Su persekiojimu ir priekabiavimu susidūrusi 21-erių Brigita (vardas pakeistas – aut. past.) pasakoja, kaip būdama 16-iolikos metų dėl nualpimų dvi savaites praleido vienoje iš Vilniaus ligoninių. Ten ją prižiūrėjo vyresnio amžiaus gydytojas rezidentas.
„Jis mėgdavo mane pakalbinti, rodydavo savo merginos nuotraukas ir tuo metu galvojau, kad gerai, jog mezgu gerą ryšį su savo gydytoju“, – dalinasi mergina.
Gydytojas kartu su Brigita lankydavosi ir visuose vizituose pas kitus medikus, kurie atlikdavo tyrimus su paciente. Kai kuriuose iš tų tyrimų reikėdavo ir nusirengti.
„Dabar prisiminus, net labai nesmagu, kad jis visur dalyvaudavo“, – sako Brigita.
Nors ligoninėje paauglė gulėjo 2 savaites, Brigitos teigimu, paskutinę savaitę jai nebuvo daromi jokie tyrimai, o priskirtas gydytojas rezidentas kasdien ateidavo su ja paprasčiausiai „papliurpti“.
Merginai išsirašius iš ligoninės, ties tuo istorija nesibaigė. Vieną vakarą gydytojas rezidentas jai paskambino ir pasiūlė papildomai nemokamai išsitirti pas jį privačioje klinikoje. Tuo metu mergina dar neįtarė kokių nors piktų kėslų, tad sutiko nuvykti pas gydytoją.
„Kai pasakiau mamai, kad susitariau pas gydytoją vykti privačiai, ji nesuprato, kodėl gydytojas kreipėsi tiesiai į mane, o ne į tėvus. Todėl ji nusprendė kartu važiuoti į šį gydytojo vizitą“, – pasakoja Brigita.
Tačiau nuvažiavus į minėtą kliniką, pasirodė, kad ji yra ofiso patalpose. Viso vizito metu, merginos teigimu, gydytojas rezidentas elgėsi keistai – lietė sienas, daug kalbėjo, tačiau suprasti, ką jis šneka, buvo sunku.
„Su mama nebežinojome ką daryti, nes buvo toks jausmas, jog jei mėginsime bėgti, gydytojas mūsų neišleis“, – atsimena Brigita.
Keistas buvo ir atliktas tyrimas. Paauglei buvo liepta padėti rankas ant metalinės lėkštės, kuri buvo prieš pastatytą kompiuterį – esą tokiu būdu gydytojas ištirs pacientės organizmą.
Pats tariamas tyrimas vyko apie 10 minučių, tačiau buvo neapsieita be nesklandumų.
„Vienu metu jis (gydytojas – aut past.) atėjo, pasitraukė mano kėdę nuo mamos ir sakydamas, jog reikia patvarkyti kompiuterį, uždėjo savo ranką ant mano“, – dalinasi pašnekovė.
Galiausiai, Brigita ir jos mama pabėgo iš klinikos. Tačiau jau tos pačios dienos vidurnaktį paauglė vėl susilaukė skambučio iš to paties gydytojo. Neatsiliepus, merginai vyras perskambino iš kito telefono numerio.
Brigitai nusprendus pakelti, gydytojas pradėjo klausinėti paauglės intymių klausimų.
„Jis man sakė, kad pažiūrėjo į mano tyrimo rezultatus ir paklausė manęs ar aš atlieku pratimus. Paklausiau jo, kokius pratimus jis turi omenyje. Tuomet jis man atsakė, kad kalba apie masažus. Dar kartą jo paklausus, ką tai reiškia, jis manęs pasiteiravo, ar aš masturbuojuosi. Dar jis pasakė, kad tyrimas parodė, jog per visą savo gyvenimą galiu turėti vieną seksualinį partnerį ir geriausia, kad jis būtų vyresnis. Tai išgirdusi, numečiau ragelį“, – apie nemalonų pokalbį atvirauja Brigita.
