Pensilvanijos universiteto tyrėjai išanalizavo beveik 2 500 žmonių iš 26 valstybių genomus, kurių pavyzdžiai buvo surinkti vykdant „1 000 genomų projektą“ (angl. „1 000 Genomes Project“).
Komanda ieškojo specifinių bruožų, dar vadinamų „genomo karštaisiais taškais“, kurie yra aptinkami skirtingose populiacijose. Pavyzdžiui, tai gali būti geno, atsakingo už glikoforinų gamybą, pakitimai, pastebimi kai kuriose Afrikos ir Azijos dalyse.
Tokie pakitimai įvyksta, kai mutacija skirtingose populiacijose išsivysto nepriklausomai ir vėliau yra perduodama palikuoniams. Arba, jeigu įvyksta tik viena pirminė mutacija, ji kažkaip turėjo apkeliauti abu žemynus.
„Šis naujasis tyrimas taip pat parodė, kad atrankos metu skirtingų populiacijų genai panašėja, kad padėtų žmonėms prisitaikyti prie mūsų ekologijų pakitimų“, – „New Scientist“ sakė Johnas Hawkas iš Viskonsino-Medisono universiteto.
Tyrime mokslininkai išskiria penkias paskutiniųjų pasikeitimų sritis. Tarp jų ir glikoforino genų klasterio, susijusio su atsparumu maliarijai, mutacijos Azijoje ir Afrikoje – žemynuose, kur ši uodų pernešama liga kelia didelį pavojų sveikatai.
Europoje komanda pastebėjo, kad čia daugėja genų, susijusių su aminorūgšties, vadinamos homocisteinu, skaidymu. Didelis homocisteino kiekis gali sukelti širdies ligas.
O štai geno, nulemiančio šlaplės angos padėtį, pakitimai buvo pastebėti visose penkiose tirtose Afrikos populiacijose. Ne Afrikos populiacijose buvo aptikta teigiama dviejų dar iš neandertaliečių paveldėtų genomų atranka.
Tačiau tikriausiai įdomiausi yra alkoholio dehidrogenazės (ADH) genų klasterio pakitimai, kurie gali paveikti mūsų alkoholio skaidymo procesus. Dehidrogenazė yra fermentas, suskaidantis alkoholį į junginį, vadinamą acetaldehidu. Būtent dėl šio nuodingo chemikalo kitą rytą po vakarėlio mes jaučiame nepakeliamą galvos skausmą. Laimei, kūnas sugeba gana greitai suskaidyti jį į kitą nenuodingą medžiagą, acetatą, ir maždaug po paros mes pasijaučiame geriau.
Tačiau gali būti, kad evoliucija stengiasi sumažinti žmonijos priklausomybę nuo alkoholio, kurdama naujas ADH atmainas, kurios paveiktų alkoholio toleravimą ir mūsų kūnų gebėjimą acetaldehidą paversti į acetatą. Paprastai tariant, mums pasidarytų bloga išgėrus net mažiausią kiekį alkoholio.
Iki šiol šie genai yra aptinkami tik rytų Azijoje ir vakarų Afrikoje, tačiau tik laikas parodys, kaip ši mutacija plis.
