidūrimas, norisi įsivaizduoti jį, kaip kokią nors kosminę katastrofą, kurios metu susiduria ir sprogsta žvaigždės, o destrukcijos mastas yra nesuvokiamas, – sakė autorius Yohei Miki. – Tačiau iš tiesų, šis įvykis yra panašesnis į dviejų debesų susiliejimą, kuomet didesnis „praryja“ mažesnį.“
Pagal šį scenarijų, mažai tikėtina, kad susidurtų dviejose galaktikose esančios žvaigždės, tačiau platesnės „susiliejančių debesų“ pasekmės gali būti milžiniškos.
Galaktikos susiduria skirtingai: kartais nedidelė galaktika gali kliudyti didesnės šoną, ir arba prasilenkti, arba visiškai susilieti. Bet kuriuo atveju, šio proceso metu, dvi galaktikos apsikeis žvaigždėmis.
Galaktikos taip pat gali susidurti ir kaktomuša. Tuomet mažesnė bus perplėšta didesniosios. Būtent šiuo atveju masyvioji juodoji skylė ir lieka be medžiagos.
