Krikščioniškas vertybes atstovaujanti organizacija sako, kad politikams teks rinktis, kuria kryptimi suks valstybė, o gėjų lyga rėžia atvirai – kito kelio nėra ir niekas nesutrukdys jiems pasiekti savo.
Kol jau dabar daug diskusijų keliantį partnerystės įstatymo projektą liberalai dar ruošia, krikščioniškas vertybes atstovaujantis Laisvos visuomenės institutas užsakė gyventojų apklausas, ką žmonės mano apie homoseksualų partnerystę.
„Baltijos tyrimų“ apklausa rodo, kad 17 procentų gyventojų mano, esą homoseksualų poros yra šeima ir svarbu įteisinti lyčiai neutralią partnerystę. Kiek daugiau nei penktadalis sako, kad tokios poros jau dabar turi visas teises ir nieko keisti nereikia, o 41 procentas mano, kad tokios poros negali būti prilygintos šeimai, tačiau svarbu spręsti joms kylančias problemas.
Pavyzdžiui paveldėjimo, turto dalybų, atstovavimo sveikatos klausimais iššūkius. Panašūs skaičiai fiksuoti ir „Norstat“ atliktoje apklausoje. Maždaug penktadalis visuomenės šiuo klausimu nuomonės neturi.
„Yra kelios kryptys. Dabar yra pasirinkimo momentas. Normalu, politikai, kiekvienas iš politikų demokratinėje valstybėje, turi savo suvokimą, savo pasaulėžiūrą, jį stumia. Klausimas yra, ar jį palaiko visuomenė. Ir apklausos, tyrimai parodė, kad visuomene, deja, šitos krypties nepalaiko“, – sako Laisvos visuomenės instituto pirmininkas Audrius Globys.
„Šią apklausą užsakė organizacija, kuri tikrai turi labai aiškias pažiūras šioje temoje, ir aktyviai lobizmu užsiima, kad tas partnerystės įstatymas vienokia ar kitokia forma nebūtų priimtas, tai, ko gero, nežinau, kaip tuos rezultatus mes galime tiksliai vertinti“, – pasakoja Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė.
„Dauguma šalių, prieš priimant tuos įstatymus, nebuvo absoliuti dauguma LGBT šeimų arba bendruomenės narių pusėje. Bet kas yra įdomiausia, kad vėliau, kai tie įstatymai buvo priimami, nuomonė pasikeisdavo labai greitai. Įteikinėsiu gėlių kiekvienam Seimo nariui, kuris prabalsuos už tą įstatymą“, – teigia Gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko.
Kol kas dėl partnerystės įstatymo projekto valdantieji tariasi koalicijoje, pačio projekto juodraščio neviešina. Tačiau sako, kad vargu, ar tokios visuomenės apklausos pakeis jų nuomonę.
„Demokratijoje, ko gero, tiksliausia apklausa yra rinkimai, 108 tūkst. rinkėjų balsavo už Laisvės partiją Seimo rinkimuose, kuri labai aiškiai išsakė, kad partnerystės projektas, tiek skirtingų lyčių, tiek tos pačios lyties, tikrai bus mūsų vienas prioritetinių ir mes jį teiksime. Tai nėra kažkokia paslėpta maiše katė. Mes tą pažadėjome ir vykdome“, – kalbėjo I. Pakarklytė.
„Visada svarbu girdėti žmonių nuomonę ir nusiteikimą, atsižvelgti į jų lūkesčius, tačiau lygiai taip pat reikia kalbėti apie žmogaus teisių užtikrinimo dalykus, norėtųsi, kad kuo mažiau visuomenėje būtų priešinimo ir kuo daugiau būtų susitarimo“, – sako Konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Seimas privalo spręsti ir mažumų problemas, net jeigu tos mažumos yra nepriimtinos daugumai. Tai net jeigu ir būtų dauguma, kuri mano, kad nereikia spręsti šių žmonių turtinių, civilinių santykių, aš vis tiek manau, kad reikia spręsti“, – pasakoja Liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.
Tačiau jau dabar aišku, kad tradicinių vertybių konservatorių flangas nepalaikys šio projekto, jeigu vienalytės poros bus laikomos šeima.
„Jeigu ten bus teigiama, kad tai yra šeima, tai daugybė konservatyvesnių, ar krikščioniškų balsų atkris, kaip ir mano. Jeigu ten bus kalbama apie sureguliavimą teisinių dalykų, kurie iki šiol nėra išspręsti Civiliniame kodekse, žiūrėsime. Bet kiekvienas žodis bus labai svarbus. Nes tai yra tikrai jautrios temos“, – teigia Konservatorių frakcijos narys Žygimantas Pavilionis.
Paklausti, ar homoseksualios poros gali kurti šeimas, gyventojai išreiškė daugiau neigiamų nuomonių. Tam nepritaria daugiau nei pusė apklaustųjų, o pritaria apie 30 procentų. Dar iki penktadalio nuomonės šiuo klausimu neturi. O tyrėjams pateikus klausimą, kurią iniciatyvą šeimos politikos srityje žmonės palaiko, dauguma pasirinko stipresnį vyro ir moters šeimos rėmimą, ir tik 8 procentai pasisakė už vienalyčių porų prilyginimą šeimai teisinėje bazėje.
„Tikrai visuomenės nuomonė turėtų būti pakankamai svarbi, ypač kada jinai statistiškai reikšminga yra, suprantu, kada skiriasi 2-3 procentai, ant tos statistinės paklaidos ribos, bet lygiai taip pat suprantu liberalus ir jų įsipareigojimus tam labai siauram rinkėjų ratui. Nes jeigu jie kitaip elgtųsi, manau, puikiai suprantame, kad jie tų savo rinkėjų tiesiog nebetektų“, – kalbėjo Valstiečių frakcijos narė Agnė Širinskienė.
Tačiau gėjų lygai vadovaujantis Simonko rėžia atvirai – tik laiko klausimas, kada homoseksualai pasieks savo, ir niekas to nesustabdys.
„Mes esam ES nariai, mes žinome į kokią sąjungą mes įstojome ir kito kelio nebus. Jis bus, bet norėtųsi, kad šitas kelias nebūtų toks sunkus. Kai kuriuos sprendimus reikia priiminėti drąsiau, neatsižvelgiant į kitų nuomones, nes progreso nesustabdysi“, – sako V. Simonko.
„Klausimai yra esminiai. Kuriuo keliu mes eisime? Kaip mūsų visuomene transformuosis? Viena dalis visuomenės, kuri rodo, maždaug apie 8 procentai, mus kreipia šituo keliu. Didžioji dalis visuomenės sako ne, palaukime, mes norime eiti kitu keliu“, – pasakoja A. Globys.
Partnerystės įstatymo projektą Seime ketinama registruoti pavasario sesijoje. Tai vienas iš pagrindinių Laisvės partijos pažadų. O savo programoje ši partija nurodo ateityje ketinanti siekti galimybės homoseksualams įsivaikinti, leisti jiems tuoktis bei panaikinti įstatymo nuostatą, draudžiančią propaguoti homoseksualumą nepilnamečiams.
