Tarnyba BNS taip pat nurodė, kad stebi situaciją ir šiuo metu atlieka vertinimą dėl ryšio paslaugų pirkimo neskelbiamų derybų būdu, tačiau tikina, kad skaidrumui būtinos sąlygos buvo išlaikytos.
„Neskelbiamų derybų būdu vykdomame pirkime išlieka didesnė rizika sumokėti daugiau, ir ji priklauso nuo sutarties vykdymo terminų, rinkoje veikiančių tiekėjų, į pirkimą kviečiamų tiekėjų skaičiaus, pirkimo vykdytojo gebėjimo susiderėti“, – atsakyme BNS nurodė VPT.
Vis dėlto tarnyba taip pat pažymi, kad iš pateiktos informacijos matyti, jog valstybės valdomas parodų ir kongresų centras „Litexpo“ užtikrina būtinas procedūras.
„Skaidrumas viešuosiuose pirkimuose užtikrinamas laikantis visų Viešųjų pirkimų įstatyme numatytų reikalavimų: pirkimų plano sudarymo, suvestinės paviešinimo, tinkamo pirkimo būdo pasirinkimo, ataskaitos paskelbimo ir sutarties paviešinimo. Iš viešai paskelbtos informacijos matyti, kad pirkimo vykdytojas visa tai atliko, ir rinka gali susipažinti su planuotais pirkimais bei jų rezultatais“, – teigia VPT.
G. Landsbergis: kainos galėjo didėti dėl skubos ir reikalavimų
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis žurnalistams antradienį teigė, kad pirkimus ir jų kainas turėtų komentuoti tiesiogiai juos vykdžiusi „Litexpo“. Jis sakė pats nedalyvaujantis pirkimuose ir nežinantis „kokių nors specifikacijų“, tik yra supažindinamas su pirkimų rezultatais.
Vis dėlto jis akcentavo, kad įtakos pirkimų kainoms galėjo turėti skuba: NATO viršūnių susitikimo tiksli data paaiškėjo gana vėlai, todėl teko pirkimus vykdyti skubiai, o dalį jų derinti su Aljansu.
„Patvirtinimai atėjo ganėtinai vėlai ir, mano žiniomis, galimybės organizuoti viešuosius pirkimus buvo apribotos, ypatingai turint galvoje, kad kai kurie pasirinkimai turi būti ganėtinai spartūs. Geriausia, jei tai komentuotų organizacija, kuri tuos pirkimus atlieka. Tiek, kiek priklauso nuo Užsienio reikalų ministerijos, mūsų pirkimai atliekami per Centrinę pirkimų organizaciją, jie yra vieši, viskas skelbiama maksimaliai. Bet mus kiek mažiau riboja terminai, esame kiek kitoje situacijoje“, – kalbėjo jis.
„Įtarčiau – dėl laiko, dėl ypatingų reikalavimų, kurie susiję ir su saugumu, apimtimis taip pat įsigijimų, turint galvoje, kad labai didelė apimtis renginio, kartais gali būti paaiškinamos tos kainos argumentais, kuriuos išdėsčiau“, – sakė ministras.
Teisėsauga BNS patvirtino neanalizuojanti šių pirkimų. Generalinė prokuratūra pažymi, jog institucija nevertina viešųjų pirkimų procedūrų teisėtumo. Specialiųjų tyrimų tarnyba savo ruožtu nurodė, jog nuolat stebi situaciją, tačiau taip pat pabrėžė, kad dėl šio klausimo joks tyrimas nėra pradėtas.
Kritika dėl „kosminių“ kainų
Pirmadienį visuomeninkas Andrius Tapinas, remdamasis „TV3“ portalo publikacija, stebėjosi nurodytų paslaugų pirkimų kainomis, teigdamas, kad jos „atrodo kosminės“.
„Garso įrangą už 553 tūkst. eurų nuomos įmonė „Up Records“, kurios metinės pajamos yra 120 tūkst. eurų ir 2021 metais ji patyrė 50 tūkst. eurų nuostolio. Konstrukcijas už 630 tūkst. eurų nuomos įmonė „Topaz“, kurios metinės pajamos yra 409 tūkst. eurų“, – savo feisbuke rašė jis.
Pasak A. Tapino, vaizdo konferencijos įrangą už 1,6 mln. eurų nuomos „Screen Service“, apšvietimo įrangą už 1,5 mln. eurų tieks „Muzikos ekspresas“ – jis pažymi, kad šios sumos yra dukart didesnės už įmonių metines pajamas, o „Muzikos ekspresas“ pernai netgi patyrė 250 tūkst. eurų nuostolio.
BNS jau skelbė, jog rinkos dalyviai abejoja, ar valstybės valdomas parodų ir kongresų centras „Litexpo“ skaidriai perka NATO viršūnių susitikimui Vilniuje būtinas ryšio paslaugas ir įrangą – nutarta, kad už beveik 3 mln. eurų ji bus perkama iš telekomunikacijų bendrovės „Telia Lietuva“.
Praėjusių metų pabaigoje „Telia Lietuvą“ neskelbiamų derybų būdu pasirinkęs ir 2,78 mln. eurų vertės sutartį su juo sudaręs „Litexpo“ viešojo pirkimo ataskaitoje nurodo, kad procesas priklausė nuo Vyriausybės sprendimų ir turėjo būti atliktas itin skubiai.
Pasak VPT dėl ryšio paslaugų pirkimo neskelbiamų derybų būdu yra atliekamas vertinimas, po kurio paaiškės, ar pirkimas vykdytas tinkamu būdu.
Tuo metu „Bitė Lietuva“ korporatyvinės komunikacijos vadovas Jaunius Špakauskas teigė, kad dar anksčiau buvo kreipiamasi į Lietuvos institucijas, kad būtų įvertinta galimai neskaidrus daugiamilijoninis „Litexpo“ pirkimas, į kuį niekas kitas be „Telia Lietuva“ kviečiamas nebuvo.
Be to, J. Špakauskas atkreipia dėmesį, kad dėl įtarimų sukėlusio pirkimo kreipėsi ir kitos bendrovės.
„Nors mes visi dar prieš beveik metus žinojome, jog toks pirkimas bus, vos paskelbus apie NATO viršūnių susitikimą Vilniuje dar pernai metų vasarą. Kai tik „Bitės“ kolegos teiraudavosi, kada gi tas pirkimas, mus pasitikdavo išsisukinėjimai arba tyla. Galima tik spėlioti – galbūt to, kad „laimėtojas“ buvo nuspręstas nepaskelbus pirkimo?
„Bitė“ dar prieš keletą savaičių viešai pateikė savo skaičiavimus – kokybiškas paslaugas galėjome suteikti beveik 1,000,000 eurų pigiau. Bet gal milijonas Lietuvai mažai?“, – svarstė J. Špakauskas.
Pašnekovas atkreipia dėmesį ir į dar vieną išryškėjusį faktą.
„Vis tik bene labiausiai šokiruoja faktas, kuris viešojoje erdvėje nesusilaukė jokio dėmesio. Valstybės valdomo „Litexpo“, kuris be konkursų dalija milijoninius užsakymus, valdybos narys Aleksandr Golod yra ir vienas „Telia“ vadovų. „Telia“ vadovų, atsakingų būtent už pardavimus stambiems klientams. Na, tokiems stambiems kaip „Litexpo“.
Jeigu tai nėra interesų konfliktas, jeigu tai neužtraukia didžiausios neskaidrumo dėmės, sunku suvokti, kas tuomet yra skaidrūs pirkimai“, – teigė jis.
