Nors žmogus gali nejausti jokių įtartinų požymių, širdine sveikata Kauno klinikų kardiologijos konsultacijų ir diagnostikos skyriaus vadovė, gydytoja kardiologė prof. Jurgita Plisienė patarė pradėti rūpintis laiku, nelaukiant ligos pradžios signalų.
„Lietuviai turi absoliučiai unikalią galimybę – širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą, kuria labai kviečiu pasinaudoti. Ne veltui ji skirta 40–60 metų žmonėms, tai jeigu tau jau yra virš 40, reikia iš pradžių kreiptis į šeimos gydytoją, jis įvertina riziką ir, jeigu ji yra labai didelė, tada jau nukreipia pas kardiologą išsamiam ištyrimui“, – kalbėjo ji „Žinių radijo“ laidoje „Gyvenu ir spėju“.
Jei turite tokių giminaičių – susirūpinkite
Profesorė ragino negalvoti, kad jei nieko neskauda, viskas su širdimi gerai. „Pavyzdžiui, cholesterolio [padidėjimo] nejaučiame, bet jeigu jis yra ženkliai padidėjęs, tai didina riziką. Genetinio polinkio irgi nejaučiame, bet tai irgi didina riziką. Kraujo spaudimas – kartais žmonės tikrai nejaučia, kad turi padidėjusį kraujospūdį. Taigi yra tokių rizikos veiksnių, kuriuos net ir be jokių simptomų šeimos gydytojas turėtų įvertinti“, – pabrėžė gydytoja.
Kalbėdama apie genetinį polinkį sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, kardiologė pabrėžė, kad jo vaidmuo labai svarbus ir čia vis atrandama naujų rizikos veiksnių:
„Jeigu yra tokių artimų giminaičių, kuriems jauname amžiuje diagnozuotos širdies ir kraujagyslių ligų, tai jau yra vienas iš labai svarbių rizikos veiksnių.“
Pasak jos, tai galėtų būti tokios situacijos šeimoje, jei, pavyzdžiui, būdamas 50-ies staiga mirė tėtis arba 36-erių broliui jau yra atlikta šuntavimo operacija.
„Iš esmės svarbu, jei fizinio krūvio metu atsiranda pokyčiai, kurių anksčiau nebuvo – dusulys, skausmas, diskomfortas krūtinėje, kažkokie ritmo sutrikimai. Į tai jau reiktų atkreipti dėmesį.“
„Ir diskutuojant, jau reikia ar dar ne vartoti statinus, vertiname, kokia yra genetika. Jeigu niekas šeimoje nuo širdies ir kraujagyslių ligų nemirė, dar gal galime diskutuoti. Bet jeigu jau yra genetinis polinkis, tada tai yra tikrai svarbus rizikos veiksnys“, – kalbėjo gydytoja.
Simptomų ragina nenurašyti nuovargiui
Dėmesio širdinei sveikatai ypač reikėtų skirti, jei jau pasireiškia tam tikri požymiai, nenurašyti to nuovargiui ir panašiai. „Pavyzdžiui, žmogus visą laiką gerai toleravo fizinį krūvį ir staiga užlipęs į 3 aukštą turi pastovėti, nes jam spaudžia širdies plote arba atsiranda dusulys. Arba jis nebegali paeiti tokiu greitu tempu kaip anksčiau.
Iš esmės svarbu, jei fizinio krūvio metu atsiranda pokyčiai, kurių anksčiau nebuvo – dusulys, skausmas, diskomfortas krūtinėje, kažkokie ritmo sutrikimai. Į tai jau reiktų atkreipti dėmesį“, – patarė J. Plisienė.
Be to, kitą kartą žmonės, pajautę kažką neįprasto epigastriumo srityje, klaidingai tai palaiko virškinimo bėdų išraiška: „Tada galvoja, kad čia skrandis ir nieko tokio. Būna, kad net pykina, vemia, sako, kad čia skrandis, o tai būna infarkto požymis.
Tai jeigu ūmiai atsirandus kažkokiam skausmui ties duobute, lydint pykinimui, vėmimui, žmogus laiku neatvyksta pas medikus, pasekmės gali būti liūdnos.
