20 populiariausių slaptažodžių Lietuvoje:
1. 123456
2. 123456789
3. lopas123
4. 12345
5. 123123
6. qwerty
7. lopas
8. samsung
9. nesakysiu
10. mantas
11. lietuva
12. 111111
13. asasas
14. asilas
15. katinas
16. slaptazodis
17. kaktusas
18. 12345678
19. labas123
20. password
https://nordpass.com/most-common-passwords-list/
Čia galite pamatyti visą analizę.
Kasmet atliekamas NordPass tyrimas apie dažniausiai naudojamus slaptažodžius šiais metais peržvelgia iš viso 50-ies šalių duomenis, taip pat palygina, kokius slaptažodžius naudoja moterys ir vyrai.
Nors Lietuvoje pirmasis slaptažodžių trejetukas skiriasi mažai kuo, jau ketvirtoje vietoje matomas skirtingas slaptažodžių pasirinkimas: moterys naudoja „saulute”, o vyrai — „lopas123”.
Lietuviškos ir pasaulinės slaptažodžių tendencijos
1. Kaip ir visos šalys, lietuviai dažnai naudoja nesudėtingas skaičių sekas. Slaptažodis „123456” jau keletą metų iš eilės yra populiariausias pasaulyje. Šis slaptažodis taip pat buvo dažniausiai naudojamas iš viso 43-jose iš 50-ies tirtų šalių. Likusiose šalyse, deja, slaptažodžiai nebuvo daug stipresni. Populiariausias slaptažodis Indijoje buvo “password”, Indonezijoje — “12345”, Japonijoje — “password”, Portugalijoje — “12345”, Ispanijoje — “12345”, Tailande — “12345”, Ukrainoje — “qwerty”.
2. QWERTY klaviatūros kombinacijos taip pat ypatingai populiarios pasaulyje ir Lietuvoje.
3. Lietuviai, kaip ir kitų tautybių atstovai, taip pat labai mėgsta naudoti vardus. Moterų sąraše galima pastebėti daugiau moteriškų vardų, vyrų — vyriškų, todėl galima daryti prielaidą, kad žmonės dažnai linkę naudoti savo vardą. Beje, moterys Lietuvoje yra dažnai linkusios naudoti mažybines vardo formas, pavyzdžiui, „linute”, „ievute”, „ingute”, „rasiukas”, „monikute”. Vyrai tą daro rečiau.
4. Malonūs, mažybiniai žodžiai yra itin populiarūs tarp lietuvių, tačiau moterys juos naudoja dažniau nei vyrai. „saulute”, „suniukas”, „kaciukas”, „meskutis”, „zuikutis”, „saulele”, „gelyte”, „meskute”, „coliuke” ir panašūs slaptažodžiai buvo itin dažni.
5. Visgi lietuviai nevengia ir įžeidžiančių žodžių. Žodis „lopas” ir jo variacijos („lopas123”, „lopas1”, „lopass” ir taip toliau) buvo bene populiariausias. Taip pat dažnai naudojami ir kiti įžeidžiantys žodžiai, pavyzdžiui, „asilas”. Verta paminėti, kad šiuos žodžius dažniau galima pamatyti vyrų sąraše.
Silpni slaptažodžiai — pasaulinė problema
NordPass atliktas tyrimas taip pat atskleidžia, per kokį laiką populiariausi slaptažodžiai gali būti nulaužti. Nors slaptažodžio nulaužimo laikas gali kisti, priklausomai nuo nusikaltėlio technologinių gebėjimų, šis matmuo parodo, kad dauguma slaptažodžių yra ypač silpni. Iš 200-ų populiariausių slaptažodžių Lietuvoje, 59 gali būti nulaužti per mažiau nei sekundę. Tai yra 29.5%. Pasaulyje, šis skaičius daug didesnis — 84.5%.
„Deja, lietuviai, kaip ir žmonės visame pasaulyje vis dar nesirūpina kibernetiniu saugumu. Dauguma įsivaizduoja, kad tai yra labai sudėtinga ar brangu, tačiau tai — mitas. Stiprus slaptažodis būtų puiki pradžia”, — teigia Jonas Karklys, įmonės „NordPass” generalinis direktorius.
Kaip apsaugoti savo paskyras?
Kibernetinės atakos vyksta nuolat, todėl Jonas Karklys dalinasi keliais patarimais tiems, kurie norėtų pagerinti savo internetinių paskyrų saugumą.
1. Visoms paskyroms naudokite unikalius slaptažodžius kiekvienai paskyrai. Šie turėtų būti sudaryti iš 12 spaudos ženklų, tarp kurių turėtų būti skaičiai, simboliai, mažosios ir didžiosios raidės. Taip pat galite naudoti slaptažodžių generatorius, kurie automatiškai sugeneruos saugius slaptažodžius.
2. Slaptažodžius patariama laikyti slaptažodžių tvarkyklėse. Be to, kad šios programėlės prisimena jūsų slaptažodžius, jos taip pat gali įspėti, jeigu jūsų duomenys buvo kompromituoti kibernetinės atakos metu.
3. Reguliariai atnaujinkite savo slaptažodžius, idealiausia tai daryti kas devyniasdešimt dienų.
4. Taip pat naudokite dviejų faktorių autentifikaciją (2FA). Šis autentifikacijos būdas leidžia dviem įrenginiais patikrinti jūsų tapatybę prieš prisijungiant prie tam tikros svetainės.
Tyrimo metodologija: Tyrimas atliktas bendradarbiaujant su nepriklausomais tyrėjais, tiriančiais duomenų nutekėjimo atvejus. Šie duomenys buvo nutekinti įvairių kibernetinių atakų metu. Tyrėjai įvertino 4TB dydžio duombazę. Daugiau apie tyrimą ir jo metodologiją skaitykite čia.
