Bendroji nuostata tokia: pensijų kaupimo sistemoje jie dalyvauja taip pat, kaip ir dirbantys pagal darbo sutartį, o jei žmogus dirba samdomą darbą ir dar užsiima savarankiška veikla, įmokas į pensijų fondą moka nuo visų draudžiamųjų pajamų. Savarankiškai dirbantys gyventojai moka nuo sumos, nuo kurios mokamos socialinio draudimo įmokos „Sodrai“, tačiau apskaičiuoti įmokas ir jas pervesti kartu su socialinio draudimo įmokomis turi pats žmogus – taip, kaip savarankiškai dirbantys gyventojai tai darė ir anksčiau. Tačiau yra ir skirtumų, į kuriuos savarankiškai dirbantieji turėtų atkreipti dėmesį.
Skiriasi įmokų bazės ir mokėjimo būdas
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų skyriaus vedėja Inga Buškutė pabrėžia, kad savarankiškai dirbančiųjų teisės į būsimą pensiją nei I-oje, nei II-oje pakopoje niekuo nesiskiria nuo tų darbuotojų, kurie dirba samdomą darbą, o būsimos pensijos dydis priklauso nuo įmokų mokėjimo trukmės ir jų dydžio: kuo ilgiau ir daugiau įmokų sumokama, tuo didesnė bus pensija.
„Teisę gauti pensiją ir jos dydį lemia įmokų mokėjimas. Tai galioja ir I-ai, ir II-ai pakopai – visi savarankiškai dirbantys asmenys, nepriklausomai nuo jų veiklos pobūdžio ir formos, kaupime dalyvauja tokiomis pat sąlygomis kaip ir samdomą darbą dirbantys asmenys“, – teigia Pensijų skyriaus vedėja, primindama, kad kaip ir dirbantys samdomą darbą, dirbantieji savarankiškai turėtų prisiminti, jog išėjus į pensiją pajamos mažėja. „Jei norite sotesnės senatvės, reikėtų iš anksto pradėti rūpintis papildoma „kišene“, kuri leistų jaustis saugiau“, – primena ji.
Pašnekovė pabrėžia, kad skiriasi tik pati įmokų mokėjimo procedūra ir įmokų bazės: už dirbančius pagal darbo sutartį asmenis visas įmokas nuo jiems priskaičiuoto darbo užmokesčio kas mėnesį apskaičiuoja ir perveda „Sodrai“ darbdavys, o savarankiškai dirbantys asmenys paprastai įmokas apskaičiuoja ir perveda patys. „Tai jie turi padaryti mokestiniams metams pasibaigus, deklaruodami apmokestinamąsias pajamas – tada jie sumoka privalomas įmokas ir mokesčius, o kartu apskaičiuoja ir sumoka kaupiamąsias įmokas. Šias įmokas su socialinio draudimo įmokomis žmogus sumoka „Sodrai“ o ji kartu su įmoka iš valstybės biudžeto centralizuotai perveda į dalyvių pensijų fondus“, – aiškina ji.
Pensijų skyriaus vedėja priminė, kad jei savarankiškai dirbantiems asmenims patogiau mokėti socialinio draudimo ir kaupiamąsias įmokas avansu kas mėnesį, jie gali tai daryti. I. Buškutė taip pat atkreipė dėmesį, kad nustatyto tarifo įmokos skaičiuojamos nuo tos pačios bazės kaip ir socialinio draudimo įmokos. Įmokų į II-os pakopos pensijų fondus tarifai irgi vienodi – jei žmogus iki šiol kaupė pagal formulę 2+2+2, jis toliau kaups pagal formulę 3+1,5 proc., o jei kaupė minimaliai arba išvis nekaupė, jo tarifas palaipsniui didės nuo 1,8 šiemet iki 3 proc. 2023 m.
Svarbu, iš ko gaunate autorinį atlyginimą
Gyventojų, dirbančių pagal autorines sutartis ir gaunančių autorinius atlyginimus iš to paties draudėjo (darbdavio) socialinio draudimo įmokų tarifas prilygsta dirbančiųjų samdomą darbą, todėl šie žmonės II-oje pakopoje gali dalyvauti tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir dirbantys samdomą darbą. Šiems asmenims taikomas 20,95-22,21 proc. mokesčių tarifas nuo pagal autorines sutartis gaunamos sumos.
