Šis nekilnojamasis turtas perduodamas kaip kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą dalis ir bus naudojamas Lietuvos žydų religiniams, kultūros, švietimo ir mokslo tikslams.
Šančių sinagogos statinių kompleksą Kaune, Sodų g. 34 ir 36, sudaro keturi statiniai ir jų priklausiniai. Šančių sinagogą Lietuvos Respublikos nepriklausomybės dešimtmečio proga 1929 m. suprojektavo architektas Povilas Taročkovas. Tais pačiais metais buvo pradėta pastato statyba, tačiau dėl lėšų ir medžiagų trūkumo nebaigta. Statant pastatą, paramą suteikė prezidentas Antanas Smetona, leidęs statybai reikiamą medieną įsigyti paimant kreditą. Sinagogos statyba baigta 1932 m. Tai yra vienintelė modernistinio stiliaus ir viena iš dviejų tarpukariu pastatytų ir iki šių dienų išlikusių sinagogų Lietuvoje. Sovietiniais laikais pastate buvo įrengta kepykla, užmūrytos angos, pristatytas gamybinis korpusas. 2014 m. pastatas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.
Buvusi Panevėžio Toros draugijos sinagoga, esanti M. Valančiaus g. 4, pastatyta 1910 m. pagal architekto Justino Ušakovo projektą. Ji vadinama Naująja Toros draugijos mokykla, veiklą vykdė iki 1940 m. Po Antrojo pasaulinio karo jos interjeras buvo sunaikintas, beveik 80 metų šis istorinis pastatas buvo naudojamas ne pagal savo paskirtį ir pamažu nyko. 2007 m. pastatas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Beveik 87 kv. m ploto pastato viduje nėra jokių komunikacijų, jo būklė prasta, tačiau raudonų plytų mūras tvirtas, išlikę autentiškos architektūrinės detalės – arkinės formos apvadai, dekoruotos plokštumos po buvusiais langais. 2013-aisiais buvusios sinagogos pastatas Vyriausybės sprendimu buvo įtrauktas į valstybės parduodamo turto sąrašą. Tačiau įvertinus, kad pirminė šio statinio paskirtis religinė, pardavimo procedūra buvo atidėta.
Bendra perduodamo turto vertė, remiantis Registrų centro masinio vertinimo duomenimis, 2022 m. sausio 1 d. buvo 1,395 mln. eurų. Tokia suma bus sumažintas piniginės kompensacijos dydis už Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą. 2022 m. Vyriausybės patvirtinta bendra piniginės kompensacijos suma sudaro 3,376 mln. eurų, iš jų jau išmokėta 1,5 mln. eurų. Kompensacija mokama vadovaujantis Lietuvos Respublikos geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymu.
