Todėl jauną vyrą ginantis advokatas Arūnas Marcinkevičius iš pradžių pateikė apeliacinį skundą, kurio nagrinėjimas dėl karantino užsitęsė net keletą mėnesių. Vis dėlto, Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė G. Masalskiui nepalankų verdiktą. Teismas nusprendė, kad apygardos teismo G. Masalskiui paskirta bausmė yra teisinga ir jis turi būti siunčiamas į pataisos namus.
Paskutiniu vilties šiaudu šauktiniui tapo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT). Kasacinį skundą priėmęs teismas sprendė, ar G. Masalskio padaryta nusikalstama veika iš nužudymo gali būti perkvalifikuota į viešosios tvarkos pažeidimą. To prašė G. Masalskio atstovas.
Vis dėlto, LAT nusprendė atmesti G. Masalskio advokato skundą ir palikti bausmę nepakeistą. „Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta procesinių pažeidimų. Įrodymų tyrimas ir vertinimas buvo išsamus ir atitinka baudžiamojo proceso kodeksą“, – teigiama LAT išvadose.
Užpuolė be priežasties
2017 metais G. Masalskis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,88 promilės girtumas), Trakuose, viešojoje vietoje, be aiškios priežasties užpuolė gatve einantį nukentėjusįjį, sudavė jam keliolika smūgių į įvairias kūno vietas ir dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis mirė vietoje.
Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgęs į visas aplinkybes ir į tai, kad kaltinamasis yra jaunas, neteistas, charakterizuojamas teigiamai, dirba, mokosi, pasižadėjo ateityje laikytis įstatymų, jam paskyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamasis visiškai pripažino kaltę, gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiųjų.
Nuteistojo gynėjas, pirmosios instancijos teismo sprendimą skųsdamas Lietuvos apeliaciniam teismui, prašė jo ginamąjį dėl nužudymo išteisinti ir padarytą veiką kvalifikuoti kaip viešosios tvarkos pažeidimą.
Lietuvos apeliacinis teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir skundo motyvais, padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, nes G. Masalskiui inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai nustatyti tinkamai.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad Vilniaus apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai G. Masalskį pripažino kaltu nužudžius žmogų dėl chuliganiškų paskatų.
Pirmosios instancijos teismo sprendimą skundė ir keturi nukentėję asmenys (nužudytojo giminaičiai), prašydami sugriežtinti nuteistajam skirtą laisvės atėmimo bausmę bei priteisti po 50 tūkst. eurų neturtinės žalos (apygardos teismas jiems priteisė po 15 tūkst. eurų). Nužudyto asmens brolis teismo sprendimo neskundė. Prokuroras taip pat prašė nuteistajam skirtą bausmę sugriežtinti iki 13 metų laisvės atėmimo.
Apeliacinis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo parinktas bausmės dydis atitinka padaryto nusikaltimo pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir bausmės tikslus. Nuteistasis anksčiau neteistas, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą, mokosi, dirba, charakterizuojamas teigiamai. Už nužudymą dėl chuliganiškų paskatų gali būti skiriama laisvės atėmimo nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo G. Masalskiui paskirta mažesnė laisvės atėmimo bausmė, nei įstatymo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, nėra aiškiai per švelni ir nėra pagrindo jos griežtinti.
Dėl nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydžio Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad apygardos teismo nustatytas 15 tūkst. eurų neturtinės žalos kiekvienam iš nukentėjusiųjų dydis pagal nustatytas bylos aplinkybes ir teigiamą nuteistojo charakteristiką atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei neprieštarauja galiojančiai teismų praktikai.