Asmenims, kurie neturi darbo sutarties su tuo pačiu darbdaviu, negauna autorinių atlyginimų arba pajamų pagal sporto ir atlikėjo sutartis iš to paties draudėjo, o jų pajamos nereguliarios ir iš skirtingų darbdavių, galioja 19,5 proc. mokesčių tarifas nuo 50 proc. jų apmokestinamųjų pajamų. Šie žmonės, kaip ir dirbantieji pagal darbo sutartį bei turintys autorinę sutartį su tuo pačiu darbdaviu, moka Valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokesčius, tačiau juos moka nuo 50 proc. pajamų.
„Jei autorius per mėnesį uždirbo 700 eurų „ant popieriaus“, VSD ir PSD įmokas jis mokės nuo 350 eurų. Tokie asmenys, jei kaupime iki šiol nedalyvavo ir jiems dar nesukako 40 metų, taip pat įtraukiami į pensijų kaupimo sistemą ir jei nuspręs taupyti senatvei II-os pakopos pensijų fonde, tokio asmens mokamas bendras tarifas šiemet bus ne 19,5 proc., bet, priklausomai nuo pasirinkto kaupimo modelio, didesnis arba 1,8 proc. (ir penkerius metus kasmet didės, kol pasieks 3 proc.), arba iš karto 3 proc.“, – aiškina „Sodros“ Komunikacijos skyriaus vedėjas Saulius Jarmalis.
Jis atkreipia dėmesį, kad autorinį atlyginimą gaunantys asmenys neturėtų nuogąstauti, jog įmokas turės mokėti ir tuo atveju, jei kurį mėnesį ar kelis jokių pajamų pagal autorinę sutartį negaus: „Jei vieną ar kelis mėnesius autorius jokių pajamų pagal autorinę sutartį negaus, už tą laikotarpį jis įmokų nemokės. Bet ir pensija tuo laikotarpiu nebus papildomai kaupiama“, – priduria pašnekovas.
Kaupia ir vykdantys individualią veiklą
Kita didelė savarankiškai dirbančiųjų grupė – veiklą pagal individualios veiklos pažymas vykdantys gyventojai. Anot S. Jarmalio, dirbantys su individualios veiklos pažyma gyventojai taip pat įtraukiami į pensijų kaupimą, o įmokas į pensijų fondą jie sumoka, kai deklaruoja pajamas ir moka valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas.
„Tuomet prie įprastos socialinio draudimo įmokos pridedamas kaupimo tarifas (šiemet 1,8 proc., o vėliau kasmet augantis, kol pasieks 3 proc., arba iš karto 3 proc.). Norėčiau priminti, kad šiemet asmenų, turinčių individualios veiklos pažymą, įmokos skaičiuojamos nuo 90 proc. pajamų (atėmus leistinus atskaitymus sąnaudoms, kurie įprastai būna 30 proc.,). Joms taikomas 19,5 proc. tarifas, tad dalyvaujantys pensijų kaupime ir mokantys 3 proc. įmokas, iš viso mokės 22,5 proc., o nusprendę pradėti kaupti pensijai mokėdami po 1,8 proc., – atitinkamai 21,3 proc.“, – sako jis.
Pavyzdį, kaip turėtų atrodyti su individualios veiklos pažyma dirbančio ir II-os pakopos pensijų kaupimo sistemoje dalyvaujančio asmens mokesčių „buhalterija“, pateikia ir I. Buškutė: „Jei toks žmogus 2020 m. deklaruos, kad šiemet gavo 12 tūkst. eurų pajamų ir nuo jų atskaičiuos 30 proc. leistinų atskaitymų, jo apmokestinamos pajamos, nuo kurių mokamas GPM, bus 8400 eurų, o VSD ir PSD bei kaupimo pensijai įmokas jis turės sumokėti nuo 90 proc. šios sumos (7560 eurų). Kaupimo įmokos priklauso nuo pasirinkto kaupimo modelio, todėl jei jis kaupia po 1,8 proc., įmoka už 2019 m. sudarys 136,08 euro, o jei kaupia po 3 proc. – 226,8 euro. Šias įmokas kartu su kitomis įmokomis „Sodrai“ žmogus turi pervesti pats“.
