„Kiekvienais metais fiksuojame apie šešis procentus pažeidimų, kuomet maisto tvarkymo subjektai, pavyzdžiui – kavinės – žaliavas laiko netinkamomis, ne gamintojo nurodytomis sąlygomis. Vienas iš pagrindinių pažeidimų – neužtikrinamas tinkamas temperatūrinis režimas – maisto žaliavos laikomos aukštesnėje nei gamintojo nurodytoje temperatūroje.
Juk žinoma, kad produktas išlieka saugus ir kokybiškas, jei visose maisto tvarkymo etapuose: sandėliuojant, transportuojant bei prekiaujant, griežtai laikomasi gamintojo nustatytų produktų laikymo sąlygų – paisoma nustatytos temperatūros ir drėgmės aplinkoje. Jei greit gendantys produktai, kaip pienas, mėsa, žuvis ar paukštiena laikomi aukštesnėje temperatūroje nei nurodyta gamintojo, atsiranda sąlygos daugintis patogeniniams mikroorganizmams ar susidaryti toksinams“, – perspėja VMVT Maisto skyriaus vyriausioji specialistė-valstybinė maisto produktų inspektorė Miglė Navašinskaitė.
Inspektorė pateikia pavyzdžių, kai nustatoma, kad šviežia paukštiena turi būti laikoma ne žemesnėje kaip minus 2 laipsniai Celsijaus ir ne aukštesnėje kaip plius 4 laipsniai Celsijaus temperatūroje. Tuo tarpu, pienas ir jo produktai – nuo 0 iki plius 6 laipsnių Celsijaus temperatūroje.
Pertraukiant šalčio grandinę produkto transportavimo, sandėliavimo, laikymo metu, iki kol produktas bus sunaudotas maisto gaminimui, gali rastis palanki terpė mikroorganizmų vystymuisi. Tuo tarpu, užšaldymas neleidžia daugintis bakterijoms, tačiau šie mikrobai gali atsigauti atšildymo metu, o po to išaugti maiste iki tokio lygio, kuris gali tapti pavojingu žmonių sveikatai. Todėl produktams, kuriems reikalingas minus 18 laipsnių Celsijaus temperatūrinis režimas, pavyzdžiui – valgomiesiems ledams, net ir mažiausias pokytis gali būti žalingas.
Ta pati taisyklė galioja ir produktams, kurie yra jautresni aplinkos sąlygoms ir kuriems yra numatyta kitokia laikymo temperatūra nei kambario, pavyzdžiui – mėsa, pieno produktai ar termiškai apdorotas maistas.
VMVT primena, kad kiekvienas maisto tvarkymo subjektas privalo užtikrinti tvarkomo maisto saugą ir kokybę. Jei jis užsiima gamyba ar produktų tiekimu bei transportavimu privalo užtikrinti tinkamą produktų temperatūrinį rėžimą, kol tas pasieks galutinį vartotoją ar kitą įmonę. Labai svarbus tinkamas režimo palaikymas transportuojant produktus – įranga viso kelio metu turi palaikyti reikiamą temperatūrą, transporto priemonė turi būti neperkrauta, kad visam kroviniui būtų sudarytos tinkamos aplinkos sąlygos.
Svarbiausias ir efektyviausias šalčio grandinės kontrolės etapas – maisto žaliavos priėmimas, kai galima įsitikinti, ar transportavimo pakuotės yra nepažeistos ir sandarios, ar maisto žaliavų kvapas ir išvaizda transportavimo metu nepakitę, ar greitai gendančių produktų transportavimo temperatūra yra tinkama ir atitinka gamintojo ar teisės aktuose nurodytas normas.
Jei kyla abejonių – temperatūra pamatuojama produkto viduje ar tarp produktų. Maisto produktai, žaliavos, pakavimo medžiagos ir gatava produkcija priimama bei laikoma atsižvelgiant į laikymo sąlygas ir terminus, nurodytus norminiuose dokumentuose, etiketėse, lydimuosiuose dokumentuose. Pakuojant bei kraunant, leidžiami trumpalaikiai temperatūros svyravimai, bet ne daugiau kaip trimis laipsniais Celsijaus.
VMVT atkreipia dėmesį, jog nustačius, kad maisto produktai buvo transportuoti netinkamomis higienos sąlygomis, pažeidus jiems numatytas laikymo sąlygas, pažeidus pakuotę, įtartinai atrodančius produktus, jog jie neatitinka saugos bei kokybės reikalavimų – turi būti nepriimami ir apie tai nedelsiant informuojamas tiekėjas bei kompetentingos institucijos. Pažeista maisto produktų šalčio grandinė turi būti sustabdyta, kad nesaugūs produktai per sekančią grandį nepatektų vartotojui.
Rugpjūtį elektra Lietuvoje brango 57 proc. – „Elektrum Lietuva“
Lietuvoje vidutinė elektros kaina rugpjūčio mėnesį buvo 57 proc. didesnė nei liepą ir siekė 480,4 euro už megavatvalandę (MWh).
Baltijos šalyse valandinė elektros kaina svyravo nuo 0,44 euro iki visų laikų aukščiausios 4 tūkst. eurų, pranešė elektros energijos tiekimo bendrovė „Elektrum Lietuva“.
Pasak įmonės vadovo Martyno Gigos, tokį kainų augimą lėmė „Nord Pool“ biržos regione per mėnesį 16 proc. sumažėjusi vėjo energijos gamyba, 37 proc. išaugusi artimiausio mėnesio gamtinių dujų sutarties kaina, padidėjusi Europos anglies dioksido emisijos kvotų kaina, taip pat dėl karščio padidėjęs elektros vartojimas.
„Baltijos šalyse elektros energijos kainoms įtakos turėjo ir dviem procentais mažesni energijos srautai iš Švedijos SE4 prekybos zonos, nors srautai iš Suomijos padidėjo 12 procentų“, – pranešime teigė M. Giga.
Latvijoje elektros kaina per mėnesį augo 53 proc. iki 467,75 euro, Estijoje – 55 proc. iki 361,35 euro.
Vidutinė mėnesio „Nord Pool“ biržos kaina rugpjūtį augo 2,4 karto ir buvo istoriškai aukščiausia – 222,86 euro.
Bendras elektros suvartojimas rugpjūtį, palyginti su tuo pačiu laiku pernai, Baltijos šalyse augo 1 proc. iki 2168 gigavatvaldnžių (GWh). Lietuvoje buvo suvartota 1009 GWh – 5 proc. daugiau nei prieš metus, Latvijoje vartojimas sumažėjo 5 proc. iki 543 GWh, o Estijoje – 1 proc. iki 616 GWh.
Rugpjūtį Baltijos šalyse buvo pagaminta 1175 GWh elektros – 4 proc. daugiau nei liepą. Lietuvoje per mėnesį gamyba augo 8 proc. iki 388 GWh, Latvijoje – 27 proc. iki 233 GWh. Estijoje gamyba mažėjo 6 proc. iki 554 GWh.
Bendras pagamintos elektros kiekis siekė 54 proc: Lietuva pasigamino 38 proc. šaliai reikalingos elektros, Latvija – 43 proc., Estija – 90 proc.
