Kardiologas pažymi: širdies ligos ir senėjimas vystosi tolygiai, tai reiškia, kuo vyresni esame, tuo didesnė širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Vis tik neretai patys trumpiname sau gyvenimą nesirūpindami sveikata ir nustumdami ją į antrą, trečią ar net ketvirtą planą.
Kas didina aterosklerozės riziką?
Nekontroliuojamas aukštas kraujospūdis, padidėjęs cholesterolio kiekis lemia, kad bėgant laikui vystosi aterosklerozė – formuojasi aterosklerotinės plokštelės, kurios užkemša kraujagysles. Daugelis to nei jaučia, nei žino, o pasekmės gali būti skaudžios.
„Aterosklerotinė plokštelė yra, kaip čia pavadinti, kaip spuogas. Ir jeigu žmogus, tarkim, suserga pneumonija ar kokiu nors virusu, sekančius tris mėnesius jam yra žymiai didesnė rizika susirgti miokardo infarktu, nes esantis uždegimas organizme pakliūva į visus audinius, tarp jų ir į cholesterolio plokšteles, kurios tampa reaktyvios.
Susiklosčius blogoms aplinkybėms, tarkim, neišsimiegojo žmogus, spaudimas padidėjo, gal išgėrė mažiau vandens – tada trombocitai tampa šiek tiek aktyvesni, gali plokštelė įplyšti ir sukelti miokardo infarktą“, – aiškino R. Šerpytis.
Rūkymas – širdies žudikas
Miokardo infarkto riziką didina ne tik nekontroliuojamas aukštas kraujo spaudimas, padidėjęs cholesterolis ar genetinis polinkis (kuris, beje, nulemia labai daug), bet ir gyvenimo būdo veiksniai. Pavyzdžiui, vienas dažnas įprotis gyvenimą gali sutrumpinti net dešimtmečiu.
„Užkalkėjimai kraujagyslių ir susiaurėjimai vystosi gyvenime visiems, tačiau plyšimas, kai kraujagyslė įplyšta, žymiai dažnesnis tiems, kas rūko – ir jis atsitinka vidutiniškai dešimt metų anksčiau.
Jeigu, pagal literatūrą ir statistiką, žinome, kad širdies ligos vyrams labai padažnėja – infarktai, insultai – būnant 50–55 metų, tai tiems, kas rūko, reikėtų atimti 10 metų: nuo 40-ies“, – kalbėjo kardiologas.
Ir net tiems, kurie rūko retai, kyla didesnė rizika – jie yra priskiriami rūkoriams. Į didesnio pavojaus zoną patenka ir rūkantys elektronines cigaretes bei „veipinantys“ asmenys, nes jų sudėtyje yra ne tik tabako, bet ir kitų medžiagų, kurių poveikis iki šiol tiksliai nežinomas.
Juolab kad cigaretes rūkantys žmonės tai daro rečiau nei „veipintojai“, kurie garina nuolat, be sustojimo. Ir čia kyla dar viena problema – jei paprastas cigaretes rūkančio žmogaus surūkytą kiekį galima apskaičiuoti pakmečiais (vienas pakmetis – vienas cigarečių pakelis kasdien vienerius metus), tai su „veipais“ neaišku, ar vienas prilygsta pakeliui cigarečių, ar daugiau, o gal mažiau. O kuo ilgiau ir daugiau rūkome, tuo didesnė rizika.
Rūkantieji sensta greičiau
„Labai rizika padidėja, kada žmogus turi 20–30 pakmečių ir daugiau – tada didėja rizika vėžio ir aterosklerozės. Mes kalbame apie 20–30 metų.
Iki 25 metų, jei žmogus rūko, sakau, organizmas yra jaunas, pakankamai atsparus, tad ir rizika mažesnė, jeigu ekspozicija nėra labai ilga. Svarbu tik tai, kad žmogus mestų ir laiku susizgribtų.
Kaip bebūtų, tai nėra nekaltas dalykas. Nuo 30 metų žmogus jau pradeda senti, procesai nebėra tokie optimalūs“, – pridūrė gydytojas.
Sulaukus trisdešimties, metabolizmas per metus sumažėja vienu procentu, sportuojančiųjų – puse procento. O rūkantieji sensta greičiau, nes jų organizme nuolat vyksta uždegiminiai procesai.
Kaip pasakojo R. Šerpytis, lėtinis uždegimas lemia, kad ląstelės greičiau pažeidžiamos, greičiau vystosi aterosklerozė, nes tabako dūmai ir kitos medžiagos pažeidžia vidinį kraujagyslių sluoksnį. Ten gali kauptis cholesterolis. O jei padidėjęs gliukozės kiekis, tai dar labiau skatina cholesterolio patekimą į kraujagyslės sienelę.
Miego trūkumas žalingas širdžiai
Ne tik rūkymas žaloja mūsų širdį ir organizmą. R. Šerpytis išskiria dar vieną daugeliui būdingą įprotį – miego trūkumą, pastovų neišsimiegojimą. Pasak kardiologo, kokybiškas miegas mūsų visuomenėje yra pernelyg nuvertintas rodiklis, į kurį nekreipiama pakankamai dėmesio.
