Iš viso turėtų keistis maždaug dviejų trečdalių rinkimų apygardos ribos: Vilniuje būtų įsteigiama viena nauja apygarda ir panaikinama Molėtų-Širvintų apygarda, esanti Šiaurės rytų Lietuvoje. Panaikinus šią apygardą, šiame regione keistųsi daugelio apygardų ribos, išskyrus Utenos apygardą.
Kaip BNS sakė VRK pirmininkė Lina Petronienė, komisija tvirtindama apygardų ribas rinksis iš dviejų alternatyvių variantų, tad kilus diskusijoms ar sulaukus naujų pasiūlymų sprendimas gali būti atidėtas.
„Laiko turime iki kitų metų kovo“, – patvirtino L. Petronienė.
Pasak VRK vadovės, daugiausiai klausimų kyla dėl apygardų ribų perbraižymo Vilniaus regione, kur gali būti sudaroma Vilniaus pietinė ar Vilniaus vakarinė apygarda vietoje Panerių-Grigiškių apygardos.
Taip pat sostinėje planuojama sudaryti naują Naujininkų-Rasų rinkimų apygardą ir iš viso Vilnių sudarytų nebe 13, kaip per praėjusius rinkimus, o 14 apygardų.
„Didžiausias klaustukas yra Vilniaus regione, nes yra du skirtingi variantai – ar darome Pietinę, ar Vakarinę apygardą“, – sakė L. Petronienė.
Lapkritį į VRK kreipėsi Skaudvilės krašto gyventojai, nepritariantys ketinimams jų rinkimų apylinkę atskirti nuo Tauragės ir prijungti prie Jurbarko-Karšuvos apygardos. Dėl to surinkta daugiau kaip 750 rinkėjų parašų.
Spalio mėnesio duomenimis, iš 70 Lietuvoje esančių rinkimų apygardų didžiausio leistino nuokrypio, kuris siekia 10 proc. nuo vidutinio apygardos rinkėjų skaičiaus (maždaug 34,2 tūkst. rinkėjų), neatitiko 14 apygardų. Septynios iš jų yra per didelės ir taip pat septynios – per mažos.
Mažiausia galima apygarda turi turėti 30 tūkst. 833 rinkėjus, daugiausiai joje gali būti 37 tūkst. 683 rinkėjai.
Per didelės yra keturios apygardos Vilniaus regione: Nemenčinės, Medininkų, Naujosios Vilnios, Naujamiesčio–Naujininkų, dvi Kauno regione – Garliavos ir Aleksoto-Vilijampolės bei dar viena pajūryje – Mėguvos, kuri apima Palangos miestą bei dviejų kitų savivaldybių teritorijas.
Per mažos yra Karšuvos, Nevėžio, Sėlos rytinė, Sėlos vakarinė, Vilkaviškio, Deltuvos pietinė ir Molėtų-Širvintų apygardos, pastarąją siūloma naikinti.
Iš viso turėtų keistis daugiau kaip 40 rinkimų apygardų ribos. Seimo rinkimams Lietuvos teritorijoje sudaroma 70 apygardų, kurios tvirtinamos atsižvelgiant į rinkėjų skaičių, buvusias apygardos ribas ir administracinį teritorinį suskirstymą. Dar viena atskira apygarda sudaroma užsienio lietuviams.
Šiose vienmandatėse apygardose renkamas 71 Seimo narys, taip pat 70 parlamentarų išrenkami pagal partijų sąrašus. Iš viso Seime yra 141 parlamentaras.
Seimo rinkimai vyks 2024 metų spalio 13 dieną.
