Kurtuvėnų regioninio parko kaiminystėje gyvenanti moteris kreipėsi į naujienų portalą tv3.lt. Anot jos, Rytų Žemaitijoje jau kuris laikas vyksta Lietuvos kariuomenės pratybos. Skraidantys sraigtasparniai, ginklų šūviai ilsėtis neleidžia net naktimis.
„Situacija tokia, kad jau daugiau nei metus laiko jie pasidarė treniruočių bazę, poligoną Kurtuvėnų regioniniame parke. Prieš 2 savaites pratybų metu buvo pasitelktas sraigtasparnis, kuris skraidė pirmyn atgal liesdamas medžių viršūnes.
Šiąnakt (ketvirtadienio naktį, – aut. past.) 2:35 val. nakties ir vėl prabundam nuo šaudymų. Išbėgus į kiemą, virš jo skraido dronas, taip pažeisdamas privatumą, o norint eit pasižiūrėt ar gyvūnai nepasibaidė, jie manęs nepraleidžia, nes vyksta pratybos“, – piktinosi skaitytoja.
Anot jos, Lietuvos kariuomenė tokias pratybas organizuoja neinformavusi vietos gyventojų, atsakingų institucijų. Baigę pratybas vietos nesutvarka, todėl čia galima rasti net ir gilzių:
„Su tas pratybas rengusiais karininkais sutarėm, kad garsiniai šoviniai negerai. Jie atvažiavo pas mus, suderinom kur žemes mūsų, kur ne. Sutarėm, kad prieš pratybas informuos, šoviniai bus tylūs, susirinks šiukšles, šoviniu gilzes po pratybų, kurias pagal įstatymą jie privalo surinkti, bet realybė tokia, kad nesurenka ir visam parke mėtosi šoviniai.
Buvo iškviesta policija, kurios pareigūnų teigimu, policija nebuvo informuota arba buvo informuota netinkamai. Tai jeigu įstatymas kariuomenei nurodo susirinkti šovinius ir informuoti atitinkamus asmenis dėl vykdomu pratybų, o jie to nepadaro, tai reikėtų traktuoti, kaip įstatymų nesilaikymu.“
Moteris kelia retorinį klausimą, „ar regioninis parkas išvis pratyboms tinkama vieta“?
Kariuomenė situaciją vadina nesusipratimu
Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su Lietuvos kariuomene. Paprašyta pakomentuoti susiklosčiusią situaciją kariuomenė tikino, kad tai – nesusipratimas.
„Visos pratybos, kurias rengia Lietuvos kariuomenė, yra organizuojamos tik susiderinus su teritorijų savininkais, tai gali būti ir valstybinė žemė, suderinus su savivaldybėmis, seniūnijomis, ir privati teritorija, kuomet gautas savininkų leidimas. Kariuomenė nerengia pratybų vietose, kuriose tokia veikla yra draudžiama.
Minimu atveju buvo rengtos nedidelės kelių Lietuvos kariuomenės padalinių žvalgų pratybos, apie jas informuota eilė institucijų, tarp jų – savivaldos institucijos ir Bendrasis pagalbos centras. Šiose teritorijose kariai pagal draugišką susitarimą su gyventojais prieš treniruodamiesi juos informuoja iš anksto, tačiau kartais gali pasitaikyti nesusipratimų, kaip greičiausiai nutiko ir šiuo atveju“, – aiškino Lietuvos kariuomenės atstovas majoras Gintautas Ciunis.
Anot jo, kariuomenė po pratybų visuomet sutvarko vietą, tačiau gali įvykti nenumatytų atvejų:
„Organizuodami pratybas, kariai ne tik derinasi su suinteresuotomis pusėmis, bet visuomet susitvarko pratybų vietą, taip pat organizuoja ir prevencines tvarkos akcijas tiek poligonuose, tiek apylinkėse. Tačiau pratybų metu gali įvykti nenumatytų atvejų ar iškilti nenumatytų aplinkybių, todėl priimame visą informaciją, kuri gali būti susijusi su karių palikta žala, kadangi kariuomenėje yra numatyti žalos kompensavimo gyventojams mechanizmai.“
G. Ciunis tikina, kad Lietuvos kariuomenė, kaip ir minėta anksčiau, pripažįsta, kad ši situacija – nesusipratimas. Kariai yra suinteresuoti bendradarbiauti ir su institucijomis, ir su gyventojais, nes be uniformų jie – tos pačios visuomenės dalis.
Žinia dėl karinio poligono: bus galima steigti ne tik Žemaitijoje
Karinį poligoną bus galima steigti bet kurioje šalies vietoje – ne tik Žemaitijoje, trečiadienį pranešė Aplinkos ministerija.
Tokia galimybė atsirado papildžius Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano (LRBP) sprendinį – atsisakyta ankstesnio prioriteto jį steigti penkias Žemaitijos savivaldybes kertančioje teritorijoje.
„Tokiai alternatyvai sudaryti pakanka papildyto LRBP sprendinio, nes būtų visiškai neracionalu keisti praėjusios kadencijos Seimo patvirtintą LRBP koncepciją ir perdaryti grafinius sprendinius. Tai užtruktų apie dvejus metus ir kainuotų apie 1,4 mln. eurų“, – rašoma pranešime.
Kur steigti naująjį poligoną, nuspręs Krašto apsaugos ministerija (KAM), kuri vasarį pranešė atšaukianti kariniam poligonui rezervuotas teritorijas Vakarų Lietuvoje.
Kovą aplinkos ir krašto apsaugos ministrai S. Gentvilas bei Arvydas Anušauskas pranešė vietos naujam poligonui ieškosiantys ne tik Žemaitijoje, bet ir visoje šalies teritorijoje.
Patikslinti LRBP sprendinį sutarta atsižvelgiant į Telšių, Mažeikių, Šiaulių, Akmenės, Kelmės savivaldybių bei jų bendruomenių prašymus, kad būtų galima atlikti galimybių ir poreikio studiją naujam kariniam poligonui bei karinio mokymo teritorijoms įrengti visoje Lietuvos teritorijoje.
Naujas poligonas Lietuvos kariuomenei reikalingas, siekiant užtikrinti tinkamas sąlygas treniruotis Lietuvos ir NATO sąjungininkų kariams.
Lietuvoje didžiausi yra Pabradės ir Gaižiūnų poligonai, bet stiprėjant Lietuvos kariuomenei ir augant sąjungininkų karių skaičiui jų ima nebepakakti, o plėtra jau praktiškai nebeįmanoma.