Gydytojas paskambino ir Brigitos mamai, teigdamas, jog ją (Brigitą – aut. past.) reikia prižiūrėti.
Visgi, pasakius, kad mergina nebenori vykti į jo kliniką, vyras neatlyžo ir toliau kiekvieną dieną skambinėjo paauglei, nors ji jam ir nekėlė.
Toks nuolatinis, maniakiškas ir nepageidautinas skambinėjimas iš abiejų telefono numerių tęsėsi apie savaitę. O dar kartą vyras su Brigita pamėgino susisiekti po kelių mėnesių.
Tiesa, mergina sako tuo metu nesikreipusi į jokias įstaigas dėl priekabiavimo ar persekiojimo.
„Kadangi jis manęs nepalietė ir nieko nepadarė, niekur nesikreipiau. Nes buvau susidariusi įspūdį, kad seksualinis priekabiavimas būna fizinis. Tačiau tai paliko labai didelę žymę. Kurį laiką man buvo labai sunku bendrauti su vyrais, nes atrodė, kad jie ko nors nori. Bet kokie prisilietimai irgi atrodydavo pavojingi ir tik terapijos dėka pavyko išspręsti šitą problemą“, – atvirauja Brigita.
Persekiojamas kas šeštas lietuvis
Vadovybės apsaugos tarnybos (VAT) iniciatyvos „Persekiojimui stop“ atstovė Emilija Grigaliūnienė pasakoja, kad patiriamą persekiojimą bendriausiai būtų galima apibūdinti, kaip pasikartojantį ir nepageidautiną elgesį, kuris kelia žmogui įtampą.
Jos teigimu, teisiškai toks elgesys peržengia ribas tuomet, kai yra fiksuojamos radikalios persekiojimo pasekmės – tarkime, žmogus susilaukia sistemingų grasinimų, yra priverstas keisti darbą ar gyvenamąją vietą.
„ Vos tik prasidėjus persekiojimui, visada rekomenduojame kreiptis į teisėsaugą, net nesulaukus labai didelės žalos. Nes kuo greičiau yra stabdomas persekiojimas, tuo lengviau užkirsti kelią kraštutinėms pasekmėms ir didžiausiam pavojui“, – aiškina E. Gigaliūnienė.
Jos teigimu, persekiojimas pasireiškia įvairiais būdais – bandoma bendrauti, atvykti prie darbo ar gyvenamosios vietos, kviečiama susitikti, rašomos žinutės, skambinama, dovanojamos dovanos.
Taip pat renkama informacija ar sekama buvimo vieta, persekiotojas pastebimas prie vairuojamos transporto priemonės.
„Gali žmogus ir nieko nesakyti, tiesiog dažnai būti šalia – norėti priartėti. Būna labai keistų persekiotojų. O kiti labai aiškiai kviečia į pasimatymus, jaučiasi, kad buvo neteisingai išspręsta problema ir nori atsiteisti, taip nepalikdami ramybėj“, – teigia VAT atstovė.
Persekiotojų motyvacija daryti tokį veiksmą gali būti įvairi. Bet didelė dalis persekiojimų prasideda po nutrūkusių artimų santykių. Kuomet persekiotojas, manydamas, kad santykiai buvo nutraukti netinkamai ar tai padaryta ne jo noru, pradeda sekti savo buvusią antrąją pusę.
Kartais persekiotojai kaip tik nori užmegzti artimus romantinius santykius. Kai kurie persekiojimai kyla ir dėl darbo santykiuose įžeistos žmogaus savigarbos.
„Pavyzdžiui, gydytojai, plastikos chirurgai būna persekiojami dėl atliktų procedūrų, nes klientai sako, kad buvo sugadinti jų gyvenimai ir dabar gydytojai turi už tai atsiimti“, – dalinasi E. Grigaliūnienė.
