Populiariausia partijos politikė Vilija Blinkevičiūtė turėjo neblogas galimybes kautis dėl valstybės vadovo posto, bet nerodė ambicijų. Tuo metu kiti partijos politikai neturėjo tokio populiarumo, kad jų dalyvavimas sutvirtintų partijos įvaizdį, o ne keltų juoką.
Tačiau yra ir nevieša šio sprendimo pusė, apie kurią socialdemokratai nelinkę kalbėti. Praėjusių metų gruodį partija užsakė „Baltijos tyrimų“ visuomenės nuomonės apklausą, kuri parodė, kad socialdemokratų elektoratas prezidento rinkimuose linkęs labiau remti G. Nausėdos nei V. Blinkevičiūtės kandidatūrą.
Tyrimo metu buvo apklausta 1017 Lietuvos gyventojų, iš kurių 167 nurodė balsuosiantys už socialdemokratus. Tai sudaro 16,4 proc. apklaustų respondentų.
Iš socialdemokratų elektorato 75 proc. nurodė balsuosiantys už dabartinį prezidentą G. Nausėdą, apie tai viešai komunikavo pati V. Blinkevičiūtė, pagrįsdama savo ir partijos sprendimą nekelti partinio kandidato prezidento rinkimams.
Tačiau politikė nepasakė, kad tarp socialdemokratų elektorato ketinančių balsuoti už ją buvo kiek mažiau nei už G. Nausėdą. Bent jau taip teigia šaltiniai partijos viduje.
Nesidalija jautria apklausos dalimi
Socialdemokratai nesidalija šia apklausos dalimi, kuri atspindi partijos elektorato nuostatas, nors pasidalijo likusia apklausos dalimi, kuri parodo visų rinkėjų nuotaikas įvairiais klausimais ir yra nepalanki dabartinei premjerei Ingridai Šmonytei, mat ji yra antras asmuo po kalėjime sėdinčio Antano Kandroto, už kurį žmonės nenorėtų balsuoti prezidento rinkimuose.
„Niekas nesidalija, nes tikriausiai nenori, kad kiltų įvairių lyderystės klausimų“, – šypsojosi pavardės įvardinti nenorėjęs socialdemokratas, pats irgi peržvelgęs apklausos duomenis.
Apklausą atlikusios visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ direktorės Rasos Ališauskienės teigimu, kaip tik gruodžio mėnesį G. Nausėda buvo paskelbęs, kad ketina siekti antrosios kadencijos, todėl jam tai buvo geras mėnuo, o V. Blinkevičiūtė nebuvo paskelbusi savo apsisprendimo.
„Kitaip sakant, jeigu lentynoje nėra prekės, tai tu renkiesi tą, kurią matai“, – sako R. Ališauskienė.
„Kitos agentūros buvo dariusios apklausas po 2019 metų prezidento rinkimų, tai ir tuomet socdemų elektoratas labai smarkiai už G. Nausėdą balsavo, nors iš jų dalyvavo Vytenis Andriukaitis. Reiškia, partijos rinkėjai balsavo už ne savo partijos kandidatą“, – pridūrė sociologė.
Portalas tv3.lt pasiteiravo Lietuvos socialdemokratų partijos Komunikacijos skyriaus, ar partijos apsisprendimą prezidento rinkimuose remti G. Nausėdą, tarp kitų priežasčių, galėjo lemti didesnis elektorato pasitikėjimas šalies vadovu nei V. Blinkevičiūte.
„Lietuvos socialdemokratų partijos valdyba, prezidiumas ir rinkimų štabas visapusiškai įvertino susiklosčiusią situaciją ir pagrindinius argumentus šiuo klausimu išdėstė pareiškime dėl prezidento ir Seimo rinkimų. Taip, be kita ko, partija vertino ir sociologinių apklausų rezultatus – ne viena jų aiškiai rodo, kad gyventojai, balsuojantys už socialdemokratus, be kitų Lietuvos socialdemokratų partijos lyderių, palankiai vertina ir G. Nausėdą bei už jį balsuotų“, – nurodė partijos Komunikacijos skyriaus vadovas Justinas Argustas.
Tikisi laimėti Seimo rinkimus ir dirbti su Nausėda
Primenama, kad partijos pirmininkė V. Blinkevičiūtė veda partijos sąrašą Europos Parlamento rinkimuose ir jame nebuvo reitinguojama, o prezidento rinkimuose partija nutarė paremti G. Nausėdą, mat juos neva įtikino G. Nausėdos lyderystė užsienio ir saugumo politikos klausimais.
„Lietuvos prezidentas savo veiksmais atsveria dabartinės valdančiosios daugumos blaškymąsi užsienio ir gynybos politikoje. Prezidentas galėtų veikti dar ryžtingiau ir rezultatyviau, jeigu turėtų parlamentinės daugumos paramą“, – nurodė socialdemokratai savo pareiškime.
„Lietuvai palankiausias prezidento ir Seimo rinkimų rezultatas būtų toks, kuris užtikrintų naujos valdančiosios daugumos ir prezidento veiksmingą bendradarbiavimą. Suprasdami, kad darnus darbas ir susitelkimas šiandien yra gyvybiškai svarbūs mūsų valstybei, socialdemokratai yra pasiryžę šiai atsakomybei ir pasirengę šį siekį įgyvendinti“, – mintį pratęsė partija, besitikinti laimėti Seimo rinkimus.
Šiemet Lietuvoje įvyks net treji rinkimai. Prezidento rinkimų data nustatyta gegužės 12 dieną, Europos Parlamento rinkimai numatomi birželio 9 dieną, o Seimo – spalio 13 dieną. Šiuo metu V. Blinkevičiūtė nėra paskelbusi, ar būtų linkusi vesti partijos sąrašą Seimo rinkimuose, taip pat, ar vadovautų Vyriausybei sėkmės atveju.
Ir daugiau nieko.
