Gyventojams piktinantis prekybos centrų godumu, šie ginasi – dideli pelnai tik atrodo įspūdingai, bet palyginus su apyvarta pelnas sudaro vos kelis procentus. Kovoti su didelėmis kainomis prieš pusmetį triukšmingai žadėjusi ministro Igno Hofmano vadovaujama Maisto taryba jokių sprendimų neturi ir toliau maitina žmones tuščiais pažadais.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Kainos parduotuvėse – vis dar viena labiausiai žmones erzinančių temų. Vieni kasdien gaudo akcijas ir skaičiuoja, kiti sako, kad kai kurių mėgstamų produktų tiesiog atsisakė – žuvies, saldumynų ar kai kurių pieno gaminių:
„Kartais atrodo, kad algą gauni, o viskas išeina maistui ir mokesčiams.“
„Saldumynų ir pyragų nevalgom. Mėsa visada brangi, žuvies išvis neįperkam.“
„Pabrango daug kas. Grietinė būdavo po 1,40 euro, dabar – 1,79. Ir kodėl tuos 9 centus deda? Tai apvalinkit iš karto, nereikės niekam sukti galvos.“
„Aš brangiai nieko neperku, viską žiūriu, kas pigiau, bet žiūriu, kad aukščiausia rūšis būtų.“
„Kainos man, pensininkui, labai didelės, galėtų nuolaidos labiau būt. Būna tiems vaisvandeniams, o kur daugiausiai vartojam produktus – tiems nebūna.“
„Kava pabrango, šokoladas, bananai kartais irgi būna brangūs. Duonos produktai irgi.“
Teigia, kad skaičiai tik atrodo dideli
Prekybos tinklai garsiai kalba apie sunkumus, augančias kainas ir mažėjantį pelningumą, bet skaičiai rodo, kad pelnai auga. Daugiausia –124 milijonus eurų – uždirbo „Maxima“, grynąjį pelną išauginusi 6 procentais.
„Norfos“ grynasis pelnas kuklesnis – 21 milijonas eurų. Jis padidėjo 6 procentais, palyginus su užpernai.
O štai „Iki“ grynasis pelnas per metus sumažėjo 12 procentų ir siekė 14 milijonų eurų.
Vienintelė „Rimi“ liko nuostolinga, tačiau nuostolį, palyginti su užpernai, susimažino perpus.
„Grynasis pelnas pernai buvo didesnis, dėl to, nes gavome dividendus iš dukterinių įmonių. Jeigu nebūtume gavę šių dividendų, grynasis pelnas būtų 10 milijonų mažesnis“, – teigė „Maxima“ atstovas Titas Atraškevičius.
Pasak „Maxima“ atstovo, skaičiai atrodo dideli, bet dalis pelno – tik popierinė. O prekybos tinklo pelningumas kasmet augant kaštams esą mažėja.
„Pavyzdžiui, MMA didėjimas, logistikos kaštų augimas, valymo, saugos paslaugų kainų didėjimas. Didžiausią vaidmenį čia vaidina, kaip pavyksta susiderėti su tiekėjais dėl kainų. Visiems kyla kaštai ir nuo to priklauso galutinės produktų kainos lentynose“, – aiškino T. Atraškevičius.
Vejasi sparčiai augančius atlyginimus
„Norfos“ vadovas Dainius Dundulis aiškina, kad jei prekybos tinklas dirbtų nepelningai ir laviruotų ant nulio ribos, verslas paprasčiausiai nesivystytų ir žlugtų.
„Net neitų kalbos ar mes galėtume vystytis, ir kelti darbuotojui atlyginimų negalėtume. Iš antkainių išlaikoma visa struktūra, tuo tarpu ir darbuotojai“, – teigė verslininkas.
Kainų kilimą, pasak ekonomisto Aleksandro Izgorodino, lemia ne tik noras uždirbti. Prekybininkai vejasi ir sparčiai augančius atlyginimus.
„Prekybininkus labai spaudžia kylantys atlyginimai. Aš manau, kad yra pakankamai aukštas pilotažas subalansuoti kylančius atlyginimus ir nekylantį maisto vartojimą. Prekybos tinklai, kurie turi didžiausią kainodarą ir paraleliai generuoja finansinį nuostolį, lyginant su tais, kurie pigesni ir uždirba, iš esmės ir atspindi vartojimo problematiką“, – kalbėjo ekonomistas.
Pasak A. Izgorodino, stebintis didžiuliais skaičiais, reikia suprasti, kad jie tokie, nes bendra apyvarta yra žymiai didesnė.
„Turime skaičius, kurie ant popieriaus labai dideli, bet jie dideli dėl to, kad prekybos centrai generuoja didelę apyvartą. Tai 2 procentai nuo 100 tūkstančių eurų – viena suma. 2 procentai nuo kelių šimtų milijonų yra visiškai kita suma“, – aiškino ekonomistas.
Štai kiek prekybos tinklai uždirba iš vieno mūsų išleisto euro. „Maxima“ – 5,6 cento, „Norfa“– 2,4 cento, „Iki“– 1,5 cento. O „Rimi“ iš kiekvieno euro vis dar patiria nuostolį. Tad esą net jei parduotuvės susimažintų kainas iki tiek, kad išvis negeneruotų pelno, tos prekės atpigtų atitinkamai keliais centais.
„Problema ta, kad tas 2-3 procentų pelningumas yra labai rizikingas, nes rinkoje staigiai pakilus elektros kainai ar dar kažkokiam veiksniui atsiradus, iš to 2 procentų pelningumo bus 2 procentų nuostolis“, – sakė A. Izgorodinas.
„Didžiausia dedamoji kainoje yra mokesčiai. Kuo mes labiau keliame mokesčius, tuo tos kainos auga. Pats didžiausias naudos gavėjas pas mus yra biudžetas arba valstybė – iš bet kokios įmonių veiklos“, – teigė D. Dundulis.
Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas, prieš pusę metų sudaręs Maisto tarybą, kuri žadėjo išspręsti didžiulių maisto kainų pokyčius, toliau kaltina prekybininkus. Tiesa, nors tarnyba veikia jau pusę metų, sprendimų nėra – tik pažadai ir tušti šūkiai.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:































































































































































































































