Po tropinio karščio praėjusį savaitgalį vėl grįžo lietuviška vasara. Šios kelios karštos dienos per vasaros sezoną – tai nieko anomalaus, tropinės oro masės retkarčiais pasiekia net Suomijos pietinę dalį ar Baltosios jūros pietinę pakrantę Rusijoje.
Pastarasis karšto oro įsiveržimas šią vasarą jau antras, bet tikros karščio bangos kriterijų neatitiko, nes maksimali oro temperatūra didesnėje Lietuvos dalyje pakilo iki +30 °C ir daugiau tik rugpjūčio 6 dieną. Tačiau šis kaitros atvejis pasižymėjo ne rekordiniu karščiu, o ekstremalių orų reiškinių gausa.
Pasakė, kas Lietuvoje ir Latvijoje lėmė galingą audrą
Pirmiausia reiktų pakalbėti apie visų šių reiškinių genezę. Juos lėmė transformuotas Viduržemio jūros ciklonas, kuris staigiai ėmė sparčiau vystytis ir rugpjūčio 4 dienos pavakarę pajudėjo į šiaurę nuo Balkanų pusiasalio (Serbija, 1006 hPa).
Rugpjūčio 6 dienos vakare jo centras jau buvo virš pietinės Baltijos, o slėgis centre sumažėjo iki 993 hPa ir toliau krito. Toks spartus ir nesezoniškas pietinio ciklono gilėjimas lėmė labai šilto ir vandens garais prisotinto oro greitą pernašą nuo Juodosios jūros regiono bei Šiaurės Kaukazo link rytinės Baltijos.
Rugpjūčio 5 dienos vakare Lietuvą iš pietryčių pasiekė šiltasis minėto ciklono centras, smarkiai su perkūnija pradėjo lyti šalies pietuose ir pietryčiuose, o naktį visa ši zona pasislinko į Lietuvos centrinę dalį ir Žemaitiją.
Kitos dienos ryte šis frontas pasiekė mūsų Baltijos pajūrį, jo greitis sulėtėjo ir vietomis „išpylė“ stichinį lietaus kiekį. Labiausiai nukentėjo Klaipėda ir Palanga, kur lietaus kolektoriai nespėjo „sugerti“ tokio vandens kiekio, ėmė skęsti miestų gatvės. Beveik visą sekmadienį išsilaikė karšti ir labai tvankūs orai, o vakare iš pietvakarių priartėjo šaltasis minėto ciklono frontas, kuris pasirodė esąs labai kontrastingas: jis skyrė labai drėgną tropinę oro masę nuo vėsaus poliarinio oro.
Labiausiai šį kontrastingumą galėtų rodyti 0 °C izotermos aukščio pokytis. Pagal Kauno radiozondavimo duomenis šis lygis nuo maždaug 3,8 km naktį iš sekmadienio į pirmadienį pažemėjo iki 2,3 km kitą naktį. Be to, toje pačioje stotyje nustatytas integruotas vandens garų kiekis atmosferos stulpe (tropinėje oro masėje – apie 48 kg/m2) buvo artimas ar net didesnis už tą, kuris pasitaiko virš pietinių JAV valstijų vasarą ir nedaug trūko iki Indijos vasaros musonui būdingų reikšmių.
Taigi šis kontrastingas frontas vėl vietomis lėmė stichinį lietaus kiekį, intensyvias perkūnijas, škvalą ir net stambią krušą, kuri Lietuvoje pasitaiko ypač retai. Škvalo metu kai kuriose vietovėse vėjas trumpam sustiprėjo iki uraganinio (> 32 m/s) ir toks staigus sutiprėjimas lėmė medžių lūžius, išvartas, nuplėštus stogus. O ten, kur dar praėjo ir stambi kruša – dužo pastatų ir automobilių langai, prakiuro čerpiniai ir šiferiu dengti stogai.
Daugiausia tokių vietų užfiksuota Šiaurės Lietuvoje ir, vietomis, Suvalkijoje, o pirmadienį toliau frontui slenkant į šiaurę smarkiai nukentėjo Latvijos Bauskės, Jelgavos ir Dobelės kraštai (rajonai) Ziemgaloje ir Maduonos kraštas Vidzemėje.
Sugrįš šiluma
(Trečiadienio pavakarę – red. past.) nesezoniškai gilus ciklonas (kuriam Vokietijos orų tarnyba suteikė „Hanso“ vardą) vis dar stipriai veikia Skandinavijos orus: stiprios audros pakrantėse pirmiausia paveikė Švedijos ir Suomijos, o vėliau – Norvegijos ir Danijos pakrantes.
(Rugpjūčio 10 d. – red. past.) šis ciklonas dar vis darys įtaką orams Skandinavijoje bei Lietuvos ir Kurzemės (Latvija) pakrantėje, tačiau vis labiau silps.
Penktadienį Lietuvoje orai aprims, šalis atsidurs aukštesnio slėgio sąsmaukoje tarp anticiklonų Arktyje ir Vidurio Europoje. Oro temperatūra didesnėje Lietuvos dalyje popietinėmis valandomis pakils iki +20 °C ir daugiau, tik Žemaitijoje ir pajūryje ji bus žemesnė, naktys išliks vėsios.
Nuo šeštadienio orai ims šilti ir kitos savaitės pradžioje dienos oro temperatūra pakils iki +25 – + 28 °C, o vietomis (daugiausia šalies pietuose ir rytuose) iki +30 °C. Taip pat sušils ir naktys, susilpnės vėjas bei sumažės kritulių tikimybė. Grįžę šilti orai turėtų išsilaikyti iki kitos savaitės ketvirtadienio–penktadienio.
Kitos savaitės pabaigoje, prognozuojama, ims stiprėti poliarinis anticiklonas virš Norvegų ir Barenco jūrų, kuris į Baltijos regioną nukreips sausesnį ir vėsesnį orą. Ilgalaikių orų prognozių duomenys rodo, kad antra mėnesio pusė bus nedaug šiltesnė ir sausesnė lyginant su daugiamečiais duomenimis.
