Ž. Pinskuvienė pateikia vieną iš būdų, kurie turėtų padėti kovoje su šia problema – tai vaikų užimtumo didinimas. Merė pasidalino džiugia žinia, kad Širvintų rajone kuriamas sporto centras.
„Geriausia prevencija visiems žalingiems įpročiams, geriausia emocinė iškrova, trūkstant dėmesio, bendravimo, įveikiant emocines problemas – kokybiškas, tikslinis užimtumas.
Dar vienas Širvintų r. savivaldybės tarybos sprendimas kokybiškam užimtumui plėsti – papildomos biudžeto lėšos Širvintų sporto centrui, kuriame norintys mokytis plaukti vaikai bei jaunimas turės papildomas sportines grupes“, – dalinasi Ž. Pinskuvienė.
Kiek anksčiau merė teigė, kad „gerų narkotikų nėra. Kaip ir „nedidelio“ jų kiekio. Viskas ir prasideda nuo to“.
„Bausti. Ir kuo griežčiau. Kiekvieną, kuris atveža, atneša, pasiūlo, pavaišina...
Nes būtent tie „nedideli“ kiekiai „nepavojingų“ narkotikų laužo, griauna ar visiškai nutraukia daugybę gyvybių. Kasdien!!!
Paaugliai, apsinuodiję nuo narkotinių medžiagų. Reanimacijos. Tėvų ašaros. Augančios priklausomybių rizikos. Į reabilitacijos centrus nusidriekusios metinės eilės. Perpildytos psichiatrinės. Savižudybės.
Labai pritariu ir palaikau Lietuvos Regionų partijos Seimo narių Jonas Pinskus ir Andriaus Palionio siūlymą kelti baudžiamojo kodekso numatytą apatinę laisvės atėmimo ribą už narkotinių medžiagų nepilnamečiais“, – dalinasi Ž. Pinskuvienė.
VRM: narkotikų vartojimo problema tapo skaudžia Lietuvos kasdienybe – skelbia statistiką
Vidaus reikalų ministerija skelbia, kad narkotikų vartojimo problema tapo skaudžia Lietuvos kasdienybe.
„Mums reikia skubių ir veiksmingų priemonių. Žinome, kad Islandija labai sėkmingai sumažino narkotikų vartojimą, nors taip pat turėjo milžinišką iššūkį“, – sako ministrė A. Bilotaitė.
Šiemet Lietuvoje užregistruota 2730 nusikalstamų veikų, susijusių su narkotikais, jų kontrabanda, tai yra 26 % daugiau nei pernai. Vis dažniau į tokias nusikalstamas veikas įtraukiami nepilnamečiai. Šiemet policija jau registravo 75 nepilnamečius, įtariamus nusikaltimais, susijusiais su narkotikų disponavimu ir kontrabanda (pernai –150). Daugėja ir narkotikus vartojančių asmenų, ypatingai 15–34 metų amžiaus grupėje.
Pasak ministrės, nors narkotikų vartojimas auga ir su narkotikais susijusių nusikaltimų daugėja, prevencija vyksta labai fragmentuotai ir padrikai. Ministrė pabrėžia, jog policija, teisėsaugos institucijos dirba su narkotinių medžiagų prieinamumo ir pasiūlos mažinimu, o veiksmingai prevencijai reikalingas visų institucijų, tarnybų, savivaldybių, mokyklų bendruomenių, visuomenės didžiausias įsitraukimas.
Skelbiama, kad siekiant stiprinti prevenciją, Vidaus reikalų ministerija subūrė platų ratą suinteresuotų institucijų, kurios bendromis jėgomis sieks spręsti narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo tarp moksleivių problemą. Jau spalį turėtų startuoti bandomasis prevencinis kovos su narkotikais projektas Vilniaus, Alytaus miestų ir Klaipėdos rajono savivaldybių mokyklose.
Ministrės teigimu, startuojant su naujomis iniciatyvomis labai svarbios kitų šalių jau išbandytos praktikos, todėl ministrė išvyko ir į Islandiją.
Ligoninės kasdien sulaukia nežinia kuo apsinuodijusių vaikų
Marijampolę supurtė šešiolikmečio mirtis. Jaunuolis mirė apsinuodijęs stipriais kvaišalais, kurių kilmė nenustatyta. Dar du apsinuodiję paaugliai atsidūrė ligoninėje. Anot šalies gydytojų, statistika liūdna, tokių jaunų pacientų daugėja. Jauniausias vaikas į Kauno klinikas pateko neseniai, vos aštuonerių metų.
