„Iš tikrųjų galime paantrinti prezidentui, kad vienodai matome tas problemas“, – BNS sakė vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė.
Pasak jos, siekiama, kad „žmonės, kurie dirba, jaustų tą teisingumo jausmą“.
„Iš tikrųjų visos kitos socialinės garantijos – tai mes matome jas kaipo tokias, per socialinį dialogą, per profesinių sąjungų įsitraukimą, ir, na, kaip sakant, derybos būtų, kad valstybės tarnautojai irgi turėtų tas socialines garantijas“, – kalbėjo viceministrė.
„Tai tikrai nesutiktumėm, kad bandome išbraukti socialines garantijas iš įstatymo projekto“, – pažymėjo ji.
Seimas praėjusią sesiją pradėjo svarstyti valstybės tarnybos pertvarką, kuri dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai dar iki pateikimo nepasiekė Seimo salės ir buvo grąžinta iniciatorei Vyriausybei svarstyti. Be kitų pakeitimų, reforma būtų atsisakoma priedų už tarnybos valstybei stažą.
Pasak viceministrės, teikiant projektą į galimą prieštaravimą Konstitucijai buvo atsižvelgta.
„Iš esmės projekte buvo atsižvelgta į galimą prieštaravimą Konstitucijai. Didžiausias ginčas kilo dėl darbo užmokesčio sureglamentavimo, įstatyme yra įtvirtinti minimalūs pareigybių algų dydžiai, taip pat lieka ir maksimali darbo užmokesčio dydžio riba – tai yra prilyginama vadovo atlyginimui, bet įstatyme yra sudėti saugikliai“, – kalbėjo ji.
„Konstitucinio Teismo doktriną stengiamės atliepti ir iš tikrųjų ieškojome tų kompromisinių dalykų. Įstatyme irgi yra įtvirtinti kriterijai kaip bus tas, darbo užmokestis, sureglamentuotas ir nustatytas“, – sakė viceministrė.
Prezidentas taip pat patvirtino, kad tuo atveju, jei reforma strigtų Seime, Prezidentūra teiktų pataisas dėl teisėjų ir prokurorų atlyginimų koeficientų kėlimo – tai irgi numatyta reformos pakete.
S. Ščajevienės teigimu, šiuo metu reforma nuosekliai apima visas grandis, todėl turėtų būti įgyvendinama nuosekliai.
„Reforma yra suprojektuota praktiškai, ją matome kaip nuoseklią, visas grandis apimančią – tiek politikus, tiek teisėjus, tiek valstybės tarnautojus, tiek statutinius, ir iš tikrųjų kažkokio tai atsarginio varianto neturime“, – sakė ji.
Ji įspėjo, kad bet kokie „segmentiniai projektai“ toliau gilins „prarają viešajame sektoriuje ir dar labiau gilins problemą“.
Valstybės tarnybos pertvarką parengusi Vidaus reikalų ministerija ją argumentuoja siekiu stiprinti vadovų korpusą, sudaryti jiems galimybes lanksčiau tvarkytis su žmogiškaisiais ištekliais. Pasak konservatorių lyderių, tai viena svarbiausių jų kadencijos pertvarkų.
Įstatymų pataisų paketu būtų keičiama valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo tvarka: pareiginė alga būtų skaičiuojama pagal vidutinį šalies darbo užmokestį, atsisakoma priedų už tarnybos valstybei stažą. Taip pat siūloma stiprinti vadovų įgaliojimus, centralizuoti jų atrankas, Valstybės tarnybos departamentą perorganizuoti į Viešojo valdymo agentūrą.