Jis nenorėjo žudyti
Anksčiau su naujienų portalu tv3.lt bendravęs advokatas A. Marcinkevičius paaiškino, kodėl G. Masalskis turėjo išvengti realios laisvės atėmimo bausmės:
„Teismo medicinos ekspertizės išvadoje rašoma, jog tas žmogus mirė nuo įsisenėjusios ir negydytos širdies ligos. Visi sužalojimai, kuriuos padarė ir kurių neneigia mano klientas turėtų būti traktuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Mano kliento veiksmai nesukėlė mirtinų pasekmių.“
Advokatas pridūrė, kad G. Masalskio atveju, visas konfliktas tarp jo ir kito asmens buvo užfiksuotas vaizdo stebėjimo kamerų:
„Vaizdo įraše žmonės matosi gana toli, bet specialistai sugebėjo vaizdą priartinti. Tame įraše aiškiai matosi, kaip žmogui pasidaro bloga, bet tikrai ne dėl suduotų smūgių, o dėl galimai patirtos įtampos. Tam tikroje atkarpoje pastebimas svarbus momentas, kai nukentėjusiajam pasidaro negera. Jis susilenkia, čiumpasi sau už kelių ir nukrenta. Tuo metu jokių veiksmų jo atžvilgiu jau niekas neatlieka, nieko daugiau nevyksta.“
A. Marcinkevičius piktinosi pakartotinės ekspertizės išvadomis, kurios, anot jo, buvo padarytos remiantis tik turimu vaizdo įrašu, o ne lavono apžiūros metu:
„Klausėme jų (ekspertų – aut. past.), ar kūną tyrė, bet jie atsakė, kad ne, jie to nedarė. Lavono netyrė, o sako, kad jisai buvo užmuštas. Keista situacija. Noriu pabrėžti, kad mano klientas neneigia faktų – nei paties įvykio, nei jo aplinkybių, nei liūdnų pasekmių. Jis atlygino laidojimo išlaidas, dalinai „Sodros“ ieškinį. Bet jis ir pats man yra sakęs, kad „gink Dieve užmušti nenorėjo“.
Nelemtas įvykis
Naujienų portalas tv3.lt prieš keletą mėnesių rašė, kad 10 metų įkalinimo bausmės G. Masalskis sulaukė už beveik dviejų metų senumo įvykius, kurių pats net dorai nepamena. O atmintis sutriko dėl to, kad buvo stipriai išgėręs. Jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,88 promilės alkoholio.
Tą 2017 metų gruodžio 16-ąją, kelios minutės po vidurnakčio, jis vieną akimirką linksminosi su draugais, o kitą – jau negailestingai spardė atsitiktinį praeivį. Smūgiuota rankomis ir kojomis, daugiausia į galvos sritį, todėl užpuolimo auka patyrė mirtinų sužalojimų. Vien jau ant žemės parkritusiam vyrui spirta mažiausiai 11 kartų.
Po tokio sveiku protu nesuvokiamo smurto išpuolio, G. Masalskis niekur toli nepabėgo. Girtą 22-jų vyrą netrukus sulaikė policijos pareigūnai. Iš pradžių dėl muštynių, bet aukai mirus, įtarimai greitai buvo perkvalifikuoti į nužudymą dėl neatsargumo. Duodamas pirminius parodymus G. Masalskis minėjo, kad konfliktas tikėtina kilo dėl to, jog praeivis paprašė jo cigaretės.
Bet dėl girtumo 22-jų jaunuolis teigė daug ko neprisimenantis. Tačiau viską užfiksavo vaizdo stebėjimo kameros, kurios patvirtino, jog kruviną konfliktą pradėjo ir smūgiais užbaigė būtent G. Masalskis. Tiesa, apygardos teismui paskyrus 10 metų laisvės atėmimo bausmę ir 5 nukentėjusiaisiais pripažintiems asmenims priteisus bendrą 65 tūkst. eurų neturtinę žalą, tuo viskas nesibaigė.
Girta kelionė namo
Naujienų portalas tv3.lt anksčiau rašė, kad teisme išaiškėjo daugiau šio kraupaus įvykio detalių. G. Masalskis kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tuo metu atlikinėjo karinę tarnybą. Įvykio dienos rytą dar buvo kariniame dalinyje. Pratybose nedalyvavo, nes sirgo, vartojo antibiotikus ir vaistus nuo alergijos.
