Visgi tokios architektūrinės vizijos įtikino ne visus, „Facebook“ savo apmaudą dėl galimai darkomos bažnyčios aplinkos liejo ne tik eiliniai žmonės, bet ir garsūs architektai.
Architektas Audrys Karalius savo „Facebook“ paskyroje rašė, kad pamatęs betono liejinius aplink Zapyškio bažnyčią patyrė svetimą gėdą.
„Verkiau...prisipažįstu – man kartais gėda būti architektu“, – rašė jis.
Besikeičiančia bažnyčios aplinka ir keistais architekto sprendimais stebėjosi ir kiti su paveldosauga ir architektūra susiję žmonės.
Tiesa, su tokia nuomone sutinka ne visi. Pasak Kauno rajono mero patarėjo Edmundo Mališausko, ne viskas yra taip, kaip atrodo.
„Žinote, ką daro nuotraukos. Aš ką tik atsidariau (nuotrauką) ir atrodo, kad ten viskas užlieta, bet išties ten taip nėra. Čia yra tik projekto pradžia, nuotraukose yra paimtas toks kampas, kad atrodo, jog viskas užlieta betonu. <..> Ten bus promenada, suoliukai, amfiteatras. Bažnytėlė yra maža, ten telpa tik apie 50 žmonių, todėl galima daryti tik kamerinius renginius. O šiaip galvojant apie daugiau žmonių, norisi, kad ir amfiteatriukas būtų ir scena, choras, kad tilptų. Dėl to ir daroma. Kažkam gražu, kažkam negražu. Bet tą gražu, negražu gal reikia spręsti, kai bus baigta. <..> Žinoma, vertinti galima, bet gal reikėtų sulaukti rezultatų“, – sakė mero patarėjas, patikinęs, kad visas projektas buvo derintas su paveldosaugininkas.
„Žinote, derinta su paveldu, architektas (kuris vykdo projektą) yra daug dirbęs su paveldu. Daug puikių darbų padaręs ir apdovanojimų gavęs, tai žinote, kažkuo turi pasitikėti. Nesugalvojo meras ar vedėjas, kad čia taip turi būti. Ir dar kartą sakau, tai nėra baigtas darbas“, – kalbėjo Kauno rajono mero patarėjas E. Mališauskas.
Kultūros paveldo komisijos pirmininkė Evelina Karalevičienė tv3.lt tikino, kad komisija Zapyškio aplinkos pertvarkymo klausimo nenagrinėjo, bet asmeniškai ją nustebino tai, ką pamatė.
„Aš nemačiau gyvai, kaip tai atrodo. <..> Tai, ką aš pamačiau nuotraukose atrodo, kaip agresyvus svetimkūnis, nederantis prie istorinės bažnyčios ir, žinoma, gamtinės aplinkos. Bet vėlgi, manyčiau, pirmiausia reikėtų klausti pačių architektų, kodėl buvo priimti tokie sprendimai ir gal dar reikėtų tikėtis, kad tai – negalutinis vaizdas ir kažkas iš esmės pasikeis ir atrodys kitaip“, – vylėsi Kultūros paveldo komisijos pirmininkė.
Ji svarstė ar išties negalima lyginti Zapyškį su Kopenhaga ir Oslu, kaip, kad norėtų projekto Zapyškyje architektas.
„Kas vienu atveju tinka viename mieste, nebūtinai tinka kitame. Mes truputį skiriamės. Šiaip mane, dar labai nustebino architektai Prikockiai, kurie yra žinomi, kaip puikūs restauratoriai ir architektai, mokantys elgtis su paveldo objektais ir istorine aplinka. Aš darau prielaidą, kad gal dar pasikeis tas vaizdas“, – sakė E. Karalevičienė.
Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vadovas, kuris ir turėjo prižiūrėti Zapyškio bažnyčios ir jos aplinkos darbus, pirmadienį skubiai išvyko į pasitarimą sostinėje, pasak jo, komentuoti situaciją jis galės tik pasitaręs Vilniuje.
O pats architektas, atsakingas už Zapyškio bažnyčios aplinkos pokyčius Gintaras Prikockis, telefonu neatsiliepė. Visgi, kiek anksčiau dienraščiui „Kauno diena“ jis yra sakęs, kad jo vizijose Nemuno krantinė turėtų tarnauti ne vien dviratininkams, bet virsti promenada su poilsio aikštelėmis, kurioje vietos užtektų pėstiesiems ir net automobiliams. Architektas taip pat žiniasklaidai yra užsiminęs, kad Zapyškis galėtų tapti mažaisiais Kanais: su promenada ir Nemune įrengtu atviru baseinu.
Kilus sąmyšiui Kauno rajono savivaldybė išplatino pranešimą, kuriame architektas G. Prikockas tikina, kad nerimas dėl Zapyškio bažnyčios ir jos aplinkos kilo gerokai per anksti.
„XVI amžių menantis šventovės pastatas jau praktiškai baigtas sutvarkyti: atlikti archeologiniai tyrimai, restauruoti sieninės tapybos fragmentai, įrengta šildymo sistema, sutvarkytas balkonas, įrengtos pagalbinės patalpos, pastatyti kryžiai. Atliekant archeologinius tyrimus, atkasti buvusios varpinės pamatai. Taip pat perlaidoti šventoriuje buvusių žmonių palaikai, įrengtas osarijus, liaudiškai vadinamas kaulinyčia“, – rašoma Kauno rajono savivaldybės pranešime.