Laikas įvykus infarktui yra labai svarbus – ne veltui pirmos 2 valandos vadinamos auksinėmis. Per tą laiką atvėrus užsikimšusią kraujagyslę širdies raumuo nukenčia mažiau.“
Širdžiai svarbiausiais balansas
Prakalbus, kokie kasdieniai įpročiai, jau nekalbant apie tokius žalingus įpročius kaip rūkymas, kitą kartą nė nesusimąstant daro teigiamą ir neigiamą įtaką širdžiai, profesorė akcentavo, kad kaip ir gyvenime, puoselėjant kardiovaskulinę sveikatą svarbus balansas.
„Tai reiškia, kad sportuoti tikrai yra ir sveika, ir verta, ir būtina. Bet ar reikia iškart pradėti bėgti maratonus? Turbūt širdžiai tai nėra pats geriausias dalykas, jeigu staiga pradedame tą daryti. Taip pat svarbus ir balansas mityboje.
Bet jeigu manęs prašytų išskirti kažkokį vienas svarbiausią dalyką, kas labiausiai padeda širdžiai, tai yra fizinis aktyvumas – pradedant nuo elementaraus vaikščiojimo. Jau nuėjus virš 7 tūkst. žingsnių atsiranda labai didelė nauda širdies ir kraujagyslių ligoms.
Taip suaktyviname kraujotaką, pasigaminame laimės hormonų, ypač jeigu vaikštome miške, padidiname širdies susitraukimų dažnį, kraujospūdį. Kraujagyslės taip treniruojasi – esant didesniam spaudimui jos išsiplečia, tampa elastingos, lengviau priima fizinį krūvį. Taigi tai yra ne tik raumenų, bet ir širdies raumens treniravimas, o tai tiesiog gerai bendrai organizmo sveikatai“, – komentavo kardiologė.
Nesusižavėti mitybos madomis
Pašnekovė pasidžiaugė, kad jaunesnė karta išties labiau rūpinasi savo sveikata. „Dabar rūkyti nemadinga, parkuose pilna sportuojančių, bėgiojančių žmonių. Su mityba irgi visi stengiasi, žino, kas sveika, kas – ne, ką valgyti ir ko nevalgyti.
Kita vertus, matome ir daug kraštutinumų, žmonės dažnai susižavi įvairiomis dietomis, bet pažymiu, kad visur reikia balanso. (...) Šiaip mums reikia visko – baltymų, mikroelementų. (...) Pavyzdžiui, jeigu yra vegetarai arba veganai, galima [taip maitintis], bet sunku gauti baltymų su nedideliu kaloražu.
Pavyzdžiui, jeigu žmogus, tarkime, nori mesti svorį ir laikytis augalinės mitybos, sunku gauti tiek baltymų, kiek reikia mūsų kūnui, nes dažniausiai tada yra daug ankštinių, kurie gana kaloringi. Yra tokių, kurie staiga pradeda laikytis karnivorinės mitybos, kai valgo vien mėsą ir jūros gėrybes, tada baltymų gauna daug, bet tada jau cholesterolis gali labai stipriai padidėti. Tad visur reikia balanso“, – įvairiomis mitybos madomis nesižavėti siūlė gydytoja.
Svarbiausia išmiegoti pakankamą valandų kiekį – ar ryto, ar vakaro valandų sąskaita, turbūt tai nėra taip labai svarbu.
Paklausta, kiek geram širdies darbui svarbus dienos ritmas, pašnekovė sutiko, kad visi turi skirtingus biologinius laikrodžius, tačiau svarbiausia, kad režimas būtų reguliarus.
„Vieniems tikrai reikia išsimiegoti ir sunku ryte atsikelti, o kiti atvirkščiai – turi užsistatyti žadintuvą, kada turi eiti miegoti, kad laiku atsikeltų. Svarbiausia išmiegoti pakankamą valandų kiekį – ar ryto, ar vakaro valandų sąskaita, turbūt tai nėra taip labai svarbu.
Esame ir su neurologais diskutavę apie miegą, tai visgi labai eiti prieš savo biologinį laikrodį negerai, tad jeigu „pelėdai“ liepsime keltis 5 ryto, tai bus stresas. Tad jeigu galimybės, sąlygos leidžia, turime įsiklausyti į savo biologinį laikrodį ir stengtis idealiausiu atveju keltis be žadintuvo“, – patarė J. Plisienė.
