Nuolatinį vyro smurtą kentusi moteris 2018 m. rugsėjo 15-ąją pabandė apsiginti po ranka pasipainiojusiu peiliu. Vieno dūrio pakako, kad sugyventinis mirtų, o L. Kaminskaitei tektų leisti dienas už grotų.
Kaltės neneigianti moteris nebandė išsisukti nuo bausmės, bet siekė, kad ši būtų sušvelninta. Nors už nužudymą Lietuvoje yra baudžiama nuo 8 iki 20 metų arba įkalinimu iki gyvos galvos, tačiau, pasirodo, yra tam tikrų išimčių, kurios suteikia viltį žmogžudžiams tikėtis švelnesnės bausmės.
Apeliacinį skundą išnagrinėjęs teismas nusprendė, kad L. Kaminskaitei paskirta bausmė nėra teisinga. Todėl buvo priimtas nuosprendis, kuriuo nuteistosios apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, ir jai paskirtą laisvės atėmimo bausmė švelninama iki 6 metų.
„Nuteistoji teigė peržengusi būtinosios ginties ribas – ji privalėjo gintis (nes nukentėjusysis ją puolė) ir prašė teismo į tai atsižvelgti.
Kolegija konstatavo, kad būtinosios ginties situacijos nebuvo, todėl negalėjo būti ir būtinosios ginties ribų peržengimo, tačiau padarė išvadą, kad veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo elgesys“, – situaciją komentavo Lietuvos apeliacinio teismo atstovė Vilma Būdėnienė.
Priklauso nuo teismo malonės
Dar prieš šį paskelbimą, L. Kaminskaitės advokatas Dainius Dargevičius naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad esminis apeliacinio skundo motyvas buvo toks, kad žemesnės instancijos teismas neįvertino paties nukentėjusiojo (nužudyto sugyventinio – aut. past.) veiksmų moters atžvilgiu.
„Remiamės ne liudijimais, o teismų nuosprendžiais. 2014-siais, 2015-siais ir 2017 metais tas asmuo buvo teistas už smurtą prieš L. Kaminskaitę. To žemesnės instancijos teismas nagrinėdamas bylą neįvertino.
Mano klientė parodė, kad ją sugyventinis puolė ir tą lemtingą 2018 m. rugsėjo 15-sios vakarą. Ji jau turėjo skaudžios patirties, todėl galvojo, kad ir vėl bus sumušta. Jos veiksmas peiliu buvo gynyba“, – pabrėžė advokatas.
D. Dargevičius pridūrė, kad apeliaciniame skunde buvo prašoma pripažinti L. Kaminskaitę kalta dėl nužudymo bei laikyti, kad nusikalstamą veiką ji padarė peržengdama būtinosios ginties ribas.
„Bet tuo pačiu siekiame, kad būtų pripažintos ir jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Kaip, pavyzdžiui, mano jau minėtas provokuojantis ir pavojingas nukentėjusiojo elgesys jos atžvilgiu.
Jei yra nužudomas žmogus, tai bet kuriuo atveju reiškia, kad buvo peržengta ta būtinosios ginties riba. Bet jai gali būti paskirta švelnesnė bausmė, kai yra atitinkamos lengvinančios aplinkybės. Tačiau jas turi įvertinti teismas.
Už nužudymą skiriama bausmė gali būti mažesnė, nei Baudžiamajame kodekse numatytas minimumas. Čia jau teismui palikta erdvė vertinti, kiek mažiau gali arba negali būti skiriama. Viskas priklauso nuo teismo malonės“, – teigė D. Dargevičius.
Teismų praktika
Teismų praktikoje yra pavyzdžių, kai už nužudymą skiriama švelnesnė, nei numatyta įstatyme, bausmė. Vienas tokių sprendimų buvo priimtas dar 2006 metais byloje, kuri buvo labai panaši į L. Kaminskaitės atvejį.
Tada teisiamųjų suole atsidūrė mažametį sūnų auginanti moteris, kuri nužudė savo vyrą. Jai buvo skirta penkerių metų įkalinimo bausmė.
Tokios bausmės ji sulaukė, nes tuomet teismas atsižvelgė į konfliktiškus vyro ir moters santykius, į nukentėjusio elgesį su kaltininke ir jos mažamečiu sūnumi. Maža to, tą lemtingą dieną jis pats atvyko į kaltinamosios namus ir sukėlė konfliktą, kuris pasibaigė mirtimi.
