Vyrams vis dėlto negresia išnykimas. Naujas tyrimas rodo, kad Y chromosoma sparčiai nedegraduoja ir mažai tikėtina, jog išnyks.
Mintis, kad vyrišką lytį lemiančios chromosomos ir jos turėtojų vieną dieną nebeliks remiasi procesu, kurio metu mūsų ląstelės formuoja spermą ir kiaušinėlius. Kiekvienoje šių ląstelių yra chromosomų poros. Kai šios ląstelės dalinasi, jų chromosomų poros proceso, vadinamo rekombinacija, metu apsikeičia genetine informacija.
Rekombinacija leidžia ląstelėms ištaisyti genetines klaidas, sumaišyti ir suporuoti genus. Tačiau kitaip nei kitos 45 chromosomos, kuriose yra žmogaus genetinė informacija, vyriškos lyties chromosoma Y neturi atitinkamo partnerio, su kuriuo galėtų rekombinuoti. Vietoj to, ji suporuojama su X chromosoma. Tai reiškia, kad kai ateina laikas ląstelėms dalintis, Y chromosoma neturi su kuo rekombinuoti.
„Y niekada negauna galimybės, nes ląstelėje niekada nebūna dviejų Y chromosomų. O mes ne sykį įrodėme, kad jei nerekombinuoji, tuomet degeneruoji“, – teigia tyrėja Jennifer Hughes iš Whitehead instituto Kembridže, Masačusetse.
Ši gamtos išdaiga reiškia, kad šiandien Y chromosomoje yra tik 3 proc. tų genų, kurie buvo tuomet, kai ji prieš 200–300 mln. metų pradėjo evoliucionuoti atskirai nuo X chromosomos. Šis atradimas paskatino spėliones, kad per šimtus tūkstančių ar milijonų metų vyriškoji chromosoma gali visai išnykti, rašo LiveScience.com.
Tačiau naujasis J. Hughes tyrimas leidžia manyti, kad vyrai gali lengviau atsikvėpti. Mokslininkė su kolegomis iššifravo rezuso beždžionės, kurios giminystės linija prieš 25 mln. metų atsiskyrė nuo žmogaus, genomą. Prieš šį tyrimą, tyrėjai galėjo palyginti tik žmogaus ir šimpanzės Y chromosomas. Šimpanzės nuo žmonių atsiskyrė tik prieš 6 mln. metų, taigi mokslininkams prieinamas chromosomos evoliucijos laikotarpis buvo ribotas.
Palyginus šiuolaikinio žmogaus ir rezuso Y chromosomas paaiškėjo, kad pranešimai apie chromosomos nykimą buvo perdėti. Abi lyties chromosomos yra stebėtinai panašios, teigė J. Hughes.
„Didžiąja dalimi, genų turinys nepasikeitė 25 mln. metų“, – sakė ji.
Nedidelis genų praradimas, įvykęs per tą laikotarpį, susijęs su Y chromosomos jauniausiais 3 proc. – dalimi, kuri neseniausiai pradėjo maišytis ir poruotis su X chromosoma. Šie duomenys leidžia manyti, kad nors iš pradžių genų praradimas vyksta sparčiai, galiausiai jis nusistovi iki beveik niekinio.
„Nykimas šioje vietoje, atrodo, beveik visiškai sustojo“, – tvirtino J. Hughes.
Y stabilumo priežastis greičiausiai susijusi su faktu, kad ji negali prarasti daugiau genų pati visiškai neišnykdama. Kitais žodžiais tariant, Y chromosomoje likę genai yra tokie svarbūs, kad jų praradimas gali reikšti, jog organizmas neišgyvens. Natūrali atranka pirmenybę teikia tiems, kurie gali išgyventi ir perduoti savo genus, taigi per daug degradavę Y chromosomos tiesiog atsiduria evoliucijos šiukšlių krūvoje.
J. Hughes ir jos kolegos planuoja iššifruoti ir dar mažiau su žmonėmis susijusių žinduolių, tokių, kaip pelių, žiurkių, marmozečių ir oposumų, genomus, tikėdamiesi dar toliau atsekti vyriškosios chromosomos evoliuciją. Tačiau bent jau kol kas vyrų ateitis atrodo užtikrinta.
„Tai aiškus įrodymas, kad Y niekur nedingsta“, – teigė J. Hughes.