Susidūrus su tokiu elgesiu, E. Grigaliūnienė tvirtina, jog, jeigu yra galimybė, reikia saugiai, trumpai ir aiškiai persekiotojui pasakyti, jog toks elgesys yra nepageidaujamas ir jis turi sustoti.
Kalbėtis su persekiotoju reikėtų vietoje, kurioje žmogus jaustųsi saugus, dar geriau, kad kartu dalyvautų ir artimas žmogus. Visais kitais atvejais reikėtų kuo mažiau bendrauti su persekiotoju.
„Kartais pavyksta vien po tokio labai griežto ir trumpo, aiškaus pareiškimo nutraukti persekiojimą. Tačiau nepavykus, visada rekomenduojame kreiptis į policiją ir nurodyti pareigūnams kiekvieną atvejį, kai buvo bandyta prisiartinti, rinkti informaciją nepageidaujamu būdu, rodyti dėmesį“, – pataria pašnekovė.
Persekiojimas gali turėti ir rimtų emocinių ir psichologinių pasekmių. Todėl patariama niekada nelikti vieniems.
„Patariame emocinį, socialinį palaikymą gauti iš artimųjų ar kreiptis į psichosveikatos specialistus, emocinės pagalbos linijas. Nes pats persekiojimas nepasibaigia labai greitai, jis reikalauja laiko ir resursų“, – sako VAT atstovė.
Su persekiojimu susidūrus nepilnamečiams, specialistė ragina vaikus nebijoti kreiptis į suaugusiuosius, kuriais jie pasitiki, pavyzdžiui, tėvus, mokytojus.
Anonimiškai nepilnamečiai gali kreiptis ir į vaikų liniją, kur padėti gali budintys specialistai. Pagalbos paaugliai taip pat gali kreiptis į Jaunimo liniją. Apie persekiojimą sužinojus tėvams, reikėtų nedelsiant kreiptis į teisėsaugą.
E. Grigaliūnienės teigimu, 2021 metų Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkių atlikto tyrimo duomenimis, net 17,5 proc. žmonių Lietuvoje patiria persekiojimą.
„Apklaustieji patvirtino, jog pažįsta dar daugiau žmonių, kurie patiria persekiojimą. O mūsų iniciatyva „Persekiojimui stop“ kasmet sulaukia po kelių dešimčių asmenų užklausų, kuriose jie dalinasi savo kasdienėmis patirtimis, istorijomis, kurios turi persekiojimo požymių ir mes tuomet teikiame informaciją, ką daryti tokiu atveju. Tai ta problema Lietuvoje tikrai egzistuoja“, – pasakoja E. Grigaliūnienė.
Be to, pašnekovė sako, kad remiantis statistiniais duomenimis, persekiojimas gali trukti nuo kelių mėnesių iki kelių metų. Kartais tai gali trukti ir dešimtmečius.
„Jeigu persekiotojas nesulaukia pagalbos, jis gali užsifikusuoti ant aukos ir persekioti net iš įkalinimo įstaigos. Toliau vykdyti persekiojimą, atlikęs laisvės atėmimo bausmę. Tai čia tokia sudėtinga problema“, – komentuoja VAT atstovė.
Daugiau informacijos, kaip apsisaugoti nuo persekiotojo, galima rasti VAT iniciatyvos „Persekiojimui stop“ internetiniame puslapyje https://www.persekiojimuistop.lt/.
Policijos duomenimis, iki šių metų birželio mėnesio buvo užfiksuoti 3 nusikaltimai susiję su neteisėtu žmonių persekiojimu.
Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 148-1 straipsniu, „Tas, kas prieš aiškiai išreikštą žmogaus valią neturėdamas teisėto pagrindo sistemingai persekiojo šį žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo buvo priverstas pakeisti gyvenamąją vietą ar darbą, ar mokymosi įstaigą arba buvo padarytas kitoks neigiamas poveikis jo socialiniam gyvenimui ar neigiamas poveikis jo emocinei būsenai, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.“
