Vartotojams siūloma apsaugoti savo duomenis, cituojant pas save paskyroje įrašą, kuriame yra nuorodos į JAV ir tarptautinius įstatymus.
Tai yra vienas iš populiariausių pastarojo dešimtmečio virusinių „fake“ (angl. Melagingų) žinučių pavyzdžių. Jo ištakos – dar priešskaitmeniniai laikai, kurių metu buvo siuntinėjami „laimės laiškai“.
„Facebook“ privatumo taisyklių pokyčių žinutė
Liepos pradžioje Lietuvos vartotojų paskyrose išplito verstinė iš rusų ar anglų kalbos žinutė. Tuo pat metu šis virusinis tekstas plinta ir Rusijoje, kitose rusakalbių šalyse.
Tekstas, priklausomai nuo originalo kilmės, gali skirtis. Tačiau jo esmė yra ta pati. Rašoma, kad „nuo šiandien įsigalioja naujos „Facebook“ privatumo taisyklės, pagal kurias „Facebook“ gali naudotis jūsų nuotraukomis“. Žmonės yra gąsdinami, kad „tai gali būti panaudota teisinėse bylose prieš jus“, taip pat – „nepadės net nuotraukų ištrynimas“. Rusiškoje žinutės versijoje žmonės dar ir skubinami: „Šiandien yra paskutinė diena!“.
Taip pat gali būti užsimenama, kad apie „Facebook“ konfidencialumo taisyklių pokyčius skelbia „13 News“ kanalas. Lietuviškoje versijoje tiesiog lakoniškai rašoma: „Žiniasklaidoje buvo kalbėta apie „Facebook“ privatumo politikos pakeitimus“.
Galų gale yra cituojamas pats „nesutinkančio su asmeninės informacijos panaudojimu“ žmogaus tekstas, kurį tariamai ir reikia įrašyti į žinutę: „Aš neleidžiu „Facebook“ ir kitiems asmenims, susijusiems su „Facebook“, leidimo naudoti mano nuotraukas, informaciją, pranešimus ar ankstesnius įrašus, taip pat ir ateityje. Šiuo pareiškimu aš informuoju „Facebook“, kad kategoriškai draudžiama viešinti, kopijuoti, platinti ar imtis bet kokių kitų veiksmų prieš mane remiantis šia paskyra ar/ir jo turiniu. Šio profilio turintys yra privati ir konfidenciali informacija. Asmeninio gyvenimo pažeidimas gali būti baudžiamas remiantis įstatymais (UCC 1-308-1 1 308-103 ir Romos Statutu).“
2012-2015 metais socialiniuose tinkluose plito savo mintimi faktiškai identiška žinutė. Tik Romos statutas buvo pakeistas Berno konvencija:
„Reaguodamas į naują „Facebook“ politiką, aš patvirtinu, kad visiems mano asmens duomenims, nuotraukoms, piešiniams, korespondencijai, ir kt. yra taikomos autorių teisės (Berno konvencija). Dėl komercinio naudojimo visko, kas paminėta, kiekvienu konkrečiu atveju reikia mano raštiško sutikimo.
„Facebook“ dabar yra akcinė bendrovė. Todėl primenu visiems socialinio tinklo vartotojams, kad ir jūs įdėtumėte tai į savo puslapius kaip „privatumo nuostatas“ (pranešimo puslapyje užteks net vieno karto); to nepadariusieji savaime leisite bet kokį duomenų iš jūsų puslapio (nuotraukų, žinučių ant sienos, puslapio informacijos ir kt.) naudojimą ir negalėsite reikšti pretenzijų.
Visi, kas skaito, galite nukopijuoti tai ant savo sienos „Facebook“, taip jūs būsite apsaugoti autorinių teisių įstatymo. Šiame komunikate įspėjame „Facebook“, kad griežtai draudžiame atskleisti, kopijuoti ir platinti mūsų asmeninę informaciją, arba kitos neteisėtos veiklos atžvilgiu profilius socialiniame tinklalapyje.“
Virusinės žinutės istorija
Pirmą sykį apie šią žinutę, kaip apie melagingą naujieną, papasakojo JAV televiziją „ABC News“ 2012-ųjų lapkritį. Tuomet buvo pažymima, kad tas pats pranešimas anglų kalba „Facebook“ plito ne tik anksčiau tais pačiais metais, tačiau ir 2009-2010 metais. Reiškia, šiai „naujienai“ jau mažiausiai 10 metų.
Tai paaiškintų ir „13 News“ atsiradimą melagingoje naujienoje – taip vadinasi ABC naujienų tarnyba Hjustone. Tiesa, žinių tarnyba, savaime suprantama, niekada neragino platinti tokio pobūdžio naujienas.
2014-2015 metais ši žinutė išplito rusakalbių socialinių tinklų paskyrose (ne tik „Facebook“, bet ir „Vkontakte“). 2015-2016 – žinutės vėl pastebėtos anglakalbėje „Facebook“ dalyje, apie tai rašė ir britų „The Guardian“.
Teisinis kontekstas
2012-aisiais JAV, o kitose šalyse – iki pat 2016-ųjų ar net vėliau, – buvo platinama žinutė su „Berno konvecija“, šiais metais pasirodė „Romos Statutas“.
