Būsimas investicijas jis žada aptarti su premjere Ingrida Šimonyte.
„Dabar mes vertiname, kokio reikia pajėgumo, eisiu su premjere, kalbėsiu apie tai, kokios čia investicijos reikalingos, kad išjudintume šitą dalyką, nes yra dronų pasaulis ir yra antidronų pasaulis“, – LRT televizijos laidai „Dienos tema“ trečiadienį sakė L. Kasčiūnas.
Jis tvirtino, kad antidronų pajėgumus reikia vystyti lygiagrečiai su dronų.
Pasak ministro, radioelektroninės kovos priemonės reikalingos dėl rizikos priešiškos kariuomenės bepiločiams daryti žalą daug brangesnei Lietuvos kariuomenės technikai.
Bepiločių pajėgumą Lietuvoje žadama išvystyti iki 2027 metų. Kariuomenėje praėjusią savaitę pirmą kartą surengtas vadinamųjų FPV dronų-kamikadzių instruktorių kursas, ketinama spartinti tokių bepiločių orlaivių įsigijimus.
Dronams daugiau dėmesio Lietuvoje imta skirti juos intensyviai naudojant kare Ukrainoje.
L. Kasčiūnas taip pat pranešė, kad trečiadienį buvo pasirašytos sutartys dėl kontrmobilumo priemonių įsigijimo.
Pasak jo, įranga į 28 įvairiose Lietuvos vietose numatytus kontrmobilumo parkus bus pristatytos vasarą.
„Kontrmobilumo priemonės tai yra, pavyzdžiui, drakono dantys, gelžbetoniai ežiai, jos būtų suburtos ir sukoncentruotos tuose kontrmobilumo priemonių parkuose“, – kalbėjo ministras.
Pasienyje su Rusija ir Baltarusija planuojama įrengti ir nuolatinius kontrmobilumo įtvirtinimus, skirtus stabdyti galimą priešiškų pajėgų judėjimą. Tai ketinama padaryti vasaros pabaigoje.