Po pusryčių ir po pietų, gėrė išrašytus vaistus. Vakare, maždaug apie 18.20 val. jis buvo išleistas namo. Vienas iš kartu tarnavusių kareivių važiavo link Vilniaus ir pasisiūlė pavežti. Pakeliui užsuko į Rukloje esančią parduotuvę, kur G. Masalskis nusipirko tris vieno litro talpos butelius alaus, kuriuos bevažiuojant į Vilnių, vienas išgėrė.
Neprivažiavus Vilniaus, maždaug 19.10 val., paskambino tėvai ir jie susitarė susitikti prie Vilniaus autobusų stoties. Po 20 minučių ten ir susitiko. G. Masalskis atsisėdo ant galinės automobilio sėdynės, prasidarė langą ir tam, kad mama neužuostų, jog jis yra išgėręs, visą kelią iki Trakų Vokėje esančios parduotuvės rūkė.
Parduotuvėje su tėčiu nusipirko butelį brendžio ir butelį šampano. Apie 20 val. 30 min., grįžo namo, kur trise su tėčiu ir mama išgėrė butelį brendžio. Gerdamas beveik nieko nevalgė. Po to jis dar išgėrė dvi stiklines alaus ir taurę šampano.
Susitiko su draugais
Po sutiktuvių tėvų namuose, G. Masalskis susiskambino su draugais ir susitaręs susitikti, apie 22 val. nuvažiavo iki Senosios kibininės.
Kibininėje susitiko septynis ar aštuonis draugus, kurie pasiūlė prie jų prisijungti. Su jais dar išgėrė 4 bokalus ar daugiau alaus. Kibininėje buvo iki pat uždarymo (vidurnakčio – aut. past.), o po to visi išėjo ir ėjo Trakų centro link.
Pakeliui prie tilto vieni draugai pasuko link savo namų, o su kitais keturiais draugais jis ėjo toliau.
Priėjus cerkvę, likę draugai taip pat nuėjo namo, jis liko vienas ir ėjo link namų, į Naujasodį, kuris yra už autobusų stoties. Pakeliui iš kibininės jokių konfliktų nebuvo. Bent jau tokių, kuriuos jis prisimintų.
Nors atsirado liudininkų, kurie teigė, kad tas pats G. Masalskis bandė provokuoti konfliktą ir su jais, tačiau šiems pavyko išsisukti.
Daug ko nepamena
Nuo cerkvės iki kultūros rūmų Vytauto gatvėje G. Masalskis atėjo maždaug per tris minutes. Nuo to momento jis jau prastai viską prisimena. Kurioje kultūros rūmų aikštelės vietoje jis buvo, tiksliai nežino, ką ten veikė, nepamena. Dar pamena, kad prie kultūros rūmų, gal visuomeninio transporto stotelėje, pamatė vyrą, prie kurio priėjo.
Taip pat nepamena, ką jis pasakė vyrui, ko iš jo norėjo ir ką šis atsakė. Gal vyras paprašė cigaretės? Tik pamena, kad dėl kažko jie susistumdė. Pirmą smūgį G. Masalskis sudavė kumščiu, tada esą pats gavo į nosį. G. Masalskis pamena, kad nusivalęs nosį, ant rankos pamatė kraują, todėl įniršo. Nuo to momento jam ėmė trikti atmintis, todėl kaip viskas vyko toliau – kas, kiek ir kam sudavė smūgių – neprisimena.
Kaip pargriovė nukentėjusįjį ant žemės ir spardė, G. Masalskis prisimena labai miglotai. Apie tai, kad jis žmogus mirė šauktinis sužinojo tik kitą rytą policijos komisariate, kuomet prasiblaivė. Iki įvykio nei nužudytojo, nei jo šeimos nepažinojo. Kodėl tą naktį jis taip pasielgė, paaiškinti teisme jaunas vyras negalėjo. G. Masalskis teisme teigė, kad tai yra pats blogiausias dalykas, kurį žmogus gali padaryti. Vyras gailėjosi dėl savo poelgio.
