Iki šiol buvo manoma, jog labiausiai tikėtina socialdemokratų kandidatas prezidento rinkimuose – europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė. Vis dėlto, šeštadienį ji pasakė, kad pati prezidento rinkimuose nedalyvaus, o partija rems dabartinį šalies prezidentą.
„Įvertinusi šių metų rinkimų svarbą ir siekdama sutelkti Lietuvos Respublikos piliečius visuotinių iššūkių akivaizdoje, kviečiu ir rekomenduoju palaikyti prezidento G. Nausėdos kandidatūrą artėjančiuose prezidento rinkimuose. Esu tikra, kad šis sprendimas yra geriausias ir Lietuvai, ir Lietuvos žmonėms, ir socialdemokratams siekiant saugesnės ir socialiai teisingesnės valstybės“, – sakė V. Blinkevičiūtė.
Pasak V. Blinkevičiūtės, Lietuvos respublikos prezidento galios didžiausios gynybos ir užsienio politikos klausimais, o G. Nausėda neva pademonstravo lyderystę tiek prikviečiant į Lietuvą Vokietijos brigadą, tiek NATO vadovų susitikimo metu, tiek vykdydamas diplomatiją karo akivaizdoje.
„Prezidento G, Nausėdos lyderystė ir vokiečių brigados klausimu, ir NATO viršūnių susitikimo metu bei vykdoma diplomatija karo akivaizdoje kelia pasitikėjimą. Prezidento nuoseklus veikimas atsveria dabartinės valdančiosios daugumos klaidas ir blaškymąsi užsienio ir gynybos politikoje. Prezidento veiksmai sprendžiant pastaruosius klausimus būtų dar efektyvesni, jei jis turėtų parlamentinės daugumos paramą“, – teigė V. Blinkevičiūtė.
Linas Kontrimas – socialdemokratija partijoje nyksta
Šie V. Blinkevičiūtės pasisakymai nepadarė didelio įspūdžio viešųjų ryšių specialistui Linui Kontrimui. Jo nuomone, V. Blinkevičiūtės vadovavimo laikotarpiu partija galutinai išsižadėjo socialdemokratinių vertybių, tad sprendimas palaikyti Nausėdą yra tarsi vinis į karstą.
„Mes stebime lėtą socdemų nykimą: ką pradėjo G. Paluckas, užbaigė V. Blinkevičiūtė. Aš manau, jog socialdemokratų kaip tokių, mes šiam momentui nebeturime. Turime antrą partijos vadovą, kuris neturi fundamentalios socialdemokratinės šaknies. G. Paluckas buvo jaunasis konservatorius, Blinkevičiūtė buvo naujosios sąjungos ministrė. Jiems socialdemokratija yra visiškai nesvarbi“, – piktinosi L. Kontrimas.
„Partija atvesta iki tokio absurdo, kad reitinguose populiariausia partija, skelbiama kito Seimo lydere, neturi savo kandidato“, – pridūrė L. Kontrimas.
L. Kontrimo nuomone, susidariusi situacija, kuomet partijų reitinguose lyderiaujanti partija neturi kandidato rinkimams, rodo bendrą žemą Lietuvos politikų ir partijų lygį.
„Aš net nebedrįsčiau lyginti kitų valstybės institucijų su politine sistema. Tiek verslas, tiek mokslas, bei kitos sritys yra nužengusios tiek toli, kad politikams reikės tik vytis ir vytis“, – pabrėžė L. Kontrimas.
Pašnekovo nuomone, šis nuosmukis susijęs su politikų tikėjimu, jog visi svarbiausi sprendimai priimami ne Lietuvos Seime, o Europarlamente.
Sakyčiau, kad partijų ligos prasidėjo įstojus į Europos Sąjungą. Politiniai lyderiai pradėjo aiškiai suvokti, kad dirbti nebereikės. Visi sugalvoti sprendimai atkeliaus iš Briuselio. Tada prasidėjo baisioji era, kada partinė biurokratija ir valstybės biurokratija supanašėjo – tapo anoniminėmis masėmis. Jei valstybės tarnautojai turi funkciją išlaikyti valstybės stabilumą, bet partijos ir politikai tapo pilka ir nematoma mase“, – pasakojo L. Kontrimas.
Viešųjų ryšių specialisto nuomone, dabartinė opozicija (įskaitant socialdemokratus) iki šiol nesugebėjo efektyviai oponuoti valdantiesiems, tad neturi teisės teigti, jog Nausėdą remia būtent dėl to.
„Ši kadencija gana sklandžiai rutuliojasi, nes tėvynės sąjunga neturi pasipriešinimo. Vienintelis ryškus konfliktas yra tarp prezidento ir tėvynės sąjungos. Bet vėlgi, kelčiau klausimą, kiek yra rimtas šis konfliktas – man tai panašiau į konfliktą tarp kai kurių tėvynės sąjungos sąjungos politikų ir prezidento“, – teigė viešųjų ryšių specialistas.