Alkoholio pėdsakai
Anksčiau teisme L. Kaminskaitė yra papasakojusi viską, ką prisimena apie tos kruvinos dienos įvykius. Ji paaiškino, kad buvo šeštadienis, todėl abu su sugyventiniu Kęstu Veževičiumi ruošėsi į darbą, bet taip ir neišvažiavo. Jis liepė skambinti į darbovietę ir pasakyti, kad jie neatvažiuos. Pora kartu dirbo valymo firmoje.
Moteris pamelavo, kad nesuderino autobuso, todėl negalės atvykti. Susitarė, kad atvažiuos į darbą sekmadienį. K. Veževičius tuomet išsikvietė taksi, nes norėjo išgerti. Jis įkalbėjo sugyventinę važiuoti kartu nusipirkti alkoholio. Grįžus namo, moteris tvarkėsi, pasėdėjo šiek tiek su sugyventiniu, tačiau tada jis pradėjo sakyti, jog jį kažkas nori užmušti. L. Kaminskaitė teigė, kad su juo išgėrė gal keturis stikliukus alkoholio ir nuėjo miegoti, o jis liko vienas virtuvėje. Gėrė toliau.
Vėliau sugyventinis atėjo pas ją ir paprašė 20 eurų. K. Veževičius esą išėjo į kirpyklą, tačiau po kurio laiko atėjusi į virtuvę rado jį be apatinių, vos stovintį ant kojų. Vyras jau buvo stipriai įkaušęs. Tada prasidėjo priekaištai, necenzūriniai žodžiai.
Jo prašymu moteris uždėjo pašildyti sriubą ir nuėjo į balkoną parūkyti. Vėliau kelis kartus moteris ėjo į parduotuvę nupirkti K. Veževičiui alkoholio. Geriant toliau, vyrą apėmusi paranoja tik stiprėjo. Jis sakė: „prisipažink tu su jais, tau bus lengviau, aš tave nudėsiu“.
Jis griebė jai už plaukų, trenkė ant lovos, užlaužė rankas, bet ji kojomis jį nustūmė ir nuėjo į balkoną. Sugyventinis neatlyžo, jis atėjo iš paskos ir smurtavo toliau. Moteris kurį laiką stengėsi nesirodyti agresyvaus sugyventinio akyse. Kaip teigė pati, bijojo net į tualetą nueiti.
K. Veževičiui užmigus, L. Kaminskaitė nuėjo į virtuvę gaminti valgyti. Ji girdėjo vyrą knarkiant, vėliau su kažkuo kalbant telefonu. Tada K. Veževičius pasirodė virtuvėje, ji stovėjo prie spintelės, buvo nusisukusi nuo jo, toliau pjaustė mėsą. Vyras visaip koliojosi, jai pasidarė bloga, pradėjo suktis galva. Jis grasino sakydamas: „skrisi iš 4 aukšto“.
K. Veževičius griebė ją už plaukų, moteris bandė ištrūkti, tada suklupo ant grindų. L. Kaminskaitė vis dar rankoje laikė peilį. Moteris pasakoja, kad ji sukosi ir dūrė. Ji pamena, kad tada sugyventinis ją paleido ir nuėjo. Nueidamas vyras dar pasakė, kad ją užmuš.
Toliau L. Kaminskaitė teigė nieko nepamenanti. Jai buvo šokas. Bet po to namo sugrįžo mama. Ji ir iškvietė policiją bei greitąją pagalbą. Nors K. Veževičius tuo metu dar rodė gyvybės ženklus, bet vežamas į ligoninę vyras mirė.
L. Kaminskaitė su K. Veževičiumi kartu pragyveno devynerius metus. Jie kartu augino dukrą. Paskutiniu metu, prieš nusikaltimą, gerti pradėjo ir L. Kaminskaitė. Moteris vartojo antidepresantus, buvo įrašyta į psichiatrinę įskaitą.
Tą dieną, kaip teigė ji pati, moteris išgėrė du litrinius butelius alaus, tačiau visą dieną nevalgė. Dalis moters įrodymų pasitvirtino, bet daug abejonių sukėlė dūrio peiliu momentas. Moteris teigė, kad prieš pat durdama buvo nusisukusi, tačiau teismo medicinos ekspertų išvadose rašoma, jog durta taip, lyg asmenys būtų stovėję vienas priešais kitą.
