Aštuonių darbo valandų per dieną grafikas atsirado industrinės revoliucijos metu, siekiant sumažinti faktiškai neribotą darbo valandų skaičių darbuotojams fabrikuose. Šis „išradimas“ yra siejamas labiau su žmogišku požiūriu į darbo kultūrą prieš kelis šimtus metų, negu su šių dienų realijomis, tvirtina vienas žymiausių JAV lyderystės mokytojų, daugelio bestselerių autorius, Travis Bradberry.
Kaip ir mūsų protėviai, mes vis dar tikimės dirbti po aštuonias valandas per dieną, faktiškai be pertraukų. Kai kurie tam paaukoja ir savo pietų pertraukas, stebisi ekspertas. Jo teigimu, šis „antikinis požiūris“ mūsų laikais ne tik nepadeda, bet dar ir trukdo efektyviam darbui.
Geriausias būdas nusistatyti dienos režimą
T. Bradberry pateikė latvių įmonės „Draugiem Group“ atliktą tyrimą, kuriame speciali programa analizavo darbuotojų įpročius. Tyrimo metu buvo stebima, kiek laiko žmonės praleidžia atlikdami įvairias užduotis ir jų produktyvumo lygį.
Pasirodo, kad darbo dienos trukmė neturėjo didelės įtakos rezultatams; svarbu buvo tai, kaip žmonės susidėlioja dienos veiksmų planą. Kiek netikėta gali pasirodyti tai, kad skrupulingai besinaudojantys savo trumpomis pertraukėlėmis darbuotojai buvo daug produktyvesni už savo ilgas valandas vienoje vietoje kiurksančius ir nuolat užsiėmusius darbuotojus.
Tyrimo metu nustatytas idealus darbo-pertraukėlių santykis: 52 minutės darbo ir 17 minučių pertrauka po to. Žmonės, kurie daugmaž laikėsi šio grafiko, pasižymėjo unikalia koncentracija, rašoma „qz.com“. Tokie darbuotojai beveik valandą būdavo 100 proc. atsidavę užduočiai, kurią turėjo atlikti. Jie netikrino feisbuko „aš tuoj, tik žinutes pažiūrėsiu“ ar el. pašto. Pajutę nuovargį (po beveik valandos darbo), imdavo trumpas pertraukėles, kurių metu visiškai atsiribodavo nuo darbo. Tai jiems padėdavo grįžti prie darbų „pravėdintomis smegenimis“ dar vienai produktyviai darbo valandai.
Jūsų smegenys nori valandos aktyvumo ir 15 minučių pertraukos
Žmonės, kurie instinktyviai ar savo valia pasirinko šį darbo metodą įgija pranašumą prieš kitus, įsitikinęs ekspertas. Taip yra dėl fundamentalių žmogaus smegenų veiklos savybių: jos funkcionuoja ciklais (apie valandą aktyvios veiklos, kurią keičia 15-20 minučių trunkanti pasyvumo fazė).
Daugeliui mūsų šis smegenų veikimo principas pasireiškia energijos antplūdžiu ir gebėjimu koncentruotis darbu, bei ne tokiais produktyviais laikotarpiais, kuomet mes sunkiai gebame įsigilinti į problemas ir pasiduodame įvairiems pašaliniams dirgikliams.
Geriausias būdas įveikti šį emocinį išsekimą ir erzinančius dėmesio koncentracijos trūkumus yra sustyguoti savo darbo dieną. Vietoje to, kad donkichotiškai kovotumėte su savo natūraliai kylančiu protiniu nuovargiu po intensyvios darbo valandos, leiskite smegenims šiek tiek pailsėti ir darykite pertraukas.
Normalias pertraukas daryti emociškai bus daug lengviau, jeigu įsisamoninsite, kad tai iš tiesų prisideda prie efektyvumo gerinimo. Mes dažnai leidžiame nuovargiui save įveikti bandydami „silpnumo akimirką išgyventi darbu“. O pertraukėlės, kurias darome iš tiesų būna neefektyvus savęs apgaudinėjimas žiūrint „YouTube“ įrašus ar tikrinant paštą, vietoje trumpo pasivaikščiojimo.
Perimkite savo darbo dienos kontrolę
Šiuo metu populiarėja 5 valandų darbo dienos praktika, kurią jau taiko kai kurios įmonės. Jų metu darbuotojai neturi pertraukėlių, dirba koncentruotai tikslui pasiekti, tokiu būdu darbo diena trunka daug trumpiau. Yra pavyzdžių, kuomet tokią strategiją pasirinkusių įmonių efektyvumas išlieka nepakitęs, nepaisant to, kad dirbama trumpiau.
Tačiau 8 valandų darbo diena taip pat gali puikiai veikti, jeigu jūs paskirstysite ją intervalais. Kuomet suderinsite savo natūralią energiją su savo pastangomis, jūsų darbo eiga taps daug paprastesne, tvirtina keturis patarimus pateikiantis ekspertas.
Padalinkite savo darbo dieną į valandinius intervalus. Mes natūraliai planuojame, ką turime padaryti iki savaitės ar mėnesio pabaigos, tačiau daug efektyviau dirbtume, jeigu susikoncentruotume į tai, ką galime padaryti čia ir dabar. Paskirsčius dieną pavalandžiui leidžia daug tiksliau susiplanuoti dienos darbus ir paskirstyti darbo procesus.
Gerbkite savo valandą. Ši intervalų strategija yra veiksminga tik todėl, kad pasinaudojame savo energingumo piku siekdami išlaikyti intensyvų dėmesį pakankamai trumpą laiko tarpą. Kuomet jūs negerbiate savo „darbo valandos“ blaškydamiesi el. laiškuose, feisbuko žinutėse ar kitose pašalinėse veiklose, dingsta visa šio proceso esmė.
Per pertraukas iš tiesų ilsėkitės. Minėto latvių bendrovės tyrimo metu buvo nustatyta, kad darbuotojai, kurie darydavo pertraukėles netgi dažniau nei kas valandą, buvo efektyvesni už tuos, kurie nesiilsėdavo išvis. Taip pat tie, kurie pertraukėlių metu visiškai atsitraukdavo nuo darbo, buvo efektyvesni už darbuotojus, kurie savo poilsio minutėmis „truputį dar dirbdavo“. Tokių pertraukų metu būtina nueiti nuo kompiuterio, pasidėti telefoną į šalį ir pamiršti „būtinų atlikti darbų sąrašą“. Efektyviausios priemonės: pasivaikščiojimas, pokalbiai ir skaitymas.
Nelaukite, kol jūsų organizmas lieps daryti pertrauką. Jeigu lauksite, kol pajusite nuovargį, kad galėtumėte pasinaudoti pertraukėle – jūs jau būsite praleidę savo produktyvumo piko „langą“. Laikantis šios sistemos svarbiausia yra prisiminti, kad dirbama tuomet, kai jūs esate produktyviausi ir ilsitės smegenų veiklos atoslūgio metu. Svarbu prisiminti, kad darbas bus daug produktyvesnis, kai naudojamasi trumpomis pertraukėlėmis, negu dirbant kuomet jūs jau jaučiate nuovargį ar išsiblaškymą.
