„Šitos problemos sprendimo kontekste galima sulaukti tam tikros reakcijos, gali didėti bandymai išstumti migrantus į Lietuvą, todėl mes sieną saugom sustiprintu režimu, mums padeda kitos institucijos: kariuomenė, policija“, – BNS penktadienį teigė pasieniečių vadas.
Po trijų dienų pertraukos į Lietuvą iš Baltarusijos vėl bandė patekti neteisėtų migrantų – ketvirtadienį pasieniečiai apgręžę 18 tokių užsieniečių.
Vis dėlto šio išaugusio bandymų kirsti Lietuvos sieną R. Liubajevas nedramatizuoja ir pabrėžia, kad šiuo metu situacija pasienyje yra stabili.
„Nuo šių metų mes tikrai tokių dienų neturėjome, kai būtų daugiau nei 10 asmenų neįleista į Lietuvą. Galbūt tai atrodo, kad tas padidėjimas yra didelis, tačiau, vertinant, kad tai yra tik 18 asmenų, nedramatizuojame situacijos“, – kalbėjo pasieniečių vadas.
„Situacija kol kas yra stabili“, – pridūrė jis.
R. Liubajevo teigimu, remiantis viešai prieinamais duomenimis, Baltarusijoje yra apie tūkstantį migrantų, kurie galėtų bandyti kirsti Lietuvos, Latvijos ar Lenkijos sieną.
„Darbas iš esmės nesikeičia“
Aprimus padėčiai, nuo šio vidurnakčio Lietuvos pasienyje su Baltarusija baigia galioti nepaprastosios padėties režimas.
Tai reiškia, kad nuo šeštadienio nebeliks ribojimo patekti į pasienio ruožą. Vis dėlto šalyje ir toliau liks anksčiau paskelbta ekstremalioji situacija.
„Darbas iš esmės nesikeičia. Išlieka ekstremali situacija, – kalbėjo R. Liubajevas. – Toliau vykdysime kontrolę, galbūt nepaprastosios padėties sąlygomis pasieniečiai turi daugiau priemonių užtikrinti kontrolę ne tik valstybės sienos, bet ir pasienio ruožo, tačiau ir ekstremalios situacijos sąlygomis gyvename ilgą laiką ir užtikriname sienos apsaugą.“
Pernai lapkritį Seimas nepaprastąją padėtį įvedė pasienio su Baltarusija ruože ir penki kilometrai į šalies gilumą nuo jo, taip pat migrantų apgyvendinimo vietose Kybartuose, Medininkuose, Pabradėje, Rukloje ir Vilniuje.
Reaguos lanksčiai
Įvedus nepaprastąją padėtį apribotas transporto priemonių judėjimas pasienio ruože be pasieniečių leidimo, drausta atvykti į šią teritoriją, išskyrus vietos gyventojus, taip pat turinčiuosius ten nekilnojamojo turto ir tai patvirtinančius dokumentus.
Teritorijoje, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis, tarnybos galėjo tikrinti transporto priemones ir asmenis, jų daiktus. Į Lietuvą patekusiems ir šalyje apgyvendintiems migrantams ribota teisė susirašinėti, kalbėtis telefonu ir t. t., išskyrus galimybę kreiptis į valstybės institucijas ir įstaigas.
Nepaprastąją padėtį Vyriausybė tuomet pasiūlė įvesti dėl situacijos prie kaimyninės Lenkijos sienos, kur iš Baltarusijos pusės susitelkę keli tūkstančiai migrantų.
Pasieniečių vado teigimu, Baltarusijos pusėje aktyvių jėgos struktūros veiksmų nefiksuojama: „Vyksta patruliavimas, matome, kad vyksta jaunųjų pasieniečių mokymai.“
„Jei matysime, kad situacija keičiasi, tikrai bus teikiamas siūlymas dėl statuso pakeitimo“, – sakė R. Liubajevas.
Į Lietuvą pernai pateko daugiau kaip 4,2 tūkst. migrantų.
Lietuva ir kitos Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.