„Aštuonių metų, traukuliai. Neaiškios kilmės, paskui pasirodo dėl psichotropinių medžiagų, kurias vartojo ir platino 16 metų vyresnysis brolis“, – teigia vaikų gydytojas prof. Rimantas Kėvalas
Vien į Kauno klinikas kiekvieną dieną patenka mažiausiai vienas narkotikais apsinuodijęs nepilnametis.
„Paskutiniais metais šitos problemos didėja geometrine progresija ir vidutiniškai į dieną būna nuo 1 iki 10 atvejų įvairiausių psichotropinių medžiagų, mums net neaiškių. Mano žiniom, šiuo metu yra apie 800“, – sako vaikų gydytojas prof. Rimantas Kėvalas.
Populiariausi – garinamieji skysčiai
Policijos atstovai tirdami atvejus, kuo vaikai galėjo apsinuodyti ir kas pardavė jiems kvaišalų, teigia pastebintys, kad šiuo metu dažniausiai į jų rankas patenka garinamieji skysčiai.
„Tai šiuo metu populiariausi yra skysčiai įvairūs, kurie yra pilami į elektronines cigaretes. Per tas elektronines cigaretes vaikai tuos skysčius ir garina. Tai daugiausia tų apsinuodijimų yra dėl to neaiškios kilmės skysčio, nes platintojai turbūt irgi taupo narkotines medžiagas, maišo jas su neaiškios kilmės produktais ir dėl to kenčia mūsų vaikai“, – tvirtina Lietuvos policijos atstovas Ramūnas Matonis.
Taip pat neatsilieka ir labiau įprastomis jau tapusios narkotinės medžiagos. Dažnai vaikai į ligonines patenka apsinuodiję sintetine žole. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas suskaičiavo, kiek jau kritiškai apsvaigusių vaikų praėjusiais metais buvo patekę į ligonines.
„2022 metais į sveikatos įstaigas kreipėsi 115 nepilnamečių ir iš jų daugiausiai buvo kreipęsi dėl apsinuodijimo kanapėmis – tai 68 kartus“, – sako prevencijos koordinavimo skyriaus vyr. specialistė Roberta Arbačiauskaitė.
Palyginus su 2021-aisiais metais, apsinuodijimų chemine žole buvo net 70 procentų mažiau nei praėjusiais metais.
Patekusių į ligonines vaikų būklė dažniausiai jau būna sunki, mat kviesti greitąją pagalbą delsiama. Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje tarp visų intensyviosios terapijos pacientų net 30 procentų sudarė kvaišalais apsinuodiję paaugliai. O vaikai į ligonines patenka jausdami pačius įvairiausius simptomus.
„Sutrikę, kartais agresyvūs, kartais nesiorientuoja aplinkoje, kartais trinka kvėpavimas, kartais traukuliai. Yra ir širdies sutrikimo atvejų. Vemia, pilvo skausmai. Tiesiog tai yra toksinis medžiagų poveikis organizmui“, – sako vaikų gydytojas prof. Rimantas Kėvalas.
Širdies ligų rizika
Be sukelto apsinuodijimo kaitinamąjį tabaką rūkantys paaugliai rizikuoja anksčiau susirgti ir širdies ligomis.
„Šiems žmonėms ligos vystymąsis pagreitės ir jeigu mes turime pacientus, susergančius miokardo infarktu vyresnio amžiaus, tos ligos ateityje gali jaunėti ir būti nustatomos jaunesniame amžiuje“, – teigia kardiologų draugijos atstovas Tomas Lapinskas.
Anot psichologų, vaikai labai lengvai pasiduoda įtakai ir smalsumui išbandyti naujus dažnai ir pavojingus dalykus. Savo vaikų elgesį turi stebėti tėvai, mokymo įstaigos ir prieš draudimus pirmiausia užsiimti stipria prevencija.
„Bendraamžių įtaka. Paauglystėje yra labai svarbu, koks elgesys vertinamas, kaip tokiu madingu. Stipriu, vertingu ir jeigu bendraamžių grupėje susidaro tokia nuostata, kad vartoti kažkokias medžiagas yra gerai, tai tada kai kurie, kurie patys nesiimtų, pasiduoda bendraamžių tokiam spaudimui ir gali įsitraukti“, – tvirtina „Vaikų linijos“ psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė.
Vidaus reikalų ministerija šiuo metu ruošia prevencijos projektą, įtrauksiantį daugybę institucijų, tarp jų mokyklas, policiją. Pareigūnai žada reidus, naują mokyklų kontrolės sistemą, kad sumažintų į ugdymo įstaigas patenkančių kvaišalų kiekį.