Pasak architekto, visa šventoriaus teritorija jau išklota specialia rulonine velėna, jokia invazija čia neplanuojama. Netrukus 1 ha ploto sklype šalia šventovės bus įrengti šviečiantys elementai, žymintys buvusio šventoriaus ribas, bus suformuoti ir apšviesti pėsčiųjų takai.
„Tarp šventoriaus ir Nemuno pakrantės formuojamas 130 m. pėsčiųjų takas ir viešųjų renginių vieta. Dalis tako bus padengta granito plokštelėmis, likusi dalis bus grublėto betono. Per visą tako ilgį bus įrengtas glazūruotos keramikos suolelis, dekoruotas rankų darbo plytomis su senoviniais ornamentais. Nuo suolelio bus galima grožėtis vaizdais į abi puses: iš vienos pusės čia atsiveria Nemunas ir Kulautuvos pušynai, iš kitos – gotikinė Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. Reaguodamas į socialiniuose tinkluose pastabas dėl liejamo betono, architektas patikino, kad užbaigus darbus, vaizdas gerokai pasikeis“, – tikino architektas R. Prikockis.
Projekto vadovė Jurgita Rakauskaitė pabrėžė, kad tvarkant bažnyčios aplinką nebuvo nukirstas nė vienas medis. „Šiaurės vakarinėje dalyje augantis senas gluosnis smarkiai išpuvęs, tačiau jis vienišai bažnytėlei sudaro gražią draugiją, todėl nusprendėme medį palikti“, – sakė projekto vadovė.
Kadaise aplink bažnyčią formavosi miestelis, čia stovėjo kelios dešimtys medinių pastatų. Projekto autoriai iš senovinių nuotraukų pamėgino juos perpiešti. Šį vaizdą bus galima pamatyti iš metalo nulietoje informacinėje lentoje.
Savivaldybė bažnyčioje ketina įrengti Kauno rajono muziejaus filialą. Čia vyks kameriniai renginiai, koncertai, parodos. Lauko amfiteatras bus skirtas didesnėms bendruomenės šventėms, festivaliams. Zapyškio bažnyčios pastato tvarkybos projekto vertė - 820 tūkst. eur., 627 tūkst. eurų šiam projektui skyrė Kultūros ministerija, likusią dalį – savivaldybė.
Zapyškio senojo miestelio teritorijos pritaikymo bendruomenės poreikiams projekto vertė siekia 850 tūkst. eur. 200 tūkst. eur šiam tikslui skyrė Žemės ūkio ministerija, likusią dalį finansavo savivaldybė, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Toks baseinas yra Osle, Kopenhagoje, netgi Paryžiaus centre, o šis būtų pirmas Lietuvoje ir į Zapyškį pritrauktų dar daugiau turistų. <..> Galvojame, kaip suaktyvinti miestelio gyvenimą. Jis, ypač savaitgaliais, ir dabar aktyvus prieplaukoje prie senosios Zapyškio bažnyčios. Todėl čia reikėtų pastatyti stoginę turistams nuo lietaus ir vėjo. O sutvarkius taką, nuo centrinės aikštės vedantį prie Nemuno, reikėtų įkurti kitą stiprų traukos centrą kaip atsvarą bažnyčiai“, – apie Zapyškį yra sakęs architektas G. Prikockis.
Paraiškos projekte, kuris buvo teiktas Europos Sąjungos fondų investicijoms Lietuvoje, buvo rašoma, kad Zapyškio senojoje bažnyčioje bus:
„Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje bus atlikti tvarkomieji paveldosaugos ir statybos darbai, įsigyta ir sumontuota kultūrinėms paslaugoms teikti būtina įranga ir baldai. Įgyvendinus projekto veiklas bus atskleistos vertingosios kultūros paveldo objekto savybės, bažnyčia taps prieinama visuomenei ir bus išsaugotas jos autentiškumas. Bus teikiamos kokybiškesnės ir įvairesnės kultūros paslaugos: platesnė ir įvairesnė koncertinė (sakralinės muzikos koncertai, kasmetinių renginių koncertai), teatrinė, muziejinė, švietimo veikla; turizmo veikla. Projekto rezultatai leis vystyti kultūrines edukacines veiklas bei padidinti lankytojų skaičių“.
Portalas tv3.lt primena, kad senoji Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia stovi Zapyškio miestelyje Kauno rajone ant Nemuno kairiojo kranto ir yra vienas ryškiausių Nemuno slėnio akcentų. Bažnyčia yra gotikinės architektūros paminklas, saugojamas ir globojamas valstybės, naudojama kultūriniams poreikiams.
Žinomi rašytiniai šaltiniai liudija, jog pirmą kartą Zapyškio bažnyčia paminėta 1562 m., užsimenant apie joje palaidotą Paštuvos dvaro savininkę. Literatūroje užsimenama, jog bažnyčią galėjo pastatyti Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas, tačiau neturima jokių įrodymų. Bažnyčios stilius nebūdingas Vytauto laikmečiui. Jos statytoju galima laikyti Naugarduko vaivadą Povilą Sapiegą.