Pašnekovai primena, kad šios įmokos gali būti mokamos kartą per mėnesį – ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, arba kartą per metus pasibaigus kalendoriniams metams – iki metinės pajamų ir mokesčių deklaracijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai termino paskutinės dienos, t. y., iki kiekvienų metų gegužės 1 d.
Svarbu turintiems verslo liudijimą
Paklaustas, kaip ir kokiomis sąlygomis kaupti papildomai pensijai II-oje pakopoje gali asmenys, įsigijusieji verslo liudijimą, S. Jarmalis primena, kad verslo liudijimo turėtojai moka VSD įmokas, kurios yra 8,72 proc. nuo minimalios mėnesinės algos (MMA, šiemet 555 eurai prieš mokesčius), tačiau ne nuo visos MMA, o atsižvelgiant į dienų, kurias galiojo verslo liudijimas, skaičių.
„Jeigu žmogus dalyvauja kaupime, o jo įmoka yra 3 proc., tuomet jo įmoka siektų 8,72+3=11,72 proc. nuo MMA, tačiau konkreti mokėtina suma apskaičiuojama proporcingai dienų, kurias galiojo verslo liudijimas, skaičiui“, – aiškina „Sodros“ atstovas.
Jis taip pat priminė, kad dirbantieji su verslo liudijimu VSD įmokas moka įsigydami verslo liudijimą, todėl tuo metu, kai mokamas šis mokestis, kaupiantieji pensijai II-oje pakopoje prie įprasto tarifo prideda ir kaupimo pensijai įmokos tarifą bei sumoka įmoką į pensijų kaupimo fondą.
Kaupti gali ir ūkininkai, ir smulkieji verslininkai
Yra dar keletas veiklos rūšių, kurių atstovai taip pat gali užsitikrinti oresnę senatvę, pasinaudodami kaupimo II-oje pakopoje galimybe – individualių įmonių savininkai ir mažųjų bendrijų nariai bei ūkininkai ir jų partneriai ar šeimynų dalyviai taip pat gali kaupti papildomai ir pasirūpinti sotesne senatve.
S. Jarmalis primena, kad individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų, ūkinių bendrijų nariai įmokas moka nuo 50 proc. asmeniniams poreikiams išsiimamos sumos. Įmokas jie sumoka deklaruodami praėjusių metų pajamas, o jų bendras įmokų tarifas „Sodrai“ (PSD ir VSD) nuo šių metų yra 20,81 proc.
„Kai kitais metais jie deklaruos pajamas ir mokės VSD įmokas, prieš šio tarifo reikės pridėti kaupimo tarifą – 1,8 arba 3 proc., priklausomai nuo to, po kiek žmogus kaupia“, – aiškina „Sodros“ atstovas. Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad šiemet deklaruojamos pajamos už 2018 m., todėl taikomi praėjusiais metais galioję tarifai: „Jeigu žmogus dalyvavo kaupime pernai ir buvo pasirinkęs modelį 2+2+2, šiemet deklaruodamas pernykštes pajamas ir mokėdamas už jas mokesčius, prie praėjusių metų tarifo jis pridės 2 proc.“.
„Sodros“ atstovas primena, kad šeimynos dalyviai įmokas moka nuo dalyvio pajamų. Bendras PSD ir VSD įmokų tarifas nuo šių metų yra 19,5 proc. dalyvio pajamų, tad jeigu žmogus dalyvauja II-os pakopos pensijų kaupime, prie šio tarifo jis prideda savo kaupimo tarifą – 1,8 proc., arba 3 proc.
Tačiau yra ir išimčių. Jeigu ūkininkų ir jų partnerių ūkis yra mažesnis nei 4 ekonominio dydžio vienetai (EDV – ES žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominio dydžio matavimo vienetas, kurį nustatė Europos Komisija; šiuo metu 1 EDV yra 1 200 eurų), jie socialinio draudimo įmokų nemoka, nėra įtraukiami į pensijų kaupimo sistemą, taigi, nemoka ir pensijų kaupimo įmokų.
„O ūkininkai ir jų partneriai, kurių ūkis yra 4 EDV ir didesnis, moka socialinio draudimo įmokas. Jeigu jie dalyvauja pensijų kaupime, prie įmokos pridedamas pensijų kaupimo tarifas“, – pabrėžia S. Jarmalis. Kadangi pastariesiems taikomas bendras „Sodros“ (PSD+VSD) tarifas – 19,5 proc. nuo 90 proc. asmeniniams poreikiams išsiimtos sumos, kaupiantieji II-os pakopos pensijų fonduose prie jo turėtų pridėti 1,8 proc. arba 3 proc. įmoką.
