„Susirišti sau rankas, kai rusai nesusiriša sau rankų, nėra logiška. (...) Stabdyti priešą visoms įmanomoms priemonėmis, tą ir darysime“, – BNS sakė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Jis anksčiau teigė, kad jei Ministrų kabinetas pritars, prezidentas projektą Seimui turėtų pateikti liepos 11 dieną.
Prezidentas Gitanas Nausėda BNS tvirtino pritariantis Lietuvos pasitraukimui iš konvencijos.
Nutarimo projektą teikianti Krašto apsaugos ministerija (KAM) nurodo, kad denonsavus konvenciją ir įsigaliojus pasitraukimui iš jos, nebeliks draudimo Lietuvai įsigyti, kaupti, o prireikus – ir panaudoti kasetinius šaudmenis.
Pasak jos, kasetiniai šaudmenys – itin efektyvi gynybos priemonė, kurią turėtų būti leidžiama naudoti Lietuvai.
Ministerijos teigimu, ginkluoto konflikto prieš Lietuvą atveju Rusija ir Baltarusija kasetinius šaudmenis neabejotinai naudotų, o tai suteiktų joms karinį pranašumą.
Be to, anot KAM, bus galima vykdyti karių mokymą naudoti kasetinius šaudmenims vieniems ar veikiant kartu su sąjungininkais.
Ministerija taip pat pabrėžė, kad sutartyje nedalyvauja JAV, taip pat kitos Lietuvos sąjungininkės – Estija, Suomija, Latvija, Lenkija, Rumunija, Turkija.
Prie konvencijos dėl kasetinių šaudmenų nenaudojimo Lietuva prisijungė 2011 metais.
Susitarimu draudžiamas kasetinių šaudmenų naudojimas, gamyba ir įsigijimas bei nustatomi konkretūs įsipareigojimai siekiant pašalinti šių ginklų sukeltus humanitarinius padarinius.
Kasetinis šaudmuo yra iš oro arba žemės paleidžiama talpa, kurios viduje yra nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų antrinių šaudmenų, išmėtomų futbolo aikštės dydžio teritorijoje.
Praėjusių metų liepos viduryje šių daugelyje šalių uždraustų šaudmenų nuo Rusijos agresijos besiginančiai Ukrainai perdavė Jungtinės Valstijos.
Konvencija dėl kasetinių šaudmenų pasirašyta 2008 metų gruodžio mėnesį Dubline ir įsigaliojo 2010 metų rugpjūčio 1 dieną.
