Šį klausimą trečiadienį svarstys Vyriausybė.
Kaip nurodoma premjerės Ingridos Šimonytės parengtame nutarimo projekte, oro uostui suteikti simbolinį M. K. Čiurliono vardą siūloma siekiant jo vardo ir kūrybos paveldo sklaidos bei tąsos, taip pat minint 150-ąsias dailininko gimimo metines.
„Atkreiptinas dėmesys, kad Tarptautinio Vilniaus oro uosto oficialus pavadinimas ir jam suteikti tarptautinių organizacijų kodai bei trumpiniai teisės aktuose, sutartyse, registruose, informacinėse sistemose nebus keičiami“, – nurodoma dokumente.
Susisiekimo ministerija siūlymams visiškai pakeisti tarptautinio Vilniaus oro uosto pavadinimą nepritaria, bet sutinka su siūlymu oro uostui suteikti proginį M. K. Čiurliono vardą, sukuriant iškabą, simbolizuojančią ir įprasminančią kompozitoriaus atminimą.
„Taip pat siūlome išnaudoti tarptautinio Vilniaus oro uosto pastatų erdves bei prieigas įprasminant M. K. Čiurlionio kūrybą“, – rašoma dokumente.
Anot ministerijos, Vilniaus oro uosto pavadinimo keitimas į M. K. Čiurlionio pareikalautų administracinių ir ženklių finansinių resursų.
„Priėmus Nutarimo projektą, siekiant teisinio aiškumo, reikėtų peržiūrėti ir patikslinti nacionalinius teisės aktus, taip pat inicijuoti Vilniaus oro uosto pavadinimo pakeitimo perregistravimo procedūras aukščiau minėtuose registruose“, – rašoma dokumente.
Preliminariais Lietuvos oro uostų skaičiavimais, tarptautinio Vilniaus oro uosto pavadinimo keitimas galėtų kainuoti nuo 0,5 iki 1 mln. eurų.
Pavadinimo keitimas, anot ministerijos, įneštų painiavos skrydžio krypties ieškantiems keleiviams.
„Kadangi visose paieškose pagal Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) suteiktą tarptautiniam Vilniaus oro uostui VNO kodą nurodomas būtent tarptautinis Vilniaus oro uostas“, – nurodo ministerija.
Anot jos, kodo ar oro uosto pavaidinimo pakeitimo registre procedūra yra sudėtinga ir imli laikui.
Lietuvių dailininkas, kompozitorius, kultūros veikėjas M. K. Čiurlionis gimė 1875 metų rugsėjo 22 dieną Senojoje Varėnoje. Jis mirė 1911-ųjų balandžio 10-ąją netoli Varšuvos, palaidotas Rasų kapinėse Vilniuje.
M. K. Čiurlionis laikomas žinomiausiu šalies menininku, sukūrusiu eilę tapybos, grafikos kūrinių. Jo muzikos palikimą sudaro simfoninė, chorinė ir fortepijoninė muzika, kūriniai styginių ansambliams ir vargonams.