Iš karto po V. Blinkevičiūtės pareiškimų, pasirodė nuomonės teigiančios, jog V. Blinkevičiūtė toliau politinę karjerą sies tik su europarlamentu – esą taip galėtų užsitikrinti solidžią pensiją. Tokią nuomonė LRT Radijui išsakė ir ekspremjeras, ilgametis socialdemokratų partijos narys Gediminas Kirkilas.
Vis dėlto, L. Kontrimas nemano, jog V. Blinkevičiūtė rinkimuose dalyvauti atsisako tik dėl šios priežasties.
„Ne, aš taip nemanau. Politika Lietuvoje yra labai nusmugdyta, devalvuota veikla. Politika yra nuolatinis naujų idėjų generavimas. Kai to žmogus neturi, visi pasiteisinimai tinkami“, – socdemų lyderę kritikavo L. Kontrimas.
Saulius Spurga – sprendimas nuvylė
Socialdemokratų priimtas sprendimas nuvylė ir politologą, apžvalgininką Saulių Spurgą.
„Mane nuvylė ne tik toks socialdemokratų sprendimas, bet ir pagrindimas, kad jie rems tą kandidatą, kuris laimės. Apie tai, kad būtų kažkokie palinkėjimai dėl vertybių, net ir to neišgirdome“, – sakė S. Spurga.
S. Spurgos nuomone, net ir ne ypač sėkmingas dalyvavimas prezidento rinkimuose galėtų būti naudingas, mat partija susilauktų nemažai dėmesio.
„Politinės partijos yra sukurtos ir finansuojamos iš biudžeto tam, kad dalyvautų rinkimuose. Kiti sako, kad sutaupys pinigų. Bet iš tiesų rinkimai yra pinigų taupymas, nes yra garantuotas eteris, dėmesys“, – dėstė S. Spurga.
Paklaustas, ką mano apie socialdemokratų bandymą oponuoti valdantiesiems remiant prezidentą, S. Spurga atsakė, jog toks veiksmų aiškinimas rinkėjams visai nerūpės.
„Tas skaičiavimas yra įdomus tik patiems socialdemokratams, ne rinkėjams. Jei jie save taip paguodžia, pavyko savipagalba. Kitiems nuo to nei šilta, nei šalta“, – liudijo S. Spurga.
Apžvalgininko nuomone, V. Blinkevičiūtė liks aktyvi tik europarlamente, nors tai ir nebus naudinga partijai. Tai gali būti susiję ir su V. Blinkevičiūtės noru užsitikrinti solidžią pensiją
„Iš politikos ji nesitrauks – sprendžiant iš tiesioginių, ar netiesioginių kalbų, jai labiausiai patinka būti europarlamento nare. Tai nėra gerai partijai, bet matyt, yra naudinga jai pačiai, dėl gana akivaizdžių priežasčių“, – paaiškino S. Spurga.
Ieva Petronytė-Urbonavičienė – socdemai pozicionuoja save tik parlamentiniams rinkimams
Politologės Ievos Petronytės nuomone, socialdemokratų sprendimas nedalyvauti rinkimuose partiją susilpnins, bet ne dėl G. Nausėdos ir socialdemokratų ideologinių neatitikimų, o dėl plika akimi matomo lyderystės trūkumo socialdemokratų partijoje.
„Ar Nausėdos parėmimas labai susilpnina socialdemokratus? Šiek tiek susilpnina, bet ne dėl to, kad jie remia abejotinai dešinįjį kandidatą, o per tai, kad jie neturi savo kandidato rinkimuose. Gana nesolidu populiariausiai partijai nekelti savo kandidato. Galbūt tai yra lyderystės trūkumo atspindys“, – svarstė I. Petronytė.
I. Petronytės nuomone, socialdemokratai pasirinkdami nedalyvauti prezidento rinkimuose, save pozicionuos kaip išskirtinai parlamentinę partiją. Kita vertus, tai nerodo didelio pasitikėjimo partijos lyderyste.
„Matomas partijų pragmatinis išskaičiavimas, kai susitelkiama tik ties parlamento rinkimais. Galima suprasti, jog platesnių ambicijų nėra, o šios partijos pozicionuoja save ribotame (tik parlamento) lauke. Tokiuose sprendimuose atsispindi kritiškas savęs vertinimas ir susitaikymas su padėtimi“, – įvertino I. Petronytė.
Savo kandidato nekelia ir kita Seime vietas užsitikrinusi partija – liberalų sąjūdis. Pasak I. Petronytės, tai parodo Lietuvos politinių partijų silpnumą.
„Liberalų ir socialdemokratų sąlygos yra kiek skirtingos. Liberalai turi korupcijos skandalą, kuris daug ką keičia. Bet tai parodo partijų silpnumą ir lyderystės trūkumą“, – pabrėžė I. Petronytė.
Politologės nuomone, kita priežastis kodėl socialdemokratai remia Nausėdą – jie taip siekia oponuoti valdantiesiems.
„Panašu, kad opozicijos santykis su prezidentu atspindi ne jų tarpusavio santykį, o tai yra opozicijos santykio su valdančiais tąsa, kas nėra būdinga tik šiai opozicijai“, – pastebėjo politologė.