Ieškantiems atsakymų, padės skaičiuoklė
Dirbantys savarankiškai gyventojai, norėdami sužinoti, kokio dydžio pensijos gali tikėtis senatvėje, taip pat, kaip dirbantys samdomą darbą, gali pasinaudoti „Sodros“ prognozuojamos pensijos skaičiuokle.
Ji parado, kokios būtų konkretaus asmens įmokos, jei jis apsisprendė kaupti papildomai pensijai II-os pakopos pensijų fonde, kiek galėtų sukaupti per visą laikotarpį, kokia būtų tikėtina jo „Sodros“ pensija ir kiek išaugtų asmens pajamos senatvėje, jei jis kauptų II-os pakopos pensijų fonduose. Kad prognozės duomenys būtų kuo tikslesni, specialistai rekomenduoja skaičiuokle naudotis prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros – tuomet į ją automatiškai bus įkelti duomenys apie stažą, sumokėtas įmokas, amžių, taip pat informacija apie tai, ar žmogus kaupė iki 2019 m., ar buvo sustabdęs kaupimą 2013 m. ir kita svarbi informacija. Pačiam žmogui papildomai tereikės įrašyti savo atlyginimą, o jau kaupiantiems – fonde sukauptą sumą bei paspausti „skaičiuoti“.
Tačiau savarankiškai dirbantys gyventojai, norėdami sužinoti būsimos savo pensijos prognozes, turėtų atkreipti dėmesį į keletą dalykų. „Skaičiuoklėje vertinamos mėnesio draudžiamosios gyventojo pajamos, nuo kurių skaičiuojama pensija ir pensijų kaupimo įmokos, tad savarankiškai dirbantis žmogus, priklausomai nuo to, kokia veiklos rūšimi užsiima ir kokia draudžiamųjų pajamų bazė bei įmokų dydžiai jam taikoma, turėtų pats paskaičiuoti ir įrašyti savo vidutines mėnesio draudžiamąsias pajamas“, – aiškina S. Jarmalis.
Pavyzdžiui, dirbant pagal individualios veiklos pažymą draudžiamosios pajamos, nuo kurių mokamos įmokos, kaip jau minėta, yra 90 proc. gautų pajamų, atėmus leistinus atskaitymus. Tad jei per mėnesį taip dirbantis žmogus gavo 1000 eurų pajamų, VSD, PSD ir pensijų kaupimo įmokas jis mokės nuo 630 eurų. Kitas pavyzdys: Jei autorius per mėnesį uždirbo 700 eurų „ant popieriaus“, VSD ir PSD įmokas bei įmokas į pensijų fondą jis mokės nuo 350 eurų. Būtent šis skaičius – suma, nuo kurios mokamos įmokos – ir yra draudžiamosios mėnesio pajamos.
„Jeigu prie skaičiuoklės prisijungiama per asmeninę „Sodros“ paskyrą, į atitinkamus skaičiuoklės laukus reikės įvesti savo apskaičiuotas vidutines mėnesio draudžiamąsias pajamas. Jeigu žmogus dirba ir pagal darbo sutartį, ir užsiima savarankiškas veikla, pajamas reikėtų sumuoti – sudėti atlyginimą „ant popieriaus“ ir draudžiamąsias pajamas, gautas iš kitokios veiklos“, – pataria „Sodros“ atstovas. S. Jarmalis atkreipia dėmesį, kad skaičiuoklėje daroma prielaida, jog žmogaus pajamos kiekvienais metais didės vidutiniškai 4 proc., tad jei asmuo prognozuoja, jog jo pajamos iš savarankiškos veiklos mažės, išliks tokios pačios arba didės sparčiau, į tai taip pat reikėtų atsižvelgti skaičiuojant, kokias pajamas įrašyti į atitinkamą skaičiuoklės eilutę.
Savarankiškai dirbantys asmenys, taip pat kaip ir dirbantys pagal darbo sutartį, apsispręsti, ar kaups lėšas II-os pakopos pensijų fonde, ar stabdys savo dalyvavimą pensijų kaupime arba jį nutrauks, žmogus turi per pirmąjį 2019 m. pusmetį – iki birželio 30 dienos.
