Skelbiama, kad vos penkių minučių užtenka „viruso deaktyvavimui parai“. Tokia šviesa ne tik neleidžia plisti virusui, bet ir nekenkia gyviems organizmams, rašoma „tjournal“.
Mokslininkai šią sritį pradėjo tirti atsispyrę nuo fakto, kad ultravioletiniai spinduliai išnaikina daugelį bakterijų ir gali deaktyvuoti virusus, sugriaudami jų DNR. Tačiau ultravioletiniai spinduliai yra pavojingi odai ir akims, o tai apriboja jų panaudojimą. Todėl tyrimo autoriai nusprendė patikrinti, kaip koronavirusą ir gyvus audinius veiktų 385, 405 ir 425 nanometrų apšvietimas – tai artimos ribos ultravioletinei šviesai.
Tyrimas nustatė 99,9 proc. efektyvumą
Pirmoji tyrimų dalis parodė, kad 425 nanometrų spinduliuotė, skirtingai nuo 385 ir 405, nekenkia žmogaus trachėjos ir bronchų ląstelėms, todėl mokslininkai pasirinko toliau vystyti tyrimą šia kryptimi.
Antrojoje tyrimo dalyje tokia šviesa buvo paveiktos ląstelės, užkrėstos naujuoju koronavirusu SARS-CoV-2, o taip pat ir pirminiu koronavirusu SARS-CoV ir Artimųjų Rytų respiracinio sindromo (MERS) virusais.
Jų aktyvumas mažėjo priklausomai nuo spinduliuotės stiprumo, o COVID-19 virusui „užteko“ vos penkių minučių poveikio nedidele galia, kad jo gebėjimas daugintis sumažėjo 99 proc. artimiausioms 24 valandoms.
Tyrimo autoriai pakartojo eksperimentą ir su „gyvu“ virusu ir gavo panašius rezultatus – švytinant jį 425 nanometrų spinduliuote aktyvumas sumažėjo 99,9 proc.
Remiantis šio tyrimo rezultatais, mokslininkai rekomenduoja patalpų ir medžiagų, o taip pat burnos ir gerklės dezinfekavimui naudoti 425 nanometrų spinduliuotę. Jų manymu, tai padės sumažinti sergamumą COVID-19 ir sulėtins pandemiją.
Mėlynos šviesos poveikį įvairiems virusams mokslininkai tyrė ir anksčiau – pavyzdžiui, 2021-ųjų vasarą JAV mokslininkai nustatė, kad tokios šviesos impulsai griauna koronavirusų HcoV-229 E ir HcoV-OC43 genomą. Jie prognozavo, kad tokiu pat principu ši spinduliuotė turėtų paveikti ir SARS-CoV-2 – šio viruso genomas mažai kuo skiriasi nuo kitų koronavirusų RNR.