Tokią formuluotę galima išvysti nebent Tarptautinio Baudžiamojo Teismo dokumentuose. Mat Tarptautinio Baudžiamojo Teismo Romos Statutas yra tarptautinė šios institucijos įkūrimo sutartis. Šiame teisme buvo už akių nuteistas Muammaras al-Gaddafis, Sudano diktatorius Omaras al-Bashiras. Tarptautinio Baudžiamojo Teismo veikla niekaip nėra susijusi su autorių teisėmis, asmenine vartotojų informacija ar socialiniais tinklais. Maža to, JAV, kartu su Rusija, Kinija, Indija ir kitos šalys, nėra ratifikavusios šios sutarties. Todėl, net labai norint, JAV jurisdikcijoje esantis „Facebook“ neprivalėtų paklusti Romos statutui.
2014-aisiais buvo pasirodę įrašai su „Romos konvencija“ – kitas tarptautinis susitarimas dėl autorinių teisių, tačiau jis taip pat niekaip nėra susijęs su „Facebook“ vykdoma veikla.
Šiais metais Lietuvoje išplitusiame tekste taip pat yra įrašytas įmantrus kodas: UCC 1-308-1 1 308-103. „Uniform Commercial Code“ – tai Vieningas prekybos kodeksas JAV. Dokumentas tokiu numeriu apskritai neegzistuoja. Istoriškai JAV verslo laiškus dažnai užbaigdavo kodu „UCC 1-308“ (trumpas prekybos kodekso kodas). Iš esmės tai būdavo analogas frazei „visos teisės saugomos“. Dabar šis kodas dalykiniuose laiškuose yra faktiškai nebenaudojamas.
Rusijos teisininkas Vladimiras Beliajevas, po 2014-aisiais atėjusios virusinės žinutės bangos į Rusijos gyventojų socialinių tinklų paskyras, pažymėjo, kad tokios žinutės rašymas yra beprasmis: autorių teisės niekaip nėra susijusios su asmeniniais duomenimis. Maža to, jos egzistuoja nepaisant to, ar žmogus kažką rašo savo paskyroje, ar ne.
Ką „Facebook“ iš tiesų gali daryti su jūsų informacija
Viena iš priežasčių, kodėl apskritai ši žinutė taip lengvai plinta, yra labai paprastai paaiškinama: žmonės neskaito susitarimo taisyklių su „Facebook“ registracijos socialiniame tinkle metu. Jeigu žmogus jau naudojasi šiuo tinklu, jis jau sutiko su visomis jos sąlygomis.
„The Guardian“ pažymima, kad „Facebook“ gali naudotis jūsų viešai paskelbtomis nuotraukomis faktiškai bet kokiais tikslais ir bet kokiomis sąlygomis. Tai yra standartinė sutarties sąlyga, esanti faktiškai visose interneto paslaugų taisyklėse, kur tik žmonės gali įkelti savo turinį. Jokios žinutės su nuorodomis į diktatorius teisiančius teismus ar autorinių teisių įstatymus šiuo atveju nieko nepakeis. Paprasčiausiai, jūs jau sutikote su pateiktomis „Facebook“ sąlygomis registracijos socialiniame tinkle metu.
„Atsižvelgiant į jūsų privatumo nustatymus <...> jūs suteikiate mums teisę naudotis neišskirtinę, perduodamą, sublicenzijuotą, nemokamą teisę naudotis, kopijuoti, dalintis, modifikuoti jūsų turiniu“, – „Facebook“ naudojimo taisyklėse yra numatytos šios ir dar daugiau nuostatos. Grubiai tariant – visas turinys, kurį jūs paliekate „Facebook“ tinkle yra jūsų nuosavybė, tačiau jūs suteikiate „Facebook“ leidimą ja naudotis nepažeidžiant jūsų privatumo nustatymų.
Konfidencialumo politika yra taip pat išsamiai aprašyta „Facebook“ taisyklėse. Bendrovė ir neslepia, kad naudoja ir analizuoja duomenis, kuriuos savo paskyrose palieka vartotojai, tačiau tvirtina, kad jie yra nuasmeninti ir neleidžia nustatyti jų šaltinio.
Dar pirmųjų virusinių žinučių plitimo metu 2012-aisiais „Facebook“ išplatino tokį pranešimą: „Sklinda gandai, kad „Facebook“ keičia taisykles, susijusias su vartotojų informacijos, kuri yra talpinama tinklapyje, nuosavybės klausimais. Tai nėra teisybė. Bet kuris, kuris naudojasi „Facebook“, valdo ir kontroliuoja informaciją, kurią viešina, ir kontroliuoja, kaip ši informacija gali būti perduodama. Tai mūsų politika ir taip bus visada“.
Nepaisant to, gandų atsiradimui įtakos galėjo turėti ir „Facebook“ nuolatos persekiojantys skandalai dėl vartotojų duomenų nutekinimo. Žinomiausias – informacija apie tai, kad bendrovė „Cambridge Analytica“ įskiepio pagalba surinko 50 mln. „Facebook“ vartotojų asmeninius duomenis ir panaudojo juos kuriant Donaldo Trumpo prezidentinę reklaminę kampaniją.
Ką daryti, jeigu nesutinkate su „Facebook“ politika
Portalo „Snopes“, kuris užsiima melagingų naujienų ir žinučių tyrimais, autorius Davidas Michelsonas pažymi, kad tiems, kurie nesutinka su „Facebook“ informacine politika, yra tik du pasirinkimai: apskritai nesiregistruoti arba išsiregistruoti iš tinklo, arba reikalauti keisti socialinio tinklo politiką iš jos vadovų.