O nuėjus vėlai miegoti, anksti keliantis ir neišmiegant reikiamo valandų skaičiaus, kiekvieną kartą darome meškos paslaugą savo organizmui:
„Jeigu žmogus nuolat neišsimiega, vėlai eina gultis, labai anksti keliasi, jis nėra pratęs, tarkim, nėra vyturys, tada kiekvieną kartą taip nutikus antinksčiai gamina daugiau kortizolio – medžiagos, kuri didina uždegimą ir kraujospūdį.
Dažnai žmogus, kuris nuolat patiria daugiau streso, turi ir aukštesnį kraujospūdį. Ir nėra gerai neišsimiegoti. <...>
Supergalia nėra anksti keltis, supergalia yra išmokti laiku nueiti miegoti. Nes jeigu tu laiku nueisi miegoti ir turėsi savo septynias valandas miego, atsikelsi anksti ir ilguoju laikotarpiu prie to priprasi.“
Didelio streso pasekmė – miokardo infarktas
Dar vienas dalykas, kurį daugelis nuvertina, – stresas, tyliai žudantis širdį. Jis didina kraujospūdį, cholesterolio kiekį ir ilgainiui gali sukelti širdies ligas bei aterosklerotines komplikacijas.
Vis tik žvelgiant ne tik iš ilgalaikės perspektyvos, itin stiprios emocijos gali tapti ūmių būklių priežastimi dėl staigaus kraujagyslių spazmo.
„Kas vyksta? Kai žmogus labai išsigąsta arba labai labai supyksta, organizmas išleidžia daug adrenalino. Adrenalinas tiems, kurie turi polinkį, suspazmuoja kraujagysles. <...> Ir tada įvyksta vadinamasis sudaužytos širdies sindromas, dar kitaip vadinamas Takotsubo sindromu“, – aiškino kardiologas.
Jis prisiminė ir vieną įsimintiną atvejį iš savo praktikos, kai į gydymo įstaigą dėl Takotsubo sindromo atvyko su kaimyne susipykusi moteris.
„Kaimynė atėjo ir jai burokus išspardė. Jai kilo didžiulis stresas, ji taip supyko, kad dėl to išsiskyręs didelis adrenalino kiekis sukėlė kraujagyslių spazmą ir ji patyrė infarktą.
Jos kraujagyslės invazinių tyrimų – koronarografijos – metu buvo visiškai švarios, švarios kaip švilpukai, bet įvyko vazospazmas ir įvyko miokardo infarktas“, – pasakojo gydytojas.
Pasirodo, sudaužytos širdies sindromas gali pasireikšti ne tik dėl didžiulio pykčio ar kitų stiprių neigiamų emocijų – jis gali ištikti ir patyrus intensyvias teigiamas emocijas. Be to, kai kuriems žmonėms nuo stiprių emocijų pasireiškia situacinės sinkopės – jie praranda sąmonę.
Pagrindinis miokardo infarkto simptomas – mokėkite atpažinti
Ištikus miokardo infarktui svarbi ne tik kiekviena minutė, bet ir sekundė, todėl visiems būtina žinoti, kaip jį atpažinti. Kardiologas R. Šerpytis išskiria vieną pagrindinį simptomą, kurį pajutus delsti negalima:
„Reikėtų atkreipti dėmesį, jeigu atsiranda skausmas širdies plote – toks, kokio gyvenime nesi jutęs. Veržiantis, spaudžiantis, plintantis į apatinį žandikaulį, kairę ranką ar pilvą. Jis dažniausiai būna susijęs su fiziniu krūviu. Jei žmogus nustoja ką nors daryti – skausmas praeina. Tai yra pagrindiniai požymiai, kad skausmas susijęs su širdimi. <...>
Pagrindinis simptomas – spaudžiantis, gniaužiantis, niekad nejustas skausmas, susijęs su fiziniu krūviu: lipant laiptais, nešant sunkesnį daiktą ar paskubėjus. Sustojus jis praeina. Tai simptomas, kuris mums kelia labai didelį nerimą.“
Kaip mažinti miokardo infarkto riziką?
Visi nori gyventi kuo ilgiau. Tikėtina, kad laikui bėgant gyvenimo trukmė dar labiau ilgės dėl tobulėjančių technologijų ir medicinos, tačiau pirmiausia verta pradėti nuo elementarių dalykų – sveikos gyvensenos ir rūpinimosi savo sveikata.
Gydytojas kardiologas R. Šerpytis pataria, kokius tris svarbiausius dalykus kiekvienas galime padaryti jau dabar:
„Žinoti savo skaičius – koks yra kraujospūdis ramybėje, kokia gliukozė, koks cholesterolis. Jei jie pakitę – juos koreguoti. Judėti. Ir nerūkyti, nepriaugti svorio. Esmė yra sekti savo kraujospūdį ir svorį, nes dažnai žmonės nekreipia dėmesio į svorio prieaugį, o tai lemia visas kitas bėdas.
Kodėl svarbu sveikai gyventi nuo 20 iki 40 metų? Nes tai tiesiogiai nulemia, kokia sveikata bus sulaukus 50–60-ies. Todėl jauniems žmonėms energiniai gėrimai, rūkymas, alkoholis ar narkotinės medžiagos tikrai nėra naudingi. Jei tikslas – gyventi ilgai, susizgribti reikia kuo anksčiau.“
Visą tinklalaidę „Tapk geresniu“ galite žiūrėti čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
