Infektologas profesorius Alvydas Laiškonis neabejoja, kad vakciną nuo naujojo viruso turėsime, tačiau dabar svarbiausias klausimas – kada.
„Virusų pasaulyje labai daug virusų, nuo kurių vakcinų nėra. Pavyzdžiui, Pasaulio sveikatos organizacija nuo 1995 iki 2011 metų atrado 45 naujas infekcines ligas. Buvo nemažai virusų. Pagaminti vakciną yra labai ilgas, daug darbo ir pinigų reikalaujantis procesas, todėl, jei yra virusinė liga, kuri pasitaiko tik tam tikrame rajone, tada vakcina nėra kuriama.
Mes neturime vakcinos net nuo maliarijos. Maliarija žinoma jau nuo priešistorės, o nuo jos vakcinos neturime, nes jos pagaminimas yra labai sudėtingas, ji turi labai sudėtingą sandarą, ir vakcinos sukurti nepavyksta. Pavyzdžiui, nuo laimo ligos, buvo sukurta vakcina, o ji pasirodė blogai, turėjo daug pašalinio poveikio ir ta vakcina buvo išmesta, bet milijardai buvo įdėti į gamybą ir viskas buvo veltui padaryta“, – prisimena infektologas.
Prof. A. Laiškonis teigia, kad pagal dabartines tendencijas galima sakyti, kad vakciną nuo koronaviruso tikrai turėsime. Kitas klausimas – kada.
„Pagal visą literatūrą, į koronaviruso vakcinos išradimą dedama labai daug pastangų. Ir aš neabejoju, kad ji bus pagaminta. Priklauso, per kiek laiko ji bus pagaminta“, – sako profesorius.
Infektologas pastebi, kad kiekvieną virusą ar bakteriją gali sustabdyti ir bandos imunitetas – kada liga perserga didžioji dalis populiacijos.
„Antras dalykas, kiekvienas virusas ir kiekviena bakterija, jinai plinta populiacijoje, kurioje yra daug nepersirgusių. Jeigu populiacijoje yra apie 60-70 proc. persirgusių, virusas dažniausiai nebeturi galimybės plisti ir savaime nusilpsta, išnyksta, ir pasirodo tik laikas nuo laiko. Tai Lietuvoje dabar irgi bus pradedami tyrimai, kad pasižiūrėtų, kiek gi pas mus yra persirgusių koronavirusu, kadangi yra daug besimptome forma sergančių.
Tai dabar visos šalys, visų pirma, atlieka epidemiologinius tyrimus, ieško, kiek gi viso yra persirgusių, ir, antra, yra gaminama vakcina, tai ta vakcina, savaime aišku, kad jos pagaminimas užtruks, kadangi reikia ją išbandyti. Taip kaip praeitame amžiuje buvo gripas, jis irgi buvo baisus dalykas, ir nuo jo buvo sukurta vakcina, taip ir nuo koronaviruso bus sukurta vakcina“, – sako infektologas.
Svarbiausia vakcinos kūrime, kaip teigia prof. A. Laiškonis, gerai išstudijuoti ligos sukelėją, o tai, pasak jo, padaryti nėra lengva.
„Pirmiausia reikia labai gerai išstudijuoti patį sukelėją, jo visą baltyminę sandarą, tai padaryti yra ne toks ir paprastas dalykas. Po to pažiūrėti, ar jis nekinta, nes jau dabar spaudoje rašoma, kad pradėjus studijuoti COVID-19, randami dar trys virusai, panašūs į koronavirusą.
Tai labai svarbus momentas yra išgryninti tą patį virusą, atmesti visas baltymines medžiagas, kurios yra nereikalingos ir kurios gali sukelti alergines reakcijas, po to vakcina išbandoma ant gyvūnų. Todėl tam, kad gautume produktą, kuris sudaro imunitetą ir nesukelia pašalinių reiškinių, tai yra ilgas procesas ir jis gali užtrukti apie pusantrus, porą metų“, – pastebi A. Laiškonis.
Svarbiausia informacija apie koronavirusą
Koronavirusas yra naujos struktūros virusas, kuris niekada anksčiau nebuvo sukėlęs infekcijų žmonėms. Pagrindiniai jo simptomai yra panašūs į gripo: karščiavimas, kosulys, apsunkęs kvėpavimas ir kiti kvėpavimo sutrikimai. Sunkesniais atvejais koronavirusai sukelia plaučių uždegimą, sunkų ūmų respiracinį sindromą, inkstų nepakankamumą ar mirtį.
Specifinio gydymo nuo naujojo koronaviruso sukeltos infekcijos nėra, taikomas tik simptominis gydymas. Susirgusieji gali būti visiškai išgydyti, priklausomai nuo jų sveikatos būklės bei nuo to, kada pradedamas taikyti gydymas.
Norint išvengti koronaviruso patariama laikytis bendrųjų higienos taisyklių: plauti rankas su muilu ir šiltu vandeniu, dezinfekuoti rankas, laikytis čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo, ne mažiau, kaip 2–3 kartus per dieną vėdinti patalpas, kasdien valyti dažnai naudojamus paviršius kambaryje (pvz., naktinius stalelius, lovų rėmus ir kitus miegamojo baldus), naudoti apsaugos priemones, vengti būriavimosi, nuo kitų asmenų išlaikant bent 2 metrų atstumą.
Įtariamu koronaviruso atveju laikomas:
1) asmuo su ūmia kvėpavimo takų infekcija (staigiai prasidėjęs bent vienas iš šių simptomų: karščiavimas, kosulys, apsunkintas kvėpavimas) ir 14 dienų laikotarpiu iki simptomų pradžios keliavo ar gyveno teritorijose, kur vyksta COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) protrūkiai ar plitimas visuomenėje;
2) asmuo su ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomais ir buvęs artimame sąlytyje su patvirtintu ar tikėtinu COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) atveju 14 dienų laikotarpiu iki simptomų pradžios;
3) asmuo su sunkia ūmia kvėpavimo takų infekcija (karščiavimas ir bent vienas kvėpavimo takų ligos simptomų – kosulys, apsunkintas kvėpavimas) ir kuriam būtina hospitalizacija ir nėra nustatyta kitos etiologinės priežasties, kuri paaiškintų šiuos simptomus.